Tarptautinis teisingumo teismas paskelbė ilgai lauktą patariamąją išvadą dėl teisės į streiką. Teisėjų kolegija pripažino, kad teisė streikuoti yra neatsiejama asociacijų laisvės dalis. Sprendimas užbaigė ilgus darbdavių ir darbuotojų atstovų tarptautinius ginčus dėl klausimo, ar asociacijų laisvė apima darbuotojų teisę į streiką.
1948 m. buvo priimta Asociacijų laisvės konvencija, tapusi šiuolaikinės tarptautinės darbo teisės pamatu. Dokumentas numato esminę darbuotojų teisių sąlygą: šalys, ratifikavusios konvenciją, turi užtikrinti laisvę jungtis į asociacijas ir profesines sąjungas, savarankiškai spręsti dėl veiklos ir tikslų, o valstybės neturi kištis į organizacijų veiklą.
Nors konvencijoje nėra tiesioginės nuorodos į streikus, ši teisė ilgą laiką buvo laikoma išvestine asociacijų laisvės dalimi. Pastarąjį dešimtmetį kai kurios darbdavių organizacijos pradėjo teisinę kampaniją, siekdamos atskirti teisę į streiką nuo asociacijų laisvės principo.
Darbdavių atstovai teigė, kad 1948 m. konvencijoje nėra tiesiogiai paminėta teisė streikuoti, o parengiamuosiuose diskusijų protokoluose nebūta aiškių diskusijų dėl tarptautinio streiko teisinio apibrėžimo. Keldami šį klausimą, darbdaviai siekė palikti streiko reguliavimą nacionaliniame ar regioniniame lygyje.
Jeigu Teismo sprendimas būtų buvęs palankus darbdaviams, valstybės būtų turėjusios daugiau laisvės riboti streikų teisę be baimės, kad tai prieštarauja tarptautinei teisei. Tačiau teisėjų kolegija šios pozicijos nepalaikė. Gegužės 21 d. Teismas konstatavo, kad Asociacijų laisvės konvencija aiškiai saugo ir darbuotojų teisę streikuoti.
Teismas pažymėjo, kad laisvė jungtis į asociacijas ir laisvė planuoti savo veiklą apima streiką kaip vieną iš veiklos formų — streikai yra neatsiejama profesinių sąjungų ir darbuotojų interesų gynimo priemonė. Teisė streikuoti gali būti ribojama nacionaliniais įstatymais ir derinama su visuomenės saugumo reikalavimais, tačiau bet koks ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas.
Sprendimas dar kartą atkreipia dėmesį į Lietuvoje galiojantį sudėtingą streikų reglamentavimą. Profesinės sąjungos ir darbo teisės ekspertai pastebi, kad Lietuvos įstatymai pernelyg griežtai riboja streikų teisę, kas lemia menką darbuotojų įsitraukimą į profesines sąjungas.
Teisės į streiką peržiūra numatyta Socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės programoje. Socialinių reikalų ir darbo ministerija šioje pavasario sesijoje Seimui pateikė darbo kodekso pakeitimų paketą, kuriuo siūloma keisti streikų reglamentavimą siekiant sustiprinti darbuotojų derybines galias. Projekte siūloma apriboti darbdavių galimybes vilkinti streikų procedūras ir pailginti maksimalią įspėjamųjų streikų trukmę nuo 2 iki 4 valandų.
Šiuo metu projektas yra pasiekęs svarstymo stadiją. Jį planuojama priimti kitoje rudens sesijoje.
