Bene trečdalis Lietuvos gyventojų per pastarąjį pusmetį kavinėse nesilankė, o dar trečdalis tai ėmė daryti rečiau, rodo kovą atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa. LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad šie rodikliai gana dideli, tačiau nestebina.
Apklausos duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius viešojo maitinimo įstaigose lankėsi du trečdaliai (65 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų. Likęs trečdalis (34 proc.) nurodė per šį laikotarpį tokiose įstaigose nesilankę.
Iš besilankiusiųjų 39 proc. teigė, kad lankėsi tiek pat dažnai kaip ir anksčiau, 22 proc. – rečiau, o 4 proc. – dažniau nei anksčiau.
Gyventojai, kurie per pastaruosius šešis mėnesius viešojo maitinimo įstaigose lankėsi tiek pat dažnai kaip ir anksčiau, dažniau buvo vyrai nei moterys. Tai asmenys nuo 15 iki 49 metų, gyvenantys didmiesčiuose, su aukštuoju išsilavinimu bei didžiausiomis šeimos pajamomis, viršijančiomis 2 000 eurų. Taip pat tai dažniau buvo besimokantis jaunimas ir specialistai, tarnautojai. Be to, dažniau į maitinimo įstaigas užsukdavo alkoholį vartojantys respondentai.
Tarp nurodžiusiųjų, jog maitinimo įstaigose lankėsi rečiau, dažniau buvo moterys, 30–64 metų asmenys, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei didžiausiomis šeimos pajamomis. Taip pat, vertinant pagal veiklą, rečiau į maitinimo įstaigas užsukantys nurodė vadovai bei turintieji vaikų iki 18 metų.
Tarp respondentų, kurie nurodė, jog maitinimo įstaigose lankėsi dažniau nei anksčiau, santykinai daugiau buvo vyrų nei moterų, jaunesnių nei 50 metų žmonių, respondentų su aukštuoju išsilavinimu bei didžiausiomis pajamos.
Pasižiūrėjus į maitinimo įstaigose per pastarąjį pusmetį nesilankiusių gyventojų portretą galima matyti, kad tai dažniau buvo vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Net 69 proc. jų nurodė per paskutinius šešis mėnesius nesilankę maitinimo įstaigoje.
Taip pat šiai grupei dažniau priklausė kaimo gyventojai, asmenys su neįgytu viduriniu išsilavinimu bei mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 1 200 eurų per mėnesį). Be to, dažniau į maitinimo įstaigas nėję nurodė pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkai, ne lietuvių tautybės gyventojai, respondentai, nevartojantys alkoholinių gėrimų.
Jeigu būtų vertinami tik tie apklausos dalyviai, kurie per paskutinius šešis mėnesius lankėsi maitinimo įstaigose, šeši iš dešimties nurodė, kad lankosi tiek pat dažnai kaip ir anksčiau. Kas trečias lankėsi rečiau nei anksčiau, o vienas iš dešimties, arba 6 proc., paskutiniu metu pradėjo lankytis dažniau.
Gyventojų, kurie viešojo maitinimo įstaigose pradėjo lankytis rečiau, yra beveik šešis kartus daugiau nei tų, kurie jose pradėjo lankytis dažniau.
T. Povilauskas: rečiau einančiųjų į kavines skaičius tikrai didelis
Vertindamas apklausos rezultatus SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad viena apklausa leidžia vertinti skaičius, bet dar neleidžia įžvelgti tendencijų. Tai padaryti būtų galima pakartojus apklausą. Vis dėlto labiausiai dėmesį jis atkreipia į šiuos rodiklius: kiek žmonių maitinimo įstaigose pradėjo lankytis rečiau ir kiek žmonių visai jose nesilankė.
„Aišku, labiausiai užkliūva, kad apie trečdalį žmonių teigė, jog lankėsi rečiau. Tai tikrai daug ir tarsi siunčią žinią, kurią bando transliuoti maitinimo paslaugų sektoriaus atstovai, kad situacija gana sudėtinga“, – komentuoja ekonomistas.
