Kol kas nėra oficialių duomenų, tačiau manoma, kad oro uosto uždarymas parai paveiks apie 1 351 skrydį, skelbia skrydžių stebėjimo platforma „FlightRadar24“.
Lietuvos oro uostai LRT.lt pranešė, kad Lietuvos keliautojų, skrendančių į Jungtinę Karalystę, oro uosto uždarymas paveikti neturėtų, mat Lietuva neturi tiesioginių skrydžių į Hitrou, o skrydžiai į kitus Jungtinės Karalystės oro uostus vyksta įprastai.
„Kol kas informacijos apie vėlinamus skrydžius ar kitokią įtaką skrydžiams tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės oro uostų neturime“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Nors tiesioginių skrydžių į minėtą oro uostą neturime, tikėtina, kad tarp dešimčių tūkstančių keliautojų, kurių skrydžiai buvo atšaukti, galėjo būti ir lietuvių.
Skrydžių kompensacijų valdymo bendrovės „Skycop“ advokatas Nerijus Zaleckas pažymi, kad į tokią keblią padėtį pakliuvusiems keliautojams tikėtis kompensacijų neverta, mat kilęs gaisras bus laikomas force majeure įvykiu.
„Toks elektros pastotės gaisras nėra ir negali būti oro bendrovės valioje“, – sako N. Zaleckas.
Vis dėlto jei šis įvykis lems reikšmingus sutrikimus, nusileidimus alternatyviuose oro uostuose, sugrįžimą į pradinį oro uostą ar pan., galioja keleivių teisė į rūpinimąsi.
„Oro bendrovės vis tiek privalės pasirūpinti keleiviais: atsižvelgdamos į laukimo laiką suteikti maisto ir gėrimų, ryšio galimybių, apgyvendinimą viešbutyje ir transportą iki jo.
Visa tai oro bendrovės turi pasiūlyti pačios. Jeigu nepasiūlys, keleiviai turi patys apmokėti šias išlaidas ir vėliau kreiptis atlyginimo į oro linijas arba savo draudimo kompanijas“, – aiškina N. Zeleckas.
Hitrou yra vienas didžiausių oro uostų pasaulyje. Jame kasdien nusileidžia ir pakyla apie 1 300 lėktuvų. Oro uostas 2024 m. aptarnavo 83,9 mln. keleivių.
