Ekonomikos istoriją tyrinėjantis profesorius: JAV „išskirtinumo“ periodas gali baigtis

Jungtinių Amerikos Valstijų „išskirtinumo“ periodas gali baigtis, sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas prof. dr. Vincentas Rolandas Giedraitis.

„JAV buvo ir tebėra unikalus ekonominis pavyzdys dėl stiprios ekonomikos, dolerio kaip pasaulinės rezervinės valiutos vaidmens ir inovacijų. Tačiau visa tai gali pasikeisti dėl pasaulinių muitų ir nerimaujančių investuotojų visame pasaulyje“, – interviu LRT.lt sakė jis.

Į Amerikos prezidento Donaldo Trumpo balandžio 2 d. paskelbtus, o vėliau 90 d. sustabdytus „Išsivadavimo dienos“ muitus jau sureagavo ir obligacijų rinka. Pasak ekonomikos istoriją tyrinėjančio V. R. Giedraičio, tai blogų pasekmių turės ir eiliniams amerikiečiams, nes pakels jų mokamų paskolų palūkanas.

„Recesija yra reali galimybė“, – be kita ko interviu sakė jis.

– Kiek domėjausi, muitai atsirado dar senovės Graikijoje. Iš pradžių apmokestinti per uostą į šalį patenkantys grūdai, vėliau 2 proc. tarifu apmokestintos visos prekės. Kaip politikai apskritai sugalvojo taikyti tokį mokestį? Kokia jo logika?

– Tikslios tarifų įvedimo priežastys ir logika istoriškai nėra aiškios. Manoma, kad tai buvo labiau dėl praktiškumo, nei dėl formalios ekonominės doktrinos. Tarifai buvo įvesti kaip būdas šalims gauti pajamų ir apsaugoti savo vidaus ekonomiką nuo užsienio konkurencijos, pavyzdžiui, Amerikos 1930 metų Smoot-Hawley tarifų aktas.

Mainų ir prekybos svarbą rinkos ūkio plėtrai pabrėžiantys merkantilizmo atstovai tiesiog sakė, kad „mums čia naudinga ir taip darysime“, be didelio teorinio pagrindo. Panašiai buvo ir su pačiais pirmaisiais tarifais senovės Graikijoje. Tiesa, tais laikais rinkos buvo labai mažos, viskas buvo labai lokalizuota, kai šiomis dienomis viskas yra baisiai globalizuota ir integruota. Automobilis yra sudarytas iš 30 tūkst. dalių, kurios yra iš viso pasaulio, ir muitas vienai daliai gali sustabdyti viso automobilio gamybos procesą.

Senaisiais laikais viskas buvo daug paprasčiau ir galbūt bent trumpam laikotarpiui bei turėjo kažkokį teigiamą poveikį. Dabar viskas žymiai sudėtingiau. Pavyzdžiui, dabar D. Trumpas jau daro išimtis savo paskelbtuose „Išsivadavimo dienos“ muituose dėl kompiuterių ir išmaniųjų telefonų iš Kinijos. Jis pats ir jo administracija, matyt, jau supranta, kad būtų per skaudu amerikiečiams, jei tų prekių kainos staiga šoktelėtų.

Išties, iš pradžių buvo paskelbti vos ne visa apimantys muitai viskam, o dabar vis atsiranda įvairių išimčių. Nenustebčiau, jei jų bus dar daugiau. Pavyzdžiui, viskam, kas naudinga bendrovei „Apple“. Beje, jie dalį savo gamybos jau yra perkėlę į Vietnamą ir paradoksas, kad šiai šaliai muitų dydžiai dabar auga.

– Jungtinėse Valstijoje aukšti muitai buvo įvesti du kartus. 1828 m. įsigaliojo 38 proc. tarifas importinėms prekėms ir 45 proc. tarifas kai kurioms žaliavoms. Šie muitai buvo praminti „bjaurybių muitais“ ir 1833 m. atšaukti. 1930 m. JAV buvo įsigaliojęs jūsų paminėtas Smoot-Hawley muitų įstatymas, dėl kurio tarifai vienu metu buvo pakilę net iki 59,1 proc. Galbūt jums yra tekę domėtis šiais istoriniais pavyzdžiais? Ką ekonomistai dėl jų suprato apie tai, kaip veikia ekonomika?

– Minėti istoriniai pavyzdžiai rodo, kad aukšti tarifai gali sukelti prekybos karus ir sumažinti prekybą, o tai ekonomiškai kenkia visiems – kaip matome dabartinėje pasaulio ekonomikoje. Net ir po to, kai daugelis tarifų Jungtinių Valstijų buvo sustabdyti, investuotojai vis tiek jaučia nerimą. Ekonomistai beveik vieningai sutaria, kad tarifai kenkia ekonomikos augimui. Smoot-Hawley tarifų aktas dažnai laikomas Didžiosios depresijos pabloginimo veiksniu.

Šis aktas ekonomistų dabar yra vertinamas labai kritiškai. Jis buvo įvestas, nes buvo manoma, kad padės apsaugoti ekonomiką nuo Didžiosios depresijos. Buvo nurodoma į principą „pirk amerikietišką“ (angl. „buy American“). Taip rinka būtų orientuota į vidų, grįžtama prie merkantilistinio požiūrio – kuo daugiau eksportuoti ir kad kuo mažiau būtų importuojama iš kitų šalių.

