Nepaisant prognozuotų nuosmukių, Rusijos ekonomika iš pirmo žvilgsnio demonstruoja atsparumą. Vis dėlto, ekonomistai tikina, kad agresorės ekonomika veikia „fiskalinių steroidų“ režimu, kurių šalutinis poveikis gali būti labai nemalonus.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, agresorės ekonomika ne kartą buvo pasmerkta žlugti.
Karo pradžioje prognozuota, kad Rusijos ekonomika gali trauktis 10 proc. ir daugiau. Tačiau taip nenutiko. 2022 m. ekonomika susitraukė -1,2 proc., 2023 m. augo 3,6 proc., o 2024 m. – kaip prognozuoja Rusijos vyriausybė, ekonomikos augimas gali siekti 3,9 proc.
Informacija trumpai
- 2022 m. Rusijos BVP smuko -1,2 proc., 2023 m. augo 3,6 proc., 2024 m. prognozuojamas 3,9 proc. augimas.
- N. Mačiulis pažymi, kad kariaujančios šalies ekonomikos negalima vertinti įprastais ekonominiais rodikliais.
- Rusijos gerovės fondas, skirtas užtikrinti finansinį stabilumą šalyje, sumažėjo nuo daugiau nei 200 mlrd. iki 131 mlrd. eurų.
- Rusijos išlaidos gynybai ir saugumui 2025 m. viršys 8 proc. BVP ir sudarys 40 proc. visų federalinių išlaidų.
- N. Mačiulis akcentuoja, kad bandymas persiorientuoti nuo karo pramonės į kitas ūkio šakas lemtų ekonominį nuosmukį.
- 2026–2027 m. dabartiniai fiskaliniai ir socialiniai sunkumai Rusijoje gali virsti krize, prognozuoja CEIP analitikai.
Į karo pramonę įtrauktoje šalyje fiksuojamas ir žemas nedarbo lygis, kuris siekia 2,3 proc.
Tokius rezultatus leido pasiekti beprecedenčiai Rusijos centrinio banko sprendimai, valstybės papildomos injekcijos į šalies ekonomiką.
Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomika veikė kaip maratonininkas, vartojantis fiskalinius steroidus, o dabar šie steroidai jau baigia išsekti
CEIP analitikai
Vis dėlto, „toks atsparumo įvaizdis yra apgaulingas. Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomika veikė kaip maratonininkas, vartojantis fiskalinius steroidus, o dabar šie steroidai jau baigia išsekti“, – rašoma JAV Karnegio tarptautinės taikos fondo (angl. CEIP) analitikų ataskaitoje.
Joje taip pat pažymima, kad iki 2026–2027 m. dabartiniai fiskaliniai ir socialiniai sunkumai Rusijoje gali virsti krize.
Raudonuojantys indikatoriai
Vienas iš negaluojančios ekonomikos požymių – sparčiai smunkanti rublio vertė. Dar iki karo, norint įsigyti 1 JAV dolerį reikėdavo atseikėti apie 70 rublių. 2025 m. sausio pradžioje, norint įsigyti tą patį dolerį, reikėjo atseikėti jau apie 110 rublių.
Rusijos gerovės fondas (angl. Russian National Wealth Fund), skirtas užtikrinti finansinį stabilumą šalyje, sparčiai mažėja. Karo metu, pabrangus energetiniams ištekliams, fondo vertė 2022 m. liepą buvo pasiekusi daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių. Šiandien ji yra sumažėjusi iki 131 mlrd. JAV dolerių (likvidi dalis iki 31 mlrd. JAV dolerių). Tikėtina, kad fondas gali ir toliau mažėti, JAV įvedus griežtas sankcijas Rusijos šešėliniam laivynui ir Rusijos naftos gavybos bendrovėms.
Su sunkumais šalyje susiduria pramonės sektorius. Tai puikiai iliustruoja padažnėjusios sviesto vagystės.
