Frankfurte posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba dar kartą 0,25 proc. punktais sumažino bazinę palūkanų normą.
Bazinė palūkanų norma sumažinta nuo 3,25 iki 3 proc., į ECB bazines palūkanas reaguojantis EURIBOR gruodžio 11 d. siekė 2,65 proc.
Informacija trumpai
- Bazinė palūkanų norma ketvirtadienį buvo sumažinta 0,25 proc. punktais
- Rinkos tikisi, kad ECB palūkanas kitąmet mažins 4–5 kartus
- SEB prognozuoja, kad kitąmet bazinė palūkanų norma gali pasiekti ir 1,5 proc.
- Rinkos tikisi, kad kitų metų gegužę 6 mėn. EURIBOR pasieks 2 proc., o metų gale sumažės iki 1,8 proc.
- ECB ekspertai numato lėtesnį ekonomikos atsigavimą, nei buvo numatyta rugsėjo mėn. prognozėse.
- Prognozuojama, kad infliacija 2024 m. turėtų būti vidutiniškai 2,4 proc., 2025 m. – 2,1 proc., 2026 m. – 1,9 proc.
- Numatoma, kad 2024 m. ekonomikos augimas (euro zonos) sieks 0,7 proc., 2025 m. – 1,1 proc., 2026 m. – 1,4 proc., o 2027 m. – 1,3 proc.
Tai rodo, kad ir toliau tikimasi, jog ECB kitąmet mažins palūkanas. Rinkos prognozuoja, kad ECB gali bazinę palūkanų normą sumažinti dar bent 4 kartus.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad bazinė palūkanų norma kitų metų rugsėjį bus sumažinta iki 1,75 proc.
6 mėn. EURIBOR ateities sandoriai rodo, kad jau kitų metų gegužę 6 mėn. EURIBOR gali pasiekti 2 proc. ribą, o metų gale nusileisti iki 1,8 proc.
Tai reiškia mažėjančią finansinę naštą skolininkams. Pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų būsto paskolos turėtojo įmoka bankui šiuo metu siekia apie 490 eurų (30 metų paskola, 1,6 proc. marža + 2,65 proc. EURIBOR). Vadinasi, kitų metų gale ji galėtų sumažėti iki 440 eurų.
Taip pat skaitