Šių metų pabaigoje baigiantis dujų tranzito per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį sutarčiai, premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, jog Lietuva vienašališkai nesiruošia eskaluoti santykių su Rusija.
Šių metų pabaigoje baigiantis dujų tranzito per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį sutarčiai, premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, jog Lietuva vienašališkai nesiruošia eskaluoti santykių su Rusija.
„Kalbant apie bet kokį spaudimą ar nespaudimą reikia suvokti, kad tokių santykių eskalacija mums kaip šaliai tikrai nėra visiškai naudinga. Lietuva niekada savo kaimynams negrasino ir nesistengė spausti bet kokiomis priemonėmis“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Paluckas, paklaustas, ar svarstoma nutraukti sutartį ir taip paspausti Rusiją.
„Tikrai nesiruošiame naudoti šitų instrumentų visiškai nereikalingos eskalacijos tikslais“, – pridūrė jis.
Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, jog dėl sutarties pratęsimo bus sprendžiama metų pabaigoje. Jo teigimu, tai nėra tik dvišalis klausimas – dėl jo bus sprendžiama europiniu lygiu.
„Šis klausimas yra susijęs ne tik su Lietuvos ir Kaliningrado sritimi, bet taip pat yra svarbus Europos Sąjungos dėmuo, ir tame procese turės dalyvauti ir Europos Sąjungos institucijos“, – žurnalistams trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė Ž. Vaičiūnas.
Premjeras teigė, jog dujų tranzito sutartis nebūtų pratęsta, jei dėl to sutartų Europa.
„Dujų tranzitas yra europinis klausimas, jis toks ir turi būti. Jei visa Europa nuspręstų, kad tokio dujų tranzito nebereikia užtikrinti, taip ir būtų padaryta“, – sakė G. Paluckas.
Lietuvos dujų perdavimo operatorė „Amber Grid“ iki 2025-ųjų pabaigos galiojančią sutartį su Rusijos koncernu „Gazprom“ pasirašė 2015 metų gruodžio pabaigoje. Iki tol galiojusi sutartis buvo pasirašyta 1999 metų pabaigoje.
Rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Lietuva visiškai nutraukė 2022-ųjų balandį.
Pelno mokestis galėtų didėti iki 17-18 proc.
Vyriausybei ruošiant kai kurių mokesčių pertvarką, premjeras Gintautas Paluckas mano, jog nuo šių metų vienu procentiniu punktu padidintas pelno mokestis galėtų didėti dar 1–2 punktais.
„Pelno mokestis tikrai galėtų būti ir 1, ir 2 proc. didesnis. Tai mūsų verslo konkurencingumo niekaip nemažintų“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Paluckas.
Anot jo, jei šio mokesčio tarifas būtų didinamas, verslui būtų gerinamos kitos mokestinės sąlygos: „Tai ir avansinio pelno mokesčio tvarka, investicijų į nekilnojamąjį turtą atskaitymo tam tikra metodika, ir panašūs dalykai.“
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdybos narė Rasa Budbergytė pirmadienį BNS sakė, kad svarstoma 1-2 procentiniais punktais didinti pelno mokestį, kuris nuo šių metų pradžios jau padidintas iki 16 proc.
G. Paluckas trečiadienį Vyriausybėje šaukia koalicijos tarybos posėdį, kuriame jis pristatys ir su koalicijos partneriais aptars galimus mokesčių pakeitimus. Ketinama svarstyti gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto (NT) ir pelno mokesčių pakeitimus, taip pat kai kurių mokesčių lengvatų peržiūrą.
R. Budbergytės teigimu, neketinama papildomai apmokestinti mažų pajamų iš darbo santykių ar didinti pridėtinės vertės mokesčio. Kitas LSDP valdybos narys Juozas Olekas trečiadienį sakė, jog bus siūloma plėsti NT mokesčio bazę – jį mokėtų daugiau žmonių, tačiau jo tarifas nebūtų pernelyg aukštas.
G. Paluckas yra sakęs, jog mokestiniai pakeitimai nebus drastiški. Vyriausybė tikisi , jog jie bus pateikti ir priimti dar Seimo pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 dieną ir tęsis iki birželio vidurio.
