Viešieji pirkimai ir dirbtinis intelektas atitinka kaip kirvis kotą. Bent toks įspūdis susidaro pasinaudojus Vilniuje gyvenančių italų Giovanni’io Proiettos ir Massimo’o Cairo’o sukurta platforma, leidžiančia sutaupyti valandas darbo laiko ir informaciją gauti pokalbių roboto formatu.
Tinklalapyje viesiejipirkimai.ai jau galima rasti ir pranešimų apie dominančius konkursus funkciją. Tiesa, kaip pripažįsta G. Proietta, ją dar reikia tobulinti.
Platformą valdo mažoji bendrija „Polipo“, kurios nariai yra M. Cairo’as ir G. Proietta. Juridinių asmenų registro duomenimis, ji įsteigta pernai gegužę ir 2024 metais patyrė 1,1 tūkst. eurų nuostolį. Tiesa, G. Proietta sakė, kad darbas su viešųjų pirkimų platforma prasidėjo tik šiemet.
Verslininkai jau yra pristatę ir mokamą versiją, kuri kainuoja beveik 10 eurų per mėnesį. G. Proietta interviu LRT.lt sakė, jog šiuo metu turi beveik 20 klientų.
INTERVIU TRUMPAI
- MB „Polipo“ valdantys M. Cairo ir G. Proietta šiemet sukūrė dirbtinį intelektą viešuosiuose pirkimuose panaudojančią platformą viesiejipirkimai.ai.
- Šiuo metu joje yra dvi funkcijos: panašaus į „ChatGPT“ pokalbio ir pranešimų prenumeratos.
- Verslininkai pripažįsta, kad platformą dar reikia tobulinti, tačiau jau siūlo ir mokamą versiją, kuri kainuoja beveik 10 eurų per mėnesį.
– Kodėl savo verslui pasirinkote būtent viešųjų pirkimų sritį?
– Tiesiog kalbėjome su vienu klientu, kuris būna tiekėju valstybiniuose konkursuose, ir jis pasakė, kad šioje srityje yra daug problemų. Išanalizavome ją (tai užtruko kelis mėnesius), o tada sukūrėme tai, ką dabar matote tinklalapyje.
– Matau, kad jame yra dvi pagrindinės funkcijos. Pirmoji yra galimybė kalbėtis su robotu, panašiai kaip su „ChatGPT“, apie konkretų konkursą. Ar galėtumėte paaiškinti, kaip tai veikia?
– Kiekvienas sistemoje paskelbtas dokumentas yra nuskanuojamas, tada dirbtinis intelektas (DI) „supranta“ šią informaciją ir gali atsakyti į vartotojo klausimus. Pavyzdžiui, galima greitai sužinoti, kokiais kontaktais reikia kreiptis dėl konkurso, kaip jį laimėti, kokios yra techninės specifikacijos ir pan.
Matome, kad vartotojai DI išnaudoja labai išmaniai. Kai kurie juo naudojasi netgi elektroniniams laiškams rašyti. Kartais užduoda išties filosofinius klausimus. Žmonės šį įrankį išnaudoja tam, kad savo darbą galėtų atlikti geriau.
– Ar šią sistemą sukūrėte patys, ar ji yra atviro kodo?
– Sukūrėme patys. Taip, ji paremta dideliu kalbos modeliu (angl. large language model, LLM), kuris yra viešas, bet sistemą išvystėme patys.
– Kita jūsų tinklalapio funkcija – pranešimai apie konkrečias sutartis. Kaip tai veikia?
– Šiuo metu vieša sistema išsiunčia pranešimą į pasirinktą el. pašto adresą kiekvieną kartą, kai yra paskelbiamas tam tikrą bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) kodą atitinkantis konkursas.
Beje, esame kalbėję su „Inovacijų agentūros“ atstovais ir jie pastebėjo, kad šie BVPŽ kodai yra labai patogūs tiems, kas skelbia pirkimus, bet ne tiems, kurie juose galėtų dalyvauti. BVPŽ kodai nėra labai lengvai suprantami. Jie nėra standartizuoti net ir Europos Sąjungos lygiu.
Svarstėme, kaip galėtume sistemą padaryti patogesnę tiekėjams, pavyzdžiui, kad jie galėtų naudotis tik tam tikro BVPŽ kodo subkategorija. Taip sukūrėme dar vieną platformą – cpvcodes.ai. Joje galima įvesti savo teikiamas prekes ar paslaugas ir tada sistema pateikia, kokius kodus jos atitinka.
Taigi viesiejipirkimai.ai galima užsiprenumeruoti tik tam tikrą BVPŽ kodą (ar jo subkategoriją) atitinkančių konkursų pranešimus. Taip pat galima gauti pranešimus pagal tam tikrus raktažodžius.