Jis pažymi, kad ši apklausa papildo ekonomistų matomą statistiką, kuri rodo, kad sausį ir vasarį gyventojai maitinimo įstaigose išleido maždaug 7 proc. daugiau nei pernai.
„Bet ar tai tie patys žmonės, kurie dažniau lankėsi [maitinimo įstaigose], ar tai buvo didesnė užsienio turistų įtaka – to negalime matyti. Apklausa indikuoja, kad dalis žmonių rečiau lankėsi maitinimo įstaigose. Tai turbūt ženklas, kad yra padidėjusios kainos. Turime jau ir kovo duomenis – maitinimo paslaugų infliacija buvo apie 6 proc. Tiek nuo praėjusių metų kovo yra padidėjusios kainos. Tai turbūt ir daro neigiamą įtaką“, – svarsto T. Povilauskas.
Jo teigimu, apklausos duomenys taip pat akivaizdžiai parodo, kad Lietuva šioje srityje atsilieka nuo Vakarų ir Pietų šalių, tačiau tam įtaką gali daryti ir kultūriniai skirtumai.
Ekonomisto teigimu, nors rečiau maitinimo įstaigose besilankančiųjų ir visai to nedarančiųjų skaičiai išsiskiria, apklaustųjų portretai nė kiek nestebina.
„Viskas akivaizdu, matoma ir suprantama. Natūralu, kad dažniausiai leisti sau maitintis arba pirkti gėrimus viešojo maitinimo įstaigose gali didžiausias pajamas gaunantys asmenys. Kalbant apie mažesnių pajamų gavėjus, irgi suprantama, kad didesnė jų dalis yra vyresnio amžiaus asmenys, ypač pensininkai. Vien mūsų šalyje senatvės pensiją gauna virš 600 tūkst. gyventojų, o tai yra turbūt daugiau nei 20 proc. visos mūsų populiacijos“, – sako T. Povilauskas.
Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuva nepasižymi kai kuriose Europos valstybėse itin ryškia tendencija, kai visi šalies gyventojai koncentruojasi viename ar vos keliuose miestuose.
„Mažesniuose regionuose gyventojų dalis nėra maža. Geografija čia irgi daro įtaką. Taip pat [apklausos rezultatai] koreliuoja ir su skurdo riba. Lietuvoje ji – tarp 20 ir 25 proc. Todėl maždaug trečdalis žmonių apskritai neturi finansinių galimybių lankytis maitinimo įstaigose, o jeigu ir turi, suvokia to kainą – pigiau pasidaryti pačiam, pigiau net ir tą patį alkoholį nusipirkti į namus“, – kalba ekonomistas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad apklausos rezultatų negalima pagrįsti vien tik finansinėmis galimybėmis. Įtaką daro ir kultūrinės bei socialinės tendencijos.
„Vis tiek dar įprasta susitikti ir bendrauti ne viešojoje vietoje, maitinimo įstaigoje, kas įprasta pietuose, kur susitikimai tarp draugų, šeimų vyksta maitinimo įstaigose. Lietuvoje dažniau susitinkama namuose. Nors tai, aišku, susiję ir su pajamų lygiu“, – vardija T. Povilauskas.
Norint, kad situacija keistųsi, pažymi ekonomistas, reikia, kad gyventojų pajamos ir toliau stabiliai augtų.
„Tai iš esmės turbūt pagrindinė priemonė, kaip padidinti lankymąsi viešojo maitinimo įstaigose. Tai greičiausiai ateis. Gyventojų skaičius didėja būtent Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – didžiuosiuose miestuose. Urbanizacija vyksta. Jeigu tikėsime, kad ir toliau mūsų pajamos artės prie Europos Sąjungos vidurkio, galimybės daugiau išleisti viešojo maitinimo įstaigose irgi didės. Santykis, kiek žmonių maitinasi viešojo maitinimo įstaigose, ilgainiui turbūt didės. Bet kokiu greičiu? Tai jau pamatysime. Tam tikri sprendimai yra ir viešojo maitinimo sektoriaus įstaigų rankose“, – sako T. Povilauskas.
