Nuo gegužės įsigalioja įstatymas, draudžiantis į saulės elektrines montuoti kiniškus elementus. Draudimas bus taikomas elektros gamybos ir baterijų energijos kaupimo įrenginiams, kurių galia prasideda nuo 100 kilovatų. Saulės modulius gaminantis verslas sako – vien įstatymo nepakaks, reikia patikimų technologinių sprendimų.
Saulės jėgainių parko, kuriame kiniškų elementų nėra, šeimininkas teigia, kad tris kartus pigesnių kiniškų detalių atsisakė dėl saugumo. Tačiau toks požiūris Lietuvoje retas. Dėl didžiulio saulės elektrinių detalių kainų skirtumo dažnai gyventojai montuoja kinišką įrangą. Lietuvoje incidentų, kai saulės jėgainės buvo atjungtos per nuotolį, iki šiol nebuvo, tačiau, anot modulius gaminančių verslininkų, nuo to niekas neapsaugotas.
„Amerikoje situacija, kai gamintojas tiesiog išjungė inverterius Amerikos rinkai. Tiesiog (spragteli pirštais – LRT.lt) ir viskas. Inverteriai nebeveikia. Tai yra būtent susiję su reguliavimu. Labai svarbu imtis tam tikrų priemonių, kurios užkardytų tokias rizikas“, – sako „Solet“ rinkodaros skyriaus direktorius Edgaras Reut.
Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, šiuo metu prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo, kurį valdo „Litgrid“, prijungta 212 MW saulės elektrinių, o prie skirstomojo, kuris priklauso Energijos skirstymo operatoriui (ESO), – 1800 MW. „Litgrid“ tikina, kad jei kinai ir pasikėsintų į Lietuvoje veikiančias saulės elektrines, tinklo sistemos tai neišbalansuotų.
„Nuo tinklo atsijungus vienam ar keliems saulės elektrinių parkams, elektros sistemoje suveiktų „Litgrid“ turimų balansavimo energijos pajėgumų rezervai, lygiai taip pat kaip ir nutikus bet kokiam kitam gedimui. Šie pajėgumai apima elektrines ir kaupimo įrenginius“, – teigiama „Litgrid“ atsakyme.
Seimas yra priėmęs įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos nacionaliniam saugumui jautrūs energetiniai objektai negali būti valdomi nuotoliniu būdu. Šis reikalavimas įsigalioja nuo gegužės ir bus taikomas didesniems nei 100 kW elektros gamybos ir baterijų energijos kaupimo įrenginiams.
„Tam tikros grėsmės, rizikos yra. Lietuvos atveju, Lietuva yra viena iš labiausiai pažengusių į priekį ir yra priimtas įstatymas. Nuo gegužės 1 bus specifiniai reikalavimai ir manau, kad būtent tokiais žingsniais reikia eiti į priekį“, – teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Vis dėlto, anot saulės modulius ir jų komponentus gaminančio verslininko Juliaus Sakalausko, vien įstatymas nuo kinų galimo įsikišimo neapsaugos – reikalingi patikimi technologiniai sprendimai.
„Yra jau sukurti sprendimai Lietuvos rinkai ir Lietuvos įmonių, kaip užtikrinti tą kibernetinį saugumą, atjungiant kinišką įrangą nuo interneto. Statom tam tikrą tarpinį valdiklį, kuris valdo visą sistemą ir užtikrina tai, kad būtų europietiška programinė įranga ir kinai negalėtų tiesiogiai prisijungti prie saulės jėgainės, baterijos ar dar kažko“, – kalba „Solitek“ vadovas Julius Sakalauskas.
Praėjusiais metais Valstybės saugumo departamentas pranešė apie Kinijos vyriausybės galimybes rinkti informaciją pasinaudojant kiniškais įrenginiais.
