Žvalgybai kalbant apie bandymus paveikti Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) pozicijas dėl sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas neatmeta galimybės, kad spaudimą atnaujinti trąšų eksportą per Klaipėdos uostą gali taikyti ir JAV.
„Pirmiausia reikia žiūrėti giliau, kas iš tikrųjų yra suinteresuotas, nes panašu, kad įvedus papildomus tarifus Kanadai JAV ieško ir pigesnių trąšų šaltinių. Neatmesčiau tokios galimybės, kad artimu laikotarpiu mes galėtume būti paprašyti mūsų strateginių partnerių šitas sankcijas peržiūrėti“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.
Premjeras patikino, kad sankcijų švelninimo klausimas Vyriausybėje nėra svarstomas.
„Vyriausybė kol kas tokių planų tikrai neturi“, – nurodė jis.
Penktadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Baltarusijos institucijų bandymus atkurti kalio trąšų eksportą per Klaipėdos jūrų uostą.
Dokumente nurodoma, kad Baltarusijos institucijų atstovai vykdo lobistinę veiklą, kad Lietuva ir ES keistų poziciją dėl trąšoms taikomų tarptautinių sankcijų, o „Belaruskalij“ stengiasi išlaikyti verslo ryšius Lietuvoje.
Daug uždirbantieji neturėtų piktintis mokesčių didinimu, sako premjeras
Finansų ministerijai siūlant 20 ir 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus taikyti visiems dirbantiems žmonėms, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, premjeras Gintautas Paluckas tikina, jog dideles pajamas gaunantieji neturėtų piktintis didesniais mokesčiais, nes prie valstybės gerovės turėtų prisidėti visi.
„Nėra jokio skirtumo, ar žemdirbys, ar verslininkas, ar individualia veikla užsiimantis asmuo. Jei uždirbi milijonus, matyt, nėra gėda sumokėti mokesčius valstybei, prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Paluckas.
„Nuo pajamų kilmės šaltinio tikrai neturi priklausyti sumokamų mokesčių dydis, todėl tikrai nemanau, kad kažkas turėtų moralinę teisę piktintis“, – teigė jis.
Finansų ministerija jos parengtame mokesčių pokyčių projekte siūlo taikyti du GPM tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20 ir 32 proc. Tokie pat tarifai siūlomi ir individualiai dirbantiems, kurių veikla dabar apmokestinama 15 proc.
„Jei jiems tikrai sekasi, dėl to labai džiaugiamės. Bet taip pat jie galėtų prie valstybės augimo prisidėti didesniu procentu“, – pabrėžė ministras pirmininkas, paklaustas nuomonės dėl galimo žemdirbių nepasitenkinimo.
Kaip rodo BNS turimi ministerijos parengti siūlymai, metinės pajamos iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (pernai trečiąjį ketvirtį – 134,3 tūkst. eurų) būtų apmokestinamos 20 proc., o nuo 60 VDU – 32 proc.
Priklausomai nuo pasirinktos veiklos rūšies (su verslo liudijimais ar individualiai pagal pažymą) ir gaunamų pajamų, žemdirbiai, advokatai, antstoliai, notarai, kūrybininkai dabar moka nulinį arba 5 ir 15 proc. GPM.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė individualios veiklos apmokestinimą 2023 metais siūlė didinti dviem etapais nuo 15 iki 20 proc. – toks tarifas būtų taikomas uždirbantiems daugiau nei 35 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų per metus. Tačiau politikai nepalaikė tokių siūlymų ir jie nebuvo priimti.
Tuo metu ūkininkų organizacijos aiškino, jog „situacija, kai į vieną krūvą žemdirbiai suplakami su advokatais, antstoliais, yra skandalinga“, tai gali juos sužlugdyti – anot jų atstovų, žemdirbiai nėra ta visuomenės dalis, kurią reikėtų papildomai apmokestinti.
Finansų ministerija tuomet teigė, kad iš 36 tūkst. individualiai dirbančių ūkininkų mokestinė našta dėl keičiamo GPM didėtų 5 tūkstančiams.
Prezidentas Gitanas Nausėda dar 2021 metais siūlė didesnėms kaip 35 tūkst. eurų individualios veiklos metinėms pajamoms, taip pat pajamoms iš kapitalo prieaugio bei dividendams taikyti 20 proc. GPM.