Until 2022, butter was supplied to Russia from all over the world, but then imports decreased by 10 times - from 40 to 4 thousand tons. After 2022, only Belarus remained as a supplier of butter to the Russian market, and it is not able to fully meet the demand, although its goods… pic.twitter.com/seUVJoxs42
— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) October 25, 2024
Russian Telegram channels report that two men robbed a supermarket in Moscow of 25 packs of butter.
— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) October 29, 2024
An employee tried to stop them, but then one of the men pulled out a knife.
Police have already detained two suspects, they are 29 and 25 years old. A criminal case was opened.… https://t.co/5AhGLgmh9l pic.twitter.com/U97ux4rfWQ
Prastai sekasi ir mažmeninės prekybos ne maisto produktais, ir NT sektoriui. Dėl šalies ekonomikos, kuri pajungta karo pramonei, daugiau nei 70 proc. darbdavių skundžiasi susiduriantys su darbuotojų trūkumų.
Su sunkumais pirmą kartą nuo 2020 m. susiduria ir anglies sektorius, kuriame Rusijoje dirba per 660 tūkst. žmonių.
Šalyje įsibėgėjusi ir infliacija, kuri 2024 m. lapkritį siekė beveik 9 proc. Augančios infliacijos nepavyksta pristabdyti ir centriniam bankui, kuris bazines palūkanų normas yra kilstelėjęs iki 21 proc.
Pabandykite įsivaizduoti, su kokia finansine našta susiduria būsto paskolų turėtojai. Pavyzdžiui, jei turite 150 tūkst. eurų paskolą (30 metų), šiuo metu jūsų įmoka bankui siekia apie 700 eurų. Palūkanoms šoktelėjus iki 21 proc., atseikėti tektų apie 2 800 eurų. Gelbsti tai, kad, Rusijos centrinio banko teigimu, 70 proc. paskolų yra dalinai subsidijuojamos valstybės.
„Didžiausius nuostolius dėl perkaitusios ekonomikos patiria pagrindiniai V. Putino rėmėjai – viešojo sektoriaus darbuotojai, įskaitant mokytojus, gydytojus, teisėsaugos institucijų darbuotojus ir pensininkus. Jų darbo užmokestis ir išmokos susietos su oficialia 9 proc. infliacija, tačiau daugelio namų ūkių reali infliacija viršija 20 proc.“, – rašoma CEIP analitikų ataskaitoje.
Nepaisant to, Rusija ir toliau aktyviai beria anglį į karo mašiną.
Skaičiuojama, kad Rusijos išlaidos gynybai ir saugumui 2025 m. viršys 8 proc. BVP ir sudarys 40 proc. visų federalinių išlaidų, o tai yra rekordas, kokio nebuvo nuo Sovietų Sąjungos Šaltojo karo laikų.
Didžioji dalis šio biudžeto nukeliauja ginkluotės gamybai ir kontraktininkų atlyginimams.
„Vidutinės šaukimo į kariuomenę premijos, kurias papildo regioninės išmokos, dabar siekia 1,1 mln. rublių (11 000 JAV dolerių), o metinės pajamos svyruoja nuo 3,5 iki 5,5 mln. rublių (34 000–53 000 JAV dolerių), priklausomai nuo regiono ir padalinio“, – rašo CEIP.
Tuo tarpu su gynyba nesusiję biudžeto asignavimai realiai nesikeičia arba mažėja. Socialinių paslaugų, nacionalinių ekonominių programų ir net vidaus saugumo bei teisėsaugos finansavimas mažinamas.
Kaip pažymi CEIP analitikai, kartais sunku žinoti tikrąją ekonominę padėtį Rusijoje, mat „Kremlius kuria sintetinę tikrovę, ypač reaguodamas į sankcijas. Vyriausybė kruopščiai vengia pabrėžti kasdienio gyvenimo trikdžius, vietoj to kurdama „įprastos veiklos“ ar net pagerėjimo įvaizdį. Pavyzdžiui, valdžia nustojo skelbti svarbiausius ekonominius duomenis, įskaitant užsienio prekybos, naftos gavybos ir eksporto, bankų ir korporacijų finansinės būklės duomenis.“
Nepatogumai – suprastėjęs ryšys ir galimybė keliauti
Tuo tarpu tiek Rusijoje, tiek ir Lietuvoje gyvenantis Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sako, kad situacija Rusijoje nėra tokia bloga, kaip bandoma pavaizduoti.
