Trečiadienį pristatyta nauja pajamų mokesčio tvarka turėtų paveikti iš viso 181 tūkst. gyventojų, tačiau labiausiai ją pajustų uždirbantys vidutiniškai nuo 6,9 tūkst. iki 23 tūkst. eurų per mėnesį (prieš mokesčius). Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 44,7 tūkst. tokių asmenų.
Ministerija į teisės aktų derinimo sistemą įkėlė mokestinių pakeitimų teisės aktų paketą, kuriame yra ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektas. Juo siūloma nustatyti didesnį pajamų mokesčio progresyvumą, priklausomai nuo bendro asmens pajamų lygio.
Šiuo metu su darbo santykiais susijusios pajamos yra apmokestinamos 20 proc., kai visos kartu neviršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o viršijančiai daliai taikomas 32 proc. tarifas. Šioms pajamoms taip pat gali būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
Individualios pajamos Lietuvoje apmokestinamos 15 proc. Joms gali būti taikomas mokesčių kreditas, dėl kurio efektyvusis tarifas svyruoja nuo 5 iki 15 proc.
Siūlo keturis tarifus ir siauresnį NPD
Siūloma didesnius GPM tarifus taikyti atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų (išskyrus dividendus) sumą.
Metinėms pajamoms, nesiekiančioms 36 VDU dydžio sumos (2026 m. tai turėtų sudaryti vidutiniškai 6,9 tūkst. eurų per mėn.) siūloma taikyti standartinį 20 proc. tarifą.
Pajamoms nuo 36 VDU iki 60 VDU (nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) būtų taikomas 25 proc. tarifas, pajamoms nuo 60 VDU iki 120 VDU (nuo 11,5 iki 23 tūkst. eurų per mėn.) – 32 proc., o 120 VDU viršijančioms pajamoms numatyta taikyti 36 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Projekte numatytos kelios išimtys. 15 proc. tarifas būtų taikomas metinei pajamų ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, taip pat metinei socialinių išmokų, susijusių su darbo santykiais, – ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų – daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos.
5 proc. tarifas būtų taikomas metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos.
Taip pat siūloma susiaurinti NPD taikymo apimtį, išlaikant mažesnį darbo jėgos apmokestinimą socialiai jautresnėms gyventojų grupėms. Pasak ministerijos, taip būtų efektyviau panaudojamos biudžeto pajamos siekiant tikslų, susijusių su pajamų nelygybės mažinimu.
Šie pokyčiai lemtų, kad apie 123 tūkst. darbuotojų, kurių vidutinės mėnesio pajamos, turinčios įtakos NPD dydžiui, yra nuo 2 387 eurų iki 2 864 eurų, mokesčių našta išaugtų. Dėl NPD pokyčių mokėtinas GPM šiems asmenims daugiausia didėtų iki 10,8 euro per mėnesį.
Individualiai veiklai – 42,5 tūkst. eurų riba
Finansų ministerija siūlo individualios veiklos pajamas įtraukti į bendrą gyventojų progresinį apmokestinimą.
„Svarbu pabrėžti, kad vidutines pajamas gaunantiems asmenims (iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus) apmokestinimas nesikeistų“, – teigiama jos pranešime.
Pagal pasiūlymą, metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, neviršijančioms 42,5 tūkst. eurų sumos, būtų taikomas 20 proc. mokesčio tarifas.
Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, kurios neviršija 20 tūkst. eurų per metus, būtų taikomas 15 procentinių punktų dydžio mokesčio kreditas (taip išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą).
Siūloma nustatyti mažėjantį mokesčio kreditą, kurį taikant efektyvusis GPM tarifas pasiektų 15 proc. 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų sumai, 20 proc. – 42,5 tūkst. eurų sumai (taip išlaikant esamą mokestinę naštą apmokestinamosioms pajamoms, neviršijančioms 35 tūkst. eurų).
Galiausiai metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, viršijančioms 42,5 tūkst. eurų sumą, būtų taikomi pagrindiniai GPM tarifai.
„Nustačius didesnį aukštesnių pajamų, nepriklausomai nuo jų rūšies, apmokestinimo progresyvumą, kartu išlaikant galiojantį individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms, neviršijančioms 35 tūkst. eurų sumos, taikomą režimą, mokestinės naštos atotrūkis tarp asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir asmenų, gaunančių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, sumažėtų.
Šiuo metu individualios veiklos pajamos (uždirbtas pelnas prieš mokesčius) neretai apmokestinamos daug mažiau, palyginti su tuo, kaip apmokestinama tokio paties dydžio darbo vietos kaina dirbant pagal darbo santykius. Nors tokiu būdu skatinama individuali veikla, tai neatitinka horizontaliojo mokesčių teisingumo principo, kad mokestinė našta neturėtų reikšmingai skirtis, kai vykdomos veiklos savo esme itin artimos“, – nurodoma dokumente.