Dar viena funkcija yra filtrų išsaugojimas. Jie lieka sistemoje ir vartotojas gali po savaitės ar pan. juos iš naujo peržiūrėti, nebūtinai gauti pranešimus į el. paštą. Šiuo metu pranešimus siunčiame vieną kartą per dieną.
– Ar galima sekti konkretaus viešojo pirkimo eigą, net jeigu jame nedalyvauji?
– Mūsų sistemoje šiuo metu tai dar neįmanoma, bet mes žinome, kur ši informacija yra. Tai viešas tinklalapis, kuriuo gali naudotis bet kas. Svarstome ateityje į savo sistemą integruoti ir šią funkciją.
– Iš kur gaunate informaciją?
– Nenorėčiau to atskleisti.
– Viešųjų pirkimų dokumentai yra viešai prieinami valstybiniuose tinklalapiuose. Tai, kaip suprantu, tiesiog juos nuskanuojate ir naudojate?
– Taigi, turite atsakymą, nereikia to klausti.
– Taigi, vartojai viską gali rasti valstybiniuose tinklalapiuose, kam jiems reikia jūsų paslaugų?
– Jau esame atlikę savo klientų apklausą. Jei neturi komandos, tau gali užtrukti iki 5 val. per savaitę vien tik tam, kad rastum tavo veiklos sritį atitinkančias galimybes viešuosiuose pirkimuose.
Informaciją reikia surasti, ją apdoroti, suprasti, ar ši galimybė yra tau. Tada turi perskaityti visus dokumentus – ar atitinki keliamus reikalavimus, ar turi sertifikatus. Būna ir taip, kad pradedi rašyti paraišką ir tik po 3 dienų supranti, kad negalėsi dalyvauti.
Būna ir taip, kad pradedi rašyti paraišką ir tik po 3 dienų supranti, kad negalėsi dalyvauti.
Mes leidžiame šią dalį praleisti. DI leidžia iškart pereiti prie paties projekto.
– Ką apie jūsų projektą mano Viešųjų pirkimų tarnyba?
– Glaudaus kontakto su jais neturime, tačiau grįžtamasis ryšys yra pozityvus. Kiek girdėjau, jiems ši iniciatyva patinka. Beje, tarp mūsų klientų yra ir viešojo sektoriaus atstovų.
– Ar tinklalapyje dar daug klaidų? Pavyzdžiui, kai bandžiau jį, negalėjau ištrinti savo išsaugotų filtrų.
– Tai ne klaida, bet ačiū už pasiūlymą, kaip sistemą galime patobulinti. Aš savo filtrų irgi negalėjau ištrinti. Pataisysime tai. Mes reaguojame labai greitai. Jau artimiausiu metu pataisysime šią problemą.
– Matau, kad jau turite ir mokamą versiją (9,99 euro per mėnesį). Koks skirtumas tarp jos ir nemokamos versijos?
– Pranešimai ir filtrai yra nemokami visiems. Vienintelis skirtumas, kad negali matyti kai kurių rezultatų, kai atlieki tam tikrą paiešką. Nemokamoje versijoje kai kurie laukeliai yra neryškūs.
Pavyzdžiui, į el. paštą gauni pranešimą, kad buvo paskelbti trys nustatytus kriterijus atitinkantys viešieji pirkimai. Jei naudojiesi nemokama versija, atidaręs nuorodą matysi tik du. Jei moki – matysi viską.
– Kiek mokančių klientų turite šiuo metu?
– Pradėjome prieš 1,5 mėnesio ir dabar turime beveik 20 klientų.
– Kokie jūsų ateities planai?
– Tikriausiai plėsimės į naujas rinkas. Tada vartotojai galėtų dalyvauti ir kitų šalių skelbiamuose pirkimuose, greičiausiai Lietuvos kaimynėse. Dar viena idėja – papildomi įrankiai, kurie padėtų mūsų vartotojams, kai jie patys kuria projektus.
– Esate įsikūrę Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke.
– Taip, džiaugiamės būdami šios organizacijos dalimi, jaučiame didelį palaikymą. Šiuo metu tai viena įdomiausių vietų Vilniuje. Ji netgi buvo įtraukta į „Financial Times“ sudarytą pirmaujančių startuolių centrų sąrašą.
– Kaip atsidūrėte Lietuvoje?
– Atvykau čia dėl savo žmonos. Susipažinome, kai ji Italijoje pradėjo savo muzikantės karjerą. Šiuo metu ji dirba muzikos mokytoja Lietuvoje.
Čia atsikrausčiau 2017 metais ir praėjau dirbti „Barclays“ (tarptautinė finansinių paslaugų grupė, 2019 m. sustabdžiusi veiklą Lietuvoje – LRT.lt). Iš pradžių dirbau pardavimų srityje, anksčiau tą patį dariau ir Italijoje – pardavinėjau itališkas orkaites. Tačiau vėliau perėjau prie technologijų.