„Kiek Lietuvoje viskas pabrango. Rusijoje irgi viskas brangsta, bet Lietuvoje 100 kartų sparčiau“, – įsitikinęs Andrius (2024 m. lapkritį metinė infliacija Lietuvoje siekė 1,1 proc., o Rusijoje – 8,9 proc. – LRT).
Be to, jis sako esąs įsitikinęs, kad sankcijos Rusijai išėjo į naudą. „Pažiūrėk, anksčiau Rusija pieno produktus pirkdavo svetur, dabar patys gamina. Aš anksčiau maistą veždavausi į Rusiją, bet dabar jau nebesivežu“, – sako Andrius.
Jis pažymi, kad padidėjusių palūkanų naštos nejaučia, nes paskolų neturi. „Tiesa, buvo draugai iš Maskvos pas mane atvažiavę, tai sakė, kad būsto paskolų palūkanos yra nemažos. Lyg ir apie 30 proc. kažką minėjo“, – teigė vyras.
Tiesa, buvo draugai iš Maskvos pas mane atvažiavę, tai sakė, kad būsto paskolų palūkanos yra nemažos. Lyg ir apie 30 proc. kažką minėjo
Rusijoje gyventis lietuvis
Kalbėdamas apie sumenkusią rublio perkamąją galią, Andrius pažymėjo, kad daliai rusų į tai nusispjauti.
„Žinoma, jei rublius konvertuotum į eurus, tai yra dideli skirtumai. Tačiau rusai gyvena rublio zonoje, jiems nusispjauti į eurus arba į dolerius. (...) Aišku, mums (prekiaujantiems Lietuvoje ir Rusijoje) dabar su kursu gal kiek prastai. Labai gerai buvo, kai kiek po karo pradžios už 60 rublių galėdavai vieną eurą įsigyti. Tai mums aukso amžius buvo, neįsivaizduoji, kokius pinigus uždirbdavom“, – tikino Andrius.
Rusai gyvena rublio zonoje, jiems nusispjauti į eurus arba į dolerius
Rusijoje gyventis lietuvis
Vyras pažymėjo Rusijoje prekiaujantis automobilių dalimis, nors Europa riboja dalių įvežimą į Rusiją, Andriaus teigimu, įsivežti draudžiamų prekių – ne problema. „Dalys vežamos iš Turkijos. Paskutinį kartą dar 2024 m. gruodžio viduryje dalis atsivežiau iš Lietuvos. Kaip vežėm, taip ir vežam. Tiesiai į Rusiją iš Lietuvos. Yra sankcijos, bet kažkaip tuos dokumentus padaro. Nežinau, ne aš pats vežu. Ne visas dalis, žinoma. Tos, kur jau labai sankcionuojamos, tai aplinkiniais keliais atsivežam“, – tikina Andrius.
Kaip vežėm, taip ir vežam. Tiesiai į Rusiją iš Lietuvos. Yra sankcijos, bet kažkaip tuos dokumentus padaro. Nežinau, ne aš pats vežu
Rusijoje gyventis lietuvis
Jis mano, kad sankcijos neveikia Rusijos. Tiesa, čia galima užduoti klausimą – jei jos neveikia, kodėl V. Putinas, kalbėdamas apie derybas, visada akcentuoja, kad Vakarai turi nutraukti sankcijas Maskvai.
Dar vienas dalykas, kurį pastebi Andrius – Maskvoje ar Sankt Peterburge yra labai suprastėjęs ryšys.
„Kad dronai neskraidytų, blokuojamas ryšys. Kalbant telefonu suprastėjęs ryšys. Maskvos, Sankt Peterburgo centre navigacija neveikia. Atsimenu, gruodį važiavau, tai teko paklaidžioti, kol kelią susiradau“, – kalba Andrius.