Pastebima, kad tik 2,9 proc. vien tik individualią veiklą vykdančių asmenų GPM apmokestinamosios pajamos viršija 35 tūkst. eurų ribą.
„Kas reiškia, kad tik labai nedidelei daliai pajamas iš individualios veiklos gaunančių asmenų mokesčių našta augs (vertinant pokyčius tik dėl šių pajamų dydžio)“, – nurodo ministerija.
Įvertino poveikį
Finansų ministerija atliko siūlomų pakeitimų poveikio vertinimą.
„Skaičiavimai atlikti naudojant reprezentatyvią populiacijos imtį (30 proc.) ir 2023 metų faktinius gyventojų pajamų duomenis bei projektuojant 2026 metų gyventojų pajamų lygį“, – rašoma dokumente.
Nustatyta, kad siūlomas mokesčių naštos aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims perskirstymas lemtų, kad mokėtojų, mokančių papildomą GPM, skaičius siektų 181 tūkst. (iš kurių 123 tūkst. našta išaugtų nežymiai vien tik dėl NPD pakeitimų).
Reikšmingą apmokestinamųjų pajamų krepšelio dalį, ypač kai pajamos viršija 120 VDU, sudarytų apmokestinamosios pajamos, kurios iki šiol nebuvo apmokestinamos aukštesniu tarifu, pavyzdžiui, individualios veiklos, taip pat tos su darbo santykiais susijusios arba turto pardavimo bei nuomos pajamos, kurios pagal šiuo metu taikomą apmokestinimą, jų dydį vertinant atskirai, nesiekė pajamų ribos, nuo kurios taikomas progresinis apmokestinimas.
Ministerijos duomenimis, siūlomus pokyčius pajustų vos 0,2 proc., arba 2,3 tūkst., uždirbančiųjų iki 12 VDU – jie bendrai į biudžetą sumokėtų 100 tūkst. eurų daugiau.
Tarp uždirbančiųjų nuo 12 iki 36 VDU pakeitimai paveiktų 27,8 proc., arba 134 tūkst., asmenų – jie sumokėtų 22,2 mln. eurų daugiau.
Tuo metu tarp uždirbančiųjų nuo 36 iki 60 VDU paveiktųjų būtų net 99,6 proc., arba 34,4 tūkst., – jie sumokėtų 43,2 mln. eurų daugiau.
Nauja tvarka paveiktų visus uždirbančiuosius daugiau nei 60 VDU. Grupėje iki 120 VDU 8,6 tūkst. gyventojų turėtų sumokėti 52,1 mln. eurų daugiau.
Galiausiai 1,7 tūkst. gaunančiųjų didesnes nei 120 VDU pajamas biudžetą turėtų papildyti 124,2 mln. eurų didesne suma.
Į biudžetą – 257,5 mln. eurų daugiau
Projekte yra dar du nauji pasiūlymai. Ministerija norėtų priskirti darbuotojo naudą, gautą darbdaviui sumokėjus draudimo įmokas už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, apmokestinamosioms pajamoms.
Dar siūloma nustatyti lengvatą stipendijoms, kurias įmonės skiria tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus, taip prisidėdamos prie pramonės struktūros gerinimo pereinant prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų.
Skaičiuojama, kad dėl sveikatos draudimo priskyrimo apmokestinamosioms pajamoms į biudžetą būtų surenkama 15,5 mln. eurų daugiau. Dėl kitų siūlomų pakeitimų biudžetas galėtų pasipildyti 242 mln. eurų, iš kurių apie 8,3 mln. eurų dėl NPD formulės pokyčių.
Kartu teikiamame Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jam atitektų 2 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų, gautų iš GPM. Skaičiuojama, kad 2026 m. tai sudarytų 153,3 mln. eurų, o 2027 m. – 170,6 mln. eurų.
Pakete taip pat yra Saugumo įnašo, Pelno, Pridėtinės vertės, Nekilnojamojo turto mokesčių ir Akcizų (saldintų gėrimų) įstatymų projektai.
Priėmus visus mokestinius pasiūlymus, planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln. eurų 2026 m., 624,6 mln. eurų – 2027 m., o valstybės gynybai finansuoti papildomai planuojama sukaupti 306 mln. eurų jau 2026 m., 523,6 mln. eurų – 2027 m.
Nuomonių apie numatytus pakeitimus laukiama iki balandžio 30 d. Juos patvirtinus Seimui, priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