E. Šiškauskienė: reikia pasirinkti, ar norime būti greito maisto, ar gastronominio turizmo šalimi
Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė teigia, kad tokie LRT apklausos rezultatai nė kiek nenustebino – sektoriaus dalyviai apie tai diskutuoja ir tai iš tiesų jaučia.
Pašnekovės tvirtinimu, tokią situaciją lemia ne vienas veiksnys. Maitinimo įstaigoms esą vis dar sunku ne tik dėl mokesčių naštos, didėjančio darbo užmokesčio, bet ir dėl kritusio vartojimo.
„Vartojimo kritimas irgi labai prisideda prie šios situacijos restoranuose. Viskas tikrai yra pabrangę, restoranai neišsilaiko, kainos didelės. Kad išsilaikytų, reikėtų, kad kainos būtų dar 20 proc. didesnės, nes dabar pelningumai yra ant nulio ribos. Verslas negali dirbti į minusą arba „ant nulio“, nes reikia ir atlyginimus, ir mokesčius mokėti. Tai labai liūdina. Be abejo, prisideda ir negrįžęs turistų srautas, nes apie 30 proc. turistų dar yra negrįžę“, – komentuoja E. Šiškauskienė.
Ji vardija, kad įtakos, kaip ir kasmet, turi ir sezoniškumas bei pasikeitę vartotojų įpročiai. Pastebima, kad žmonės vis dažniau gyventi pasirenka užmiestyje, todėl į maitinimo įstaigas užsuka tik savaitgaliais.
„Daug kas gyvena už miesto. Išvažiuoja į namus ir nebeatvažiuoja į centrą pavalgyti. Tai tampa daugiau savaitgalio pramoga. Restoranai tai irgi jaučia. Norint užsisakyti restorane staliuką reikia labai žiūrėti, nes pirmadienį ir sekmadienį dažnai nedirba, geri restoranai dažniausiai dirba nuo 17 val. Tai irgi susiję su vartojimo mažėjimu. Dėl to keičiasi ir darbo laikas, ir tradicijos. Labai gaila. Dėl to ir pavydime Ispanijai ar Italijai, kur yra turizmo srautas, kur visada saulėta, todėl gali planuoti verslą, dirbti. Pas mus situacija labai sudėtinga“, – sako E. Šiškauskienė.
Jos teigimu, taip pat nestebina ir tai, kurie gyventojai, remiantis apklausa, dažniau pasirinko vieną ar kitą atsakymą. E. Šiškauskienės pastebėjimu, dažniau vyrai nei moterys maitinimo įstaigose lankytis gali ir dėl to, kad jose apsilankoma dėl darbinių, dalykinių pietų. Taip pat jau kurį laiką stebima tendencija, kad į maitinimo įstaigas užsukti ar netgi naudotis įvairiomis kavinių, restoranų platformomis labiau linkęs jaunimas.
Asociacijos vadovė priduria pastebinti, jog keičiasi ir alkoholio vartojimo įpročiai. LRT apklausa parodė, kad dažniau į maitinimo įstaigas užsuka alkoholį vartojantys gyventojai, tačiau tokių, pasak E. Šiškauskienės, mažėja. Dažnai kavinių ir restoranų svečiai renkasi kitus variantus: nealkoholinius gėrimus ar alkoholio neturinčias alkoholinių gėrimų alternatyvas, pavyzdžiui, nealkoholinį alų ar vyną.
„Paties krepšelio dydis mažėja labai stipriai, nes žmonės, jeigu ir ateina į restoranus, užsisako mažiau. Čia jau perduodu verslo komentarus. Kitas dalykas, kad alkoholio vartojimas iš tiesų labai mažėja. Pasirenkamos alternatyvos, pavyzdžiui, nealkoholinis putojantis vynas. Tai, aišku, nėra blogai. Tačiau seniau žmogus pasiimdavo butelį vyno, o dabar tik taurę. Tai labai jaučiasi“, – sako E. Šiškauskienė.