Kalbant telefonu suprastėjęs ryšys. Maskvos, Sankt Peterburgo centre navigacija neveikia. Atsimenu, gruodį važiavau, tai teko paklaidžioti, kol kelią susiradau
Rusijoje gyventis lietuvis
Kaip vieną iš didžiausių problemų, kurią įvardija Andrius, kuri atsirado nuo karo pradžios – apsunkintas susisiekimas tarp Rusijos ir Lietuvos.
„Mes negalime su rusiškais numeriais įvažiuoti į Lietuvą, o jei turi nuolatinį leidimą gyventi Rusijoje, negali važinėti su lietuviškais numeriais. Tai dabar turi žmonės važiuoti su traukiniu iki Minsko ar Kaliningrado už kosminius pinigus. Arba galima skristi lėktuvu iki Kaliningrado. Kelionė lėktuvu pirmyn ir atgal kainuoja apie 250–300 eurų. Dabar mes negalime aplankyti savo tėvų, vaikų, kapų“, – piktinosi vyras.
Rusijos ekonomikos negalima vertinti įprastais rodikliais
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas apie Rusijos ekonomiką, pažymi, kad kariaujančios šalies ekonomikos negalima vertinti įprastais ekonominiais rodikliais.
„Pavyzdžiui, labai mažas nedarbo lygis Rusijoje rodo, kad didelė dalis šalies gyventojų kariauja, žuvo kare. Kita dalis dirba karinėje pramonėje, todėl susidaro darbuotojų stygius. Įprastoje ekonomikoje žemas nedarbo lygis būtų teigiamas dalykas, tačiau šiuo atveju jis rodo problemas“, – aiškina ekonomistas.
Įprastoje ekonomikoje žemas nedarbo lygis būtų teigiamas dalykas, tačiau šiuo atveju jis rodo problemas
N. Mačiulis
BVP augimas karinėje ekonomikoje taip pat pasako nedaug.
„Tai yra agreguotas rodiklis, į kurį įeina ir viešojo sektoriaus išlaidos, įmonių investicijos, gyventojų vartojimas, valstybinės investicijos. Šiuo atveju yra labai padidėjusios viešojo sektoriaus išlaidos, išlaidos karo pramonei. Tuo metu gyventojų vartojimas nėra padidėjęs ir jie negali džiaugtis perkamosios galios didėjimu“, – aiškina N. Mačiulis.
Kalbėdamas apie rublio nuvertėjimą, N. Mačiulis aiškina, kad tai skaudžiausiai gali atsiliepti tiems, kurie vartoja ne Rusijoje pagamintas prekes.
„Nemaža dalis gyventojų nori keliauti po pasaulį ir jiems šis malonumas dėl nuvertėjusio rublio yra pabrangęs. Lygiai taip pat įmonės, kurios turi pirkti komponentus, žaliavas ar vartojimo prekes, už tai turi sumokėti daugiau“, – teigia ekonomistas.
Pokyčius pamatysime tik po 5–10 metų
N. Mačiulis akcentuoja, kad, kalbant apie Rusiją, yra daug fundamentalių struktūrinių pokyčių, kurių, vertindami statistinius duomenis, nepastebime.
Pavyzdžiui, anksčiau rusai galėjo keliauti po Europą, o dabar nebegali. Tokio fakto nesimatys ekonomikos rodikliuose, tačiau tai yra esminis pasikeitimas
N. Mačiulis
„Pavyzdžiui, anksčiau rusai galėjo keliauti po Europą, o dabar nebegali. Tokio fakto nesimatys ekonomikos rodikliuose, tačiau tai yra esminis pasikeitimas. Dalis visuomenės buvo pripratę prie vakarietiškų prekių, kurių dabar negauna arba gauna už didesnę kainą“, – vardija ekonomistas.
Anot jo, trumpuoju laikotarpiu – 1–2 metus – nebūtinai Rusijos ekonomikoje kažkas matysis. Tačiau iš esmės pasikeičia struktūra, keičiasi investicinės kryptis, todėl ilguoju laikotarpiu Rusijos ekonomikos perspektyvos miglotos.
