Maždaug 50 proc. lietuvių antrosios pakopos pensijų turto šiuo metu yra investuota Jungtinių Valstijų akcijų rinkoje, o ji į Baltuosius rūmus grįžus Donaldui Trumpui smunka žemyn.
Antroji prezidento D. Trumpo inauguracija įvyko sausio 20 d. Per maždaug du mėnesius JAV dolerio kursas euro atžvilgiu sumažėjo 4,1 proc.
Tuo metu 500 didžiausių Amerikos kompanijų vertę matuojantis indeksas „S&P 500“ smuko 6,8 proc., informacinių technologijų sektorių atspindintis indeksas „Nasdaq Composite“ – 12,1 proc.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus smunka dolerio kursas, krenta akcijų rinkų indeksai.
- Lietuvoje valdomi pensijų fondai maždaug pusę savo turto yra investavę į JAV įmonių akcijas.
- Valdytojai pabrėžia, kad praeityje tai leido neblogai uždirbti, o dabartinė korekcija yra normalus dalykas.
- Remiantis valdytojų pateiktais atsakymais, mažiausiai JAV investavę konservatyvūs „Luminor“ ir SEB fondai (7–10 proc.), daugiausiai – rizikingiausi „Allianz“ ir „Goindex“ fondai (apie 60 proc.).
Normali korekcija
LRT.lt Lietuvoje veikiančių pensijų fondų valdytojų pasiteiravo, kokią dalį gyventojų turto jie laiko JAV.
„Swedbank“ atstovas ryšiams su visuomene Gytis Vercinskas įvardijo, kad į JAV akcijų rinką yra investuota 48 proc. antrosios pakopos pensijų turto.
„Į JAV obligacijas tiesiogiai investavę nesame. Svarbu atkreipti dėmesį, kad JAV rinka pasauliniame akcijų indekse sudaro apie 70 proc. dalį“, – sakė jis.
„Luminor“ pensijų fonduose investicijų į JAV dalis taip pat sudarė apie 48 proc. Kaip pasakojo „Luminor“ investicijų valdymo fondų valdytojas Vytenis Lapinskas, jų antrosios pakopos pensijų fondai investuoja į diversifikuotas turto klases.
„Rizikingo turto (akcijų) dalyje siekiame atkartoti pasaulio akcijų indeksų sudėtį („ACWI All Country World Index“), JAV akcijos čia sudaro apie 66 proc., o mažiau rizikingo turto (obligacijų) dalyje investuojame į euro zonos vyriausybių, Europos įmonių ir besivystančių šalių obligacijas, tad šioje dalyje investicijų į JAV regioną beveik nėra.
Atitinkamai investicijų į JAV dalis įvairiuose antros pakopos gyvenimo ciklo fonduose skiriasi, priklausomai nuo fondo dalyvių amžiaus ir fondo rizikos. 2024 m. pabaigoje konservatyvesniuose fonduose (dalyviams, gimusiems iki 1968 m.) ir turto išsaugojimo fonde investicijų į JAV dalis sudarė 7–20 proc., o jaunesniems dalyviams skirtuose rizikingesniuose fonduose (dalyviams, gimusiems 1968 m. ir vėliau) JAV investicijų dalis sudarė 46–60 proc.“, – pasakojo jis ir pridūrė, jog laikui bėgant investicijų proporcijos gali kisti priklausomai nuo rinkos kainų dinamikos ir kitų veiksnių.
Šiaulių banko grupės pensijų ir investicinius fondus valdančios įmonės „SB Asset Management“ vyriausiasis investicijų valdytojas Regimantas Valentonis komentavo, kad jų investicijos į įvairius JAV vertybinius popierius – fondus, akcijas, obligacijas – sudaro iki 50 proc. viso valdomo turto.
„Investicijos į JAV akcijas sudaro didžiausią dalį visų investicijų, nes tai didžiausia pasaulio rinka ir, turbūt, visuose pasaulio indeksuose ji sudaro reikšmingiausią dalį. Žiūrint į šių metų pradžios rinkų svyravimus, pokyčiai JAV rinkoje iš tiesų turi reikšmingą įtaką pensijų fondų rezultatams. Vis dėlto mūsų valdomi pensijų fondai investicijas plačiai diversifikuoja.
Ar šių metų JAV akcijų rinkos svyravimai yra netikėti ir išskirtiniai? Ne. Po ypač stipraus dvejus metus iš eilės trukusio akcijų rinkos kainų augimo tam tikra korekcija yra normali ir kartais netgi būtina tolesniam augimui, kad nesusiformuotų pervertinti burbulai. Žvelgiant istoriškai, beveik nėra metų, kuriais nebūtų iki 10 proc. siekusios korekcijos. Jų būta net ir tais metais, kai rinkos smarkiai kilo“, – sakė jis.
