Lietuvoje padavėjai formaliai turi susimokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) už visus darbe susirinktus arbatpinigius, tačiau retas atvejis, kai padavėjas gautus grynuosius pinigus apskritai deklaruoja.
Ekonomistai teigia, kad visos uždirbtos pajamos turi būti apmokestinamos nepriklausomai nuo darbo srities, tačiau jau daug metų aptarnavimo sektorius yra pilkoji zona ir šio klausimo niekas nenori narplioti.
Mokesčiai atgraso daugelį
Vilniuje aptarnavimo srityje dirbanti studentė Ermelinda pasakoja, kad atsiradus daugiau būdų, kaip klientai gali palikti arbatpinigių, vis tiek labiausiai norisi juos gauti grynaisiais.
„Mums, kaip padavėjams, patogiau, kad arbatpinigius paliktų grynais, nes nuskaitoma labai daug mokesčių. Tarkim, žmogus palieka kortele 5 eurus, o mes gaunam 4. Kur 5, o kur 4 eurai kaip studentui labai didelis skirtumas. Yra tekę meluoti, kad nėra galimybės palikti kortele, nes sakydavo, kad nori palikti 20 eurų arbatos, tai kuo didesnė suma, tuo daugiau nuskaito mokesčių“, – sako padavėja.
Vilniaus centre dirbanti Agnė pastebi, jog dažnai ir patys klientai nenori mokėti papildomų mokesčių, todėl renkasi grynųjų variantą, tačiau mergina liūdi, kad arbatpinigių paliekamas kiekis apskritai mažėja.
„Galimybė kortele palikti arbatpinigius dažnai žmones atgraso tada, kai pamato, jog turi susimokėti mokesčius ne tik padavėjai, tačiau ir jie patys. Pavyzdžiui, jeigu klientas nori palikti 1 eurą, tai jis turi dar susimokėti 0,29 centus, o iš šitos sumos (1,29 euro) padavėjas gauna tik 0,85 centus. Šiaip arbatpinigių paliekamas kiekis vis mažėja, vos prieš kelerius metus galėdavai tikėtis bent 10 proc. nuo sąskaitos sumos, šiuo metu džiaugiesi, jei palieka 1, 2 ar bent 3 eurus. Dabar arbatpinigiai yra paliekami arba tiek, kiek piniginėje užsigulėjo „metalo“, arba kortele vos kelis eurus“, – dalijasi mergina.
Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, arbatpinigiai Lietuvoje mažėja jau keletą metų.
„Išaugus kainoms, žmonės ne taip dosniai palieka arbatpinigių. Populiarėja maistas išsinešti – tokiu atveju arbatpinigių palikimas išvis menkas. Daugelyje Europos šalių, tarp jų Lietuvoje, arbatpinigiai daugiau išimtis nei taisyklė, jei jie yra – tai simboliniai. Daugiausia žmonės palieka 5 proc., jei jau labai patinka aptarnavimas – 10 proc.“, – sako Ž. Mauricas.
Skirtingos kultūros – skirtingi arbatpinigiai
Ekonomistas pasakoja, kad kiekviena šalis turi skirtingą arbatpinigių kultūrą, todėl paliekamos sumos ir jų taisyklės gali labai skirtis.
„Šveicarijoje, Skandinavijos šalyse, Japonijoje išvis nėra įprasta palikti arbatpinigių. Amerika viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurioje žmonės išleidžia daugiau pinigų restoranuose nei parduotuvėse. Lietuvoje tas santykis visai ne restoranų naudai, dar daug lietuvių gamina namuose. Palikti 20 proc. nuo sąskaitos sumos Amerikoje yra minimumas. Mes nesame Amerika ir, manau, kad niekada nebūsime, bet nebūsime ir toje pusėje, kur arbatpinigiai išvis neįprasta“, – teigia ekonomistas.
Padavėjai taip pat pastebi, kad užsieniečiai, viešėdami Lietuvoje, arbatpinigius palieka nevienodai.
„Pagrindinė problema su užsieniečiais, kad dažniausiai jie nėra pasidomėję, kokia yra arbatpinigių palikimo kultūra Lietuvoje, todėl dažnai nežino, kaip elgtis. Be abejo, būna išimčių, kai užsieniečiai palieka tokias sumas, jog net pagalvoji, kad susimaišė ir paliko per daug“, – šypsosi Agnė.
„Labai priklauso, iš kurios šalies atvyksta klientai. Užsieniečiai yra turistai, keliautojai, iš jų daug nesitikima. Esu turėjęs nerealių svečių iš užsienio, kur daug bendravom, tačiau išėjo nieko nepalikę. Pavyzdžiui, klientai iš Japonijos nepratę palikti jokių arbatpinigių, amerikiečiai linkę, kad aptarnavimas būtų įtrauktas į sąskaitą, tad jie dažniausiai net nesusimąsto apie tai, tik susimoka, atsistoja ir išeina“, – teigia viename iš Vilniaus fine dining restoranų dirbantis studentas Kevinas.
Arbatpinigių apmokestinimas – jautri tema
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, neseniai išsakyti JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kad Amerikoje padavėjams reikia nuimti visus mokesčius nuo gaunamų arbatpinigių, stiprus politinis žingsnis.
„Atsisakydamas nedidelės sumos pinigų, pasieki reikšmingą dalį žmonių. Amerikoje galioja labai griežtas arbatpinigių apmokestinimas. Mokesčių administratorius daro prielaidą, kad visi lankytojai palieka 10 proc. arbatpinigių nuo kiekvienos sąskaitos sumos. Jei klientas nepalieka išvis jokių arbatpinigių, padavėjas turi sumokėti mokesčius nuo tų pajamų, nuo kurių net negavo. Todėl toks Trumpo veiksmas darbuotojus paveiks stipriai“, – sako ekonomistas.