Jos tvirtinimu, asociacijos nariai yra diskutavę apie vyraujančias tendencijas ir nemano, kad tokius pokyčius lemia noras taupyti.
„Mes apie tai labai svarstėme. Kad lietuviai neturi pinigų, nedrįsčiau teigti. Kad daug jaunų šeimų kraustosi už miesto ir po to atvažiuoja daugiau savaitgaliais nei paprastomis dienomis su šeimomis pavakarieniauti, lemia ir atstumas, ir spūstys. Keičiasi įpročiai. Pagalvojome, kad taupymas nėra to priežastis. Bet stebime, kad vartojimas mažėja ir labiau vartojama savaitgaliais“, – teigia E. Šiškauskienė.
Anot jos, maitinimo sektorius stebi ir kitą nedžiuginančią tendenciją – vis dažniau užsidaro maitinimo įstaigos, esančios ne didmiesčiuose. Anot asociacijos vadovės, tai itin liūdina, nes Lietuva iki šiol galėjo pasigirti ne viena puikia maitinimo įstaiga, esančia mažesniame mieste ar regione.
„Visoje Lietuvoje yra tokių perliukų, taškelių. Kai jie užsidaro, norisi tiesiog verkti, nes regione tada sustoja socialinis gyvenimas. Dar yra tokių restoranų, kur ateina vietiniai, vyksta šventės. Užtenka, kad vienas ar du tokie taškai užsidaro, ir sustoja gyvenimas. Dėl to labai gaila. Ta tendencija labai ryškėja“, – sako E. Šiškauskienė.
Norint, kad situacija gerėtų, anot asociacijos vadovės, reikia subalansuoti mokesčių sistemą taip, kad išsilaikyti galėtų mažesnės, regionuose esančios maitinimo įstaigos. Taip pat, jos tvirtinimu, derėtų pasirūpinti ir jaunimo švietimu – informuoti apie sveikos, kokybiškos mitybos svarbą ir skatinti rinktis ne greito maisto restoranus.
„Kokią šalį mes norime turėti? Su „Michelin“ žvaigždėmis ir vystyti gastronominį turizmą ar norime būti greito maisto šalis? Turi pasirinkti ir valdžia, ir gyventojai. Ir galbūt reikia daugiau apie tai kalbėti“, – sako E. Šiškauskienė.
Skaičiuoja išaugusias išlaidas
Pasak Justinos Bagdanavičiūtės, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovės, banko klientų elgsena rodo kiek kitokias tendencijas – jų išlaidos restoranuose toliau nuosekliai auga.
„Iki vasario mėnesio matyti, kad, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendros išlaidos, skirtos restoranams ir maitinimo įstaigoms, padidėjo apie 12 proc.“, – teigia J. Bagdanavičiūtė. Tiesa, tam, pasak jos, įtakos galėjo turėti ir augusios kainos.
Vis dėlto, pasak ekspertės, priežasčių, kodėl dalis žmonių, kaip parodė apklausa, galėjo pradėti rečiau lankytis restoranuose, gali būti įvairių.
„Galbūt tai – natūralus etapas, kai žmonės turi tam tikrų finansinių tikslų, ruošiasi artėjančiam atostogų sezonui ir stengiasi sumažinti kasdienes išlaidas. Galbūt į šį pusmetį pateko ir pokalėdinis laikotarpis – po gausių šventinių išlaidų sausis ir vasaris dažnai būna kuklesnis bei ramesnis.
Be abejo, yra ir tokių gyventojų, kuriems augančios kainos jau pasiekė tam tikrą ribą – jie pradeda atidžiau vertinti kainos ir kokybės santykį, dažniau renkasi gaminti namuose“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa atlikta LRT užsakymu.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 metų kovo 8–24 d. Apklausta 1 020 suaugusių Lietuvos gyventojų. Tyrimas vyko 115 atrankos taškų.
Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Naudotas apklausos metodas – asmeninis interviu respondentų namuose.
