Valstybės gynimo tarybai pasiūlius siųsti iki 40 karių ir tarnautojų padėti užtikrinti saugią laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad Vilniaus prioritetas – dalyvauti Jungtinių Amerikos Valstijų rengiamoje misijoje.
„Operaciniame lygmenyje mes dar galutinio atsakymo neturime, mūsų prioritetas yra dalyvauti Amerikos misijoje, mes tą ir indikuojame, bet dar detalių neturime, mūsų karinė dalis ruošiasi, mūsų kariškiai yra ruošiami ir artimiausiu metu, aš manau, kad mes priimsime sprendimą“, – LRT RADIJUI trečiadienį sakė D. Matulionis.
„Pradžioje dar turime sulaukti Vyriausybės teikimo dėl mandato, tai yra Seime turi būti nutarimas pakeistas ir papildomai pridėta būtent ši misija, tas 40 karių arba civilių krašto apsaugos sistemos darbuotojų Hormuzo sąsiauryje, tai, tikiuosi, neužtruks“, – kalbėjo jis.
D. Matulionis vylėsi, kad Seimo pritarimas dėl karių siuntimo bus, o parlamento pritarimą nacionalinio saugumo klausimams pademonstravo balsavimas dėl Kapčiamiesčio poligono.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad dalyvaudama misijoje Lietuva „savotiškai prisidėtų prie naftos ir dujų sektoriaus kainų mažinimo“.
„Lietuviai tikrai turi nemažą patirtį išminavimo srityje ir laukiama būtent tokių specialistų, ir kur mūsų kariai bus dislokuoti, vėlgi priklausys nuo to, kaip mes ir su kuo turėsime tą bendrą misiją. Šiandien dar klausimas nekyla, ar mes siųsime laivą, ar nesiųsime, bet specialistus, kariškius tikrai pasiruošime iki misijos pradžios“, – nurodė jis.
Kaip skelbė BNS, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras antradienį teigė, jog Lietuva į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų siųsti išminavimo laivus, štabo karininkus.
Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pirmadienį taip pat paskelbta, jog Lietuva yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti JAV naudotis šalies karine infrastruktūra.
BNS rašė, kad JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Karo pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl kurios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
Koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas, inicijavo ir Jungtinė Karalystė su Prancūzija. Abi šalys iš anksto siunčia laivus į regioną.
