Donaldo Trumpo įvestų muitų situacija tik kaista – štai Kinijai paskelbti 125 proc. muitai, o Rusijos muitų sąraše net nėra. Ar pavyks Europai rasti kompromisą su JAV? Apie D. Trumpo įvestus muitus ir jų poveikį šalims – pokalbis „Dienos temoje“ su buvusiais užsienio reikalų ministrais Antanu Valioniu ir Vygaudu Ušacku.
– Pone Ušackai, ar galima paaiškinti, kad prezidento D. Trumpo muitų politika yra logiška? Nes kai vieną dieną jis pasako, kad bus tokie muitai, kitą dieną jis pasako, kad dauguma pasaulio politikų nori bučiuoti jam užpakalį, bandyti susitarti, o dar kitą dieną jis tą muitų galiojimą sustabdo 3 mėnesiams, atrodo, kad tarsi trūktų subalansuotumo.
V. Ušackas: Aš manau, kad pamatysime rezultatą po 3–4 metų, artėjant kitiems rinkimams, ar pasiekė D. Trumpas tai, ką jis deklaravo per savo rinkimų kampaniją ir ko jis nuosekliai siekia, t. y. padaryti Ameriką vėl galingą ekonomiškai, galingą kariniu požiūriu ir galingą politiškai bei saugumo požiūriu. Jis naudoja tuos įrankius, kurie jam atrodo reikalingi, kad darbo vietos būtų kuriamos Amerikoje, o ne užsienyje. Per tarifų politiką greičiausiai jis nori, kad tos valstybės, kurios daugiau eksportuoja arba Amerikos skola yra jų rankose, kaip, pavyzdžiui, Kinijoje, susimokėtų už tą skolą. Jis mato Amerikos silpnybes, pažeidžiamumus, kad 30 trilijonų dolerių ekonomika yra skolose per 36 trilijonų JAV dolerių. Ir jis naudoja tuos įrankius, kurie, jo nuomone, yra svarbūs, kad Amerikos piliečiai pasijustų turtingesni. Naudoja ir tarifus, ir jėgą, ir grasinimus. Pirmiausia – Amerikos nacionaliniai interesai.
– Gerai, tai Amerikos nacionaliniai interesai, viskas suprantama, bet ką tada daryti tokioms valstybėms kaip Lietuva, kuri, pavyzdžiui, dėl muitų, yra paskaičiuota, galėtų prarasti nuo 250 milijonų iki maždaug milijardo? Ką jai tada daryti? Nes principas „geriausia gynyba – puolimas“ šiuo atveju netinka. Ir ką tada – bučiuoti tą užpakalį vėl?
V. Ušackas: Bučiuoti užpakalio nereikia, galbūt reikia žiedą pabučiuoti ar gerai golfą sužaisti „Mar-a-Lago“ golfo laukuose. Bet čia juokauju. Jeigu rimtai, tai aišku, Lietuvai tenka labai subtili užduotis, kadangi gynybos prasme JAV kol kas išlieka nepakeičiamas saugumo garantas Lietuvai. Europiečiai neturi tiek karinių pajėgų, tokių gebėjimų, bendros kontrolės ir vadovavimo, ką turi amerikiečiai. Todėl mums reikės žiedą bučiuoti, reikės su D. Trumpu ne tik golfą žaisti, bet ir žymiai daugiau. Antra vertus, mūsų ekonominė politika, prekybos politika, iš esmės yra deleguota Briuseliui ir mes turime vadovautis bendromis nuostatomis. Aš manau, kad vis dėlto D. Trumpas eis į derybas, parodys ryžtingumą, o kol kas rodo savo kategoriškumą. Bet kompromisas, mano nuomone, su europiečiais bus surastas, nes Europa Amerikai ir tiems patiems didžiausiems turtingiausiems Amerikos investuotojams milijardieriams yra ir išliks svarbi rinka.
– Pone Valioni, ką jūs manote?