„Pritaikytos sankcijos ir Rusijos visų išteklių nukreipimas į karo pramonę slopinta Rusijos potencialą, eikvoja jos turimus išteklius – finansinius, žmogiškuosius, gamybinius – ir mažina Rusijos ekonomikos ilgalaikį potencialą. Po 5–10 metų šalies ekonominė perspektyva atrodo daug prastesnė, nei atrodė prieš 5 metus. Tačiau, jei kalbame apie galimybes ekonomiškai sustabdyti Rusiją per pusmetį ar metus, tai jos labai ribotos“, – pažymi N. Mačiulis.
Jei kalbame apie galimybes ekonomiškai sustabdyti Rusiją per pusmetį ar metus, tai jos labai ribotos
N. Mačiulis
Ekonomisto taip pat paklausus, ar, pasibaigus karui, Rusijai nebus sunku ekonomikos garvežį patraukti nuo karo pramonės bėgių, N. Mačiulis pažymėjo, kad tai padaryti bus sudėtinga.
„Kai kalba eina apie viešąsias investicijas, tai reikia laiko, kol tie ištekliai yra nukreipiami į karo pramonę, kol yra sukuriami nauji gamybiniai pajėgumai. Po to, kai tie gamybiniai pajėgumai sukurti, gali gaminti daugiau ginkluotės, dronų, kitų karui reikalingų prekių, sustabdyti šią gamybą reikštų didelį ekonomikos nuosmukį. Arba tada vėl reikia iš naujo keisti ekonomikos kryptį, vėl investuoti į kitus sektorius. Tačiau tam gali nebūti pinigų. Nėra taip lengva pakeisti ekonomikos struktūrą ir nėra motyvacijos tą keisti“, – tikina M. Mačiulis.
Rusijos ekonominę situaciją gaubia migla
Tuo tarpu Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymi, kad objektyviai vertinti Rusijos ekonomiką – sudėtinga, o duomenų patikimumas abejotinas.
„Šalyje vykdomi kapitalo ribojimai, valiutos kursas neatspindi realios situacijos, nes jis fiktyviai formuojamas. Kitos statistinės išraiškos taip pat labai stipriai kvestionuotinos, nes gali būti, kad statistika yra tapusi savotišku propagandos įrankiu. Todėl reikia su dideliu įtarimu vertinti tuos pasakymus, kad Rusijos ekonomikos neveikia sankcijos, kad Rusijos ekonomika klesti karo metu“, – tikina I. Genytė-Pikčienė.
Reikia su dideliu įtarimu vertinti tuos pasakymus, kad Rusijos ekonomikos neveikia sankcijos, kad Rusijos ekonomika klesti karo metu
I. Genytė-Pikčienė
Ji teigia, kad sankcijos veikia ir yra svarbios. Problema, kad kai kurios šalys padeda rasti spragas sankcijoms apeiti, o Europai sankcijų taikymo politika, yra pakankamai nauja praktika.
„Sankcijos yra labai svarbi priemonė prieš nesankcionuotą elgesį. Problema yra ne pačiose sankcijose, o jų įgyvendinimas ir mechanizmų, kurie neleistų sankcijų apeiti, užtikrinimas. JAV sankcijų istorija ir patirtis yra gerokai gilesnė nei Europos. Mat Europa su tuo susiduria pirmą kartą. Čia matyti ir yra spragų, kad tos sankcijos būtų efektyvios.
Kitas momentas – Kinijos ir Indijos vaidmuo. Pastaroji ilgą laiką laikėsi nevienareikšmės pozicijos, vėliau lyg ir sugriežtėjo. Tuo tarpu Kinija ir toliau bando palaikyti santykius tiek su Rusija, tiek su Vakarais. 2023 m. Kinijos eksportas į kitus regionus krito, bet į Rusiją augo sparčiai. Tai yra skylės, per kurias maitinasi Rusijos ekonomika“, – kalbėjo ekonomistė.