Smoot-Hawley logika buvo apsaugoti Amerikos rinką. T. y., jei yra kita šalis, kurioje plieną galima pagaminti pigiau – kad nebūtų perkama iš tos šalies, o perkama iš Amerikos.

– Kas paprastai sumoka muitų kainą (verslas ar jų klientai)?

– Galiausiai muitus dažniausiai apmoka vartotojai per didesnes kainas, kadangi verslai šias išlaidas perkelia pirkėjams.

– Pastaruoju metu kalbant apie muitus politikai Lietuvoje mėgsta kartoti frazę, kad „prekybos karuose nugalėtojų nebūna“. Ar tai tiesa?

– Tai tiesa. Prekybos karuose paprastai nebūna laimėtojų – tik pralaimėtojai, kaip rodo istoriniai pavyzdžiai.

– Matome, kad JAV prezidentui D. Trumpui paskelbus apie įvedamus muitus, vienintelė į atvirą konfrontaciją stojusi valstybė yra Kinija. Dabar jai turėtų įsigalioti net 145 proc. mokestis. Kaip manote, kuo tai baigsis Kinijos ekonomikai?

– Kinijos ekonomika gali sulėtėti dėl mažėjančio eksporto ir sumažėjusių investicijų. Nors ji jau anksčiau lėtėjo dėl perteklinių investicijų į nekilnojamojo turto sektorių, muitai tik dar labiau apsunkins prekybą ir sukels dar daugiau ekonominių sunkumų Kinijai. Tačiau dabartinėje geopolitinėje situacijoje nei prezidentas D. Trumpas, nei Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nenori pasirodyti silpni, todėl tikėtina tolesnė ekonominė konfrontacija.

– Kita vertus, Europos Sąjunga linkusi derėtis ir, panašiai kaip D. Trumpas, savo muitų priemones 90 dienų stabdo. Ar tai geresnė strategija prekybos kare?

– Taip, susitarimų sudarymas ir laikinas tarifų sustabdymas yra geresnė ekonominė strategija, siekiant išvengti eskalacijos (pavyzdys yra dar aukštesni tarifai, kaip matome dabartinėje JAV ir Kinijos priešpriešoje) ir rasti kompromisą. Verslui nepatinka netikrumas, o dabartinė ekonominė situacija dėl tarifų skatina verslus laikytis „palaukime ir pažiūrėkime“ požiūrio, užuot investavus, o tai taip pat lėtina ekonomikos augimą.

– Naujausia JAV banko „JPMorgan Chase“ prognozė rodo 40 proc. tikimybę, kad šalyje šiemet prasidės recesija. Ar sutiktumėte su tuo?

– Statymai JAV rinkose rodo, kad recesijos tikimybė 2025 m. viršija 50 proc., net ir po to, kai D. Trumpo administracija paskelbė apie 90 dienų tarifų sustabdymą. Daugeliu atvejų tai tiesa – ekonominiai rodikliai rodo silpnėjančią ekonomiką, todėl recesija yra reali galimybė. Krintanti akcijų rinka paprastai yra blogų ekonominių perspektyvų ženklas.

– Ten pat nurodoma 30 proc. tikimybė, kad JAV „išskirtinumo“ periodas baigsis. Kas lėmė, kad JAV iki šiol buvo išskirtine valstybe pasaulyje ir kodėl tai gali baigtis?

– JAV buvo ir tebėra unikalus ekonominis pavyzdys dėl stiprios ekonomikos, dolerio kaip pasaulinės rezervinės valiutos vaidmens ir inovacijų (pavyzdys – vyriausybės parama universitetų moksliniams tyrimams). Tačiau visa tai gali pasikeisti dėl pasaulinių muitų ir nerimaujančių investuotojų visame pasaulyje. T. y. baimės pirkti Amerikos obligacijas, kurios visada buvo laikomos labai saugiomis.

– Pastarojo meto D. Trumpo veiksmai jau paveikė net ir JAV obligacijų rinką. Investuotojai bene pirmą kartą istorijoje pradeda abejoti šiuo vertybiniu popieriumi. Kaip manote, kas galėtų užimti jo vietą?

– Amerikos obligacijos čia yra esminė muitų istorijos dalis. Jei pasitikėjimas Amerikos obligacijomis silpnėja, alternatyvos gali būti auksas (kuris šiuo metu pasiekė rekordines kainas), kitos valiutos (pavyzdžiui, euras) arba obligacijos iš stabilesnių šalių (pavyzdžiui, Vokietijos).

Kalbant apie tai, Japonija ir Kinija pirmoje vietoje perka Amerikos obligacijas. Tai yra viena priežasčių, kodėl bankų palūkanų normos Amerikoje yra gana stabilios. Jei Kinija išsigąstų, o gal piktybiškai nebepirktų JAV obligacijų, tada palūkanų normos tiek kredito kortelėms, tiek būsto paskoloms pradėtų smarkiai svyruoti. Eiliniam amerikiečiui tai būtų labai skaudu.