A. Valionis: Pirmiausia, Vygaudo Ušacko paminėtus 36 trilijonus skolos padalinę iš amerikiečių skaičiaus turėsime, kad gimęs kūdikis jau skolingas daugiau kaip 100 tūkst. dolerių pasauliui. Ir tai iš tikrųjų yra problema, kurią reikia spręsti ir kurią, sutinku, D. Trumpas bando spręsti, bet jis pasirinkęs instrumentus, kurie visiškai tam netinka. Jeigu jūs norite subalansuoti biudžetą, o skola yra jūsų pajamų ir išlaidų disbalansas, jūs daugiau išleidžiate, negu gaunate, ir vis turit skolintis daugiau. Ir jau atėjote iki to, kad 1 trilijonas JAV dolerių kas metai reikalingas skolai tvarkyti.
Galų gale tas bandymas paskelbti muitus, grąžinti pramonę į JAV, nežinau, pradėti kedus iš naujo gaminti, siūti marškinėlius, nėra nei darbuotojų, nei nieko, galų gale, yra nedarbas JAV, nors J. Bideno ekonomika buvo palikta labai stipri, – sakydami, kad jis nori vėl atkurti sustiprintą ekonomiką, mes tarsi sekame jo naratyvą, neanalizuodami ekonomikos, bet J. Bidenas paliko labai stiprią ekonomiką, mažą infliaciją. Na, infliaciją gal ne, bet nedarbą tai tikrai labai mažą. Ir Amerika taip spręsdama problemą tikrai nueis labai blogu keliu. Spręsti problemą reikia pirmiausia subalansuojant pajamas ir išlaidas, o čia to padaryti nepavyks. Mes matome, kad daug programų, sakykim, tas bandymas paskelbti aukštus tarifus, iš karto perkelia ant amerikiečių pečių didelę naštą, ar tai būtų „Walmart“, ar tai būtų bet kas, kas perka produkciją, importuotojas apmoka tarifus ir perkelia vartotojui į kainą.
– O ar galima tą viską daryti, ką jis daro, ne garsiai paskelbiant, o po to stabdant, o tiesiog bandant susitarti tyliai ramiai ir siekiant savo?
A. Valionis: Tai, be abejo, sakykim, konstatuota pasaulyje prekybos tvarka yra neteisinga. Man dar būnant ministru, Pasaulinė prekybos organizacija organizavo vadinamąsias Dohos derybas, nes pirmas raundas įvyko Dohoje, dėl to, kaip padaryti prekybos tvarką teisingą, kad tie, kurie negali dabar eksportuoti į Europą, galėtų eksportuoti, kad nebūtų taip subsidijuojama, nebūtų kvotuojama, nebūtų remiamas žemės ūkis, kaip Amerikoje remiamas. Tose ribose galima derėtis dėl visko arba inicijuoti atskiras derybas ir sukurti ilgalaikį projektą, programą, kaip grįžti.
Bet esmė yra viena – doleris yra pasaulio rezervinė valiuta ir Amerika labai geroje situacijoje, kadangi jinai importuoja mūsų prekes, šalys gauna daug pinigų, tų pinigų perteklių vėl investuoja į Amerikos valstybines obligacijas, kurios yra stabilūs, patikimi vertybiniai popieriai, kuriuose gali išsaugoti savo valiutą. Ką dabar daro D. Trumpas? Mes matome, kad paskutinis pardavimas vakar baigėsi fatališkai, tragiškai. Pinga paskolos, tvarkymo kaina brangsta. Amerikiečiai turės leisti naujas, jau brangesnes obligacijas. Skolos grąžinimas lėtės, o skola didės. Toliau mes matome, kad kuo labiau bijo ir labai gąsdina D. Trumpas, valstybės sureagavo – pradeda peržiūrėti rezervines valiutas, kurios irgi sukauptos šalyse, ir grąžina. Parduoda labai daug dolerių atgal sakydami, kad jie balansuoja savo rezervinių vertybių krepšelį, bet vėl viskas gula Amerikoje ir Amerika praras milijardus.