M. Dubnikovas priduria, kad Lietuvoje arbatpinigių apmokestinimo klausimas išlieka politiškai nepopuliarus ir nepatogus.
„Pas mus viskas atvirkščiai – arbatpinigių apmokestinimas nėra aiškus, nes didelių pinigų surinkti nepavyks, o triukšmo bus labai daug. (...) Aptarnavimo sritis likusi pilka zona iš praeities ir niekas šio klausimo neklibina, nes nepatogus. Visi žino, kad pajamos yra gaunamos, bet jos neapmokestinamos. Ši vieta palikta likimo valiai, kadangi įtraukta daug žmonių“, – teigia ekonomistas.
Ž. Mauricas pritaria, kad toks įstatymas Lietuvoje sukeltų nemenką žmonių pyktį.
„Manau, kadangi kainos Lietuvoje kyla sparčiai, papildomas mokesčių įvedimas nebūtų labai populiarus ir palaikantis. Tokio tipo sektorius visada yra viena koja šešėlyje. (...) Nėra daug dėmesio skiriama šiam klausimui, nors jis labai svarbus. Lietuvoje arbatpinigių kultūra paplitusi, pakankamai daug susirenkama lėšų, galbūt tiesiog nenorima didinti mokestinės naštos restoranams, ypač šiuo metu, kai grįžo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 9 iki 21 proc., taigi tokie dalykai paliekami savieigai“, – teigia ekonomistas.
Padavėjai pasakoja, kad arbatpinigių kiekis per mėnesį priklauso nuo įvairių sąlygų, tačiau, anot jų, kartais pavyksta susirinkti antrą mėnesio algą.
„Labai priklauso nuo metų laiko, nuo šventinių dienų, oro ir, ypač, ar dirbi tais savaitgaliais, kai žmonės gauna atlyginimus. Šaltuoju sezonu gali susirinkti apie pusę savo atlyginimo, tačiau kuo šilčiau, tuo daugiau žmonių ateina su gera nuotaika, o tai reiškia didesnius arbatpinigius. Gali iš arbatpinigių susirinkti ir atlyginimo dydžio sumą, vasaros metu dar didesnę. Ne veltui padavėjai vasaras vadina aukso kasyklomis“, – dalijasi Agnė.
„Pavyksta susirinkti nuo 50 proc. algos, kartais 60–70 proc. Arbatpinigiai – didelė dalis, nors visi juos dalinamės bendrai, dar dalis atitenka ir virtuvei“, – pasakoja Kevinas.
Išvaizda ir elgesys klaidina
Ermelinda teigia, kad arbatpinigių kiekis dažniausiai priklauso nuo skiriamo dėmesio klientui, tačiau neretai tiek elgesys, tiek išvaizda būna apgaulinga.
„Tarkim, matai ateina moteris su dizainerių rūbais, vyrai su kostiumais, atrodo, kaip pasisekė su staliuku, tikrai paliks arbatpinigių, bet situacija tokia, kad su padavėjais elgiasi kaip su žemiausia kasta. Nevertina darbo, dažnai būdavo atvejų, kad paspragsėdavo piršteliais, jog prieičiau ir trupinius nuvalyčiau šalia to žmogaus lėkštės, kur jis pats pritrupino. Taip pat yra buvę situacijų, kai daug bendravom, juokavom, klientai mane labai gyrė, atsisveikindami net dėkojo, apsikabino, o arbatpinigių nepaliko nieko“, – dėsto mergina.
Pasak Agnės, daugiausia arbatpinigių palieka atviresni, dialogą palaikantys klientai, kurie ateina ne tik pavalgyti, tačiau ir gerai praleisti laiką, o mažiausiai – šeimos.
„Padavėjai yra pratę skirstyti klientus į tam tikras kategorijas, pagal kurias žino, kiek galima tikėtis arbatpinigių, ir, iš viso, ar galima jų tikėtis. Kaip bebūtų liūdna, tačiau mažiausiai arbatpinigių palieka tie klientai, kurie ateina su mažais vaikais. Be abejo, būna išimčių, tačiau procentiškai jie palieka mažiausiai, nors darbo su tokiais klientais yra daugiausia. Vaikai dažnai neprižiūrimi, visur bėgioja, palieka labai daug šiukšlių, dažnai ką nors sudaužo ar sulaužo, o iš suaugusiųjų išgirsti tik „atsiprašau“, tačiau tai ir viskas, kuo galima tenkintis“, – sako padavėja.
Kevinas pastebėjo, kad dirbdamas fine dining restorane, kur žmonės išleidžia daug pinigų, palikti dar daugiau arbatpinigiams kai kurie tiesiog nebegali sau leisti.
„Dažnai įvardijam žmones „iš gatvės“, kurie atėjo ir nesuprato, kur papuolė, ir tada diktuoja savo taisykles. Čia visai kitas konceptas, dalis žmonių nesupranta, kad pas mus negali ateiti pavalgyti tik kepsnio ir sriubos.
Kartais išvaizda labai apgauna. Žmonės bando atrodyti prabangiai, bet išvis nepalieka jokių arbatpinigių. O kiti išsiduoda iš elgesio. Atrodo taip paprastai ir apsirengę, ir bendrauja mandagiai, tačiau pastebi, kad jie tokie gastronomai ir būna labai dėkingi arbatpinigiais. Visgi, manau, žmogus turi teisę atsidėkoti arba ne. Jei aš žinau, kad atlieku gerą darbą, nereiškia, kad aš visada padarau jį gerai“, – mintimis dalijasi Kevinas.