Į „Artea Asset Management“ pervadinamos įmonės atstovas atkreipė dėmesį, kad Europos akcijų rinkos šiais metais yra visai kitoje pusėje.
„Jos pakilusios reikšmingai nuo metų pradžios ir tam reikšmingos įtakos turi skelbiami planai didinti išlaidas, kas turėtų paskatinti ekonomikos augimą. Šiaulių banko grupės valdomuose pensijų fonduose investicijos į Europos rinkas, įskaitant ir mūsų regioną (Baltijos ar Centrinės Rytų Europos regioną), sudaro apie 30 proc.“, – paminėjo R. Valentonis.
Didžiųjų bendrovių svoris
„SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Paulius Kabelis nurodė, kad jų fonduose JAV įmonių dalis šiuo metu sudaro apie 58 proc. didžiausios rizikos pensijų fonduose (kurie skirti jauniausiems fondų dalyviams ir kur daugiausia turto investuojama į akcijas) ir apie 10 proc. konservatyviausiuose pensijų fonduose, kur didžiąją dalį turto sudaro obligacijos.
„Mažesnės rizikos fonduose nesame linkę prisiimti valiutos rizikos, todėl didžioji dalis investuojama į euro zonos įmonių ir vyriausybių obligacijas, o investicijų į JAV rinkas dalis čia yra ženkliai mažesnė“, – aiškino jis.
P. Kabelis dar papasakojo, jog į Baltijos šalių kapitalo rinkas jie nukreipia apie 10 proc. investicijų.
„Kalbant apie investicijas akcijų rinkose, čia didžiąją pensijų fondų turto dalį sudaro investicijos į indeksinius fondus, kurie atkartoja pasaulio akcijų rinkų indeksus investuodami į tūkstančius skirtingų įmonių. Šie indeksai sudaromi atsižvelgiant į įmonių kapitalizaciją (dydį), todėl didesnės įmonės turi didesnį svorį, mažesnės – mažesnį.
JAV rinka yra tikrai didžiausia akcijų rinka visame pasaulyje, todėl JAV įmonių svoris pasaulio akcijų indeksuose (kartu ir pensijų fonduose) yra didžiausias. Šiuo metu JAV įmonių akcijų dalis pasaulio akcijų indeksuose siekia apie 65 proc., o tokios įmonės kaip „Apple“ ar „Nvidia“ sudaro apie 4–5 proc. viso indekso“, – sakė jis.
Bendrovė „Allianz Lietuva“ į Šiaurės Amerikos įmonių akcijas ir obligacijas praėjusių metų pabaigoje buvo nukreipusi apie 60 proc. investicijų.
Kaip prisiminė bendrovės Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas, praėję metai buvo ypač sėkmingi JAV akcijų rinkoms, 2024 m. jos demonstravo vieną stipriausių augimo tempų lyginant su kitais pasaulio regionais.
„Praėjusiais metais vien iš investicijų į JAV klientų turtą padidinome daugiau nei 160 mln. eurų“, – pažymėjo jis.
„Goindex“ komandos perduotame komentare aiškinama, kad jų fonduose yra taikoma pasyvaus indeksinio investavimo strategija, investicijas paskirstant plačiai visame pasaulyje.
„Taikant šią strategiją nėra priimami aktyvūs sprendimai dėl investicijų pasiskirstymo tarp sektorių, šalių, regionų ir pan., pagrindinis šios strategijos tikslas – su kuo mažesniais kaštais kuo tiksliau atkartoti fondų lyginamųjų indeksų rezultatus. „Goindex“ pensijų fondų investicijas sudaro aktyvai akcijų ir obligacijų turto klasėse. Naudojamas investicines priemones sudaro tik indeksiniai fondai ir biržoje prekiaujami indeksiniai fondai, kuriais siekiama kuo tiksliau atkartoti pasirinktus akcijų ir obligacijų turto klasių lyginamuosius indeksus.
Akcijų dalyje yra pasirinktas vienas plačiausių pasaulio akcijų indeksų „MSCI ACWI IMI“, kuris apima beveik 99 proc. viso pasaulio akcijų rinkos (23 išsivysčiusiose ir 24 besivystančiose šalyse) ir yra sudarytas rinkos kapitalizacijos pagrindu. Šio indekso sudėtis yra reguliariai atnaujinama pagal pasaulio akcijų rinkos kapitalizacijos pokyčius. Didžiausia pasaulio ekonomika – JAV – pagal kapitalizaciją šiuo metu sudaro didžiausią svorį šiame pasaulio akcijų indekse – apie 60 proc.“, – nurodė jie.
O štai obligacijų dalies lyginamieji indeksai, kaip teigė „Goindex“ atstovai, apima daugiausia Europos bendrovių ir tik Europos vyriausybių skolos vertybinius popierius, tad investicijų į JAV dalis juose yra minimali.