– Pone Ušackai, aš dar noriu sugrąžinti jus ir prie Kinijos klausimo, nes likusioms šalims dabar yra sustabdyti tie muitai bent jau 3 mėnesiams, o su Kinija, atrodo, viskas tik kaista ir dabar Amerika skelbia 125 proc. muitų tarifus, Kinija atsako 84 procentais. Čia pat Pasaulio prekybos organizacija sako, kad iš šitų dviejų šalių prekyba sudaro 3 proc. visos pasaulio prekybos ir kad jų prekybos apimtys gali sumažėti iki 80 proc., o tai neigiamai paveiks viso pasaulio ekonomikos augimą. Kinija sako: dabar jau mėginkite tartis. Tai kaip jūs manote, kur veda šitas Amerikos ir Kinijos muitų karas?
V. Ušackas: Aš manau, kad jis veda visų pirma į tai, kad Amerika nori pozicionuoti save kaip valstybę, kuriai didžiausias iššūkis kyla būtent dėl Kinijos tiek ekonomine ir politine, tiek ir karine prasme. Todėl D. Trumpas šiuo metu bando tas savo derybines pozicijas įkaitinti ir iškelti kaip galima aukščiau, kad kažkuriuo metu galėtų derėtis su Kinija ir bandyti Kiniją atgrasinti. Ir šiuo atveju yra ne tiktais prekybos dalykų klausimas, bet ir karinių ir politinių dalykų, kur matosi ir Amerikos noras sugrįžti prie Niksono–Kisindžerio doktrinos, kaip supriešinti Rusiją su Kinija.
– O, beje, Rusijos, labai gerai, kad paminėjote ją, nėra muitų sąraše. Ukrainai – 10 proc., Rusijai nėra jokių muitų.
V. Ušackas: Rusija eksportuoja tik tai, kas Amerikai yra ypač reikalinga. Tai retieji metalai, aliuminis ir kiti, kurie reikalingi tai pačiai karinei pramonei ir naujoms technologijoms. Todėl labai sąmoningai, galbūt ir politiškai taip pat, parodant tam tikrą gestą Putinui dėl derybų, dėl karo taikos Ukrainoje, [Rusijos nėra muitų sąraše]. Bet manau, kad čia buvo labiausiai apspręsta ne geopolitinių, bet grynai ekonominių Amerikos interesų, nes tai, ką Rusija eksportuoja į Ameriką, yra svarbu naujoms technologijoms, t. y. ir litiumas, ir aliuminis, tai svarbu ir karinei pramonei, ir Amerikos automobilių pramonei.
– Pone Valioni, 90 dienų, tai reiškia, kad amžinai?
A. Valionis: Kadangi yra laiko skirtumas, tai ką mes žiūrėjome šiandien paryčiais, tai ten buvo vakar vakaro visi įvykiai. Jie komentuoja vienareikšmiškai – forever. Vadinasi, tas 90 – visada pagal D. Trumpo taktiką, kad jis paliko tuos 10 proc., paliko 25 aliuminiui ir plienui, o daugiau liko 10 ir tai jau taip ir liks. Klausimas, kurį sprendžia dabar amerikiečiai, ar tie jūsų paminėti 3 prekybos procentai, išsaugant globalią pasaulio prekybą, bus perskirstyti tarp kitų šalių ir karas plėtosis, ar iš tikrųjų prasidės derybos. D. Trumpas demonstruoja lankstumą pirmu atveju, kai jam paaiškino, kiek milijardų jis prarado per tas pirmas kelias dienas. Gali ir su Kinija, jis kaip sakė spaudos konferencijoje, Europos atžvilgiu pademonstravo lankstumą, pademonstruos ir Kinijos atžvilgiu, manau.
– Ačiū labai.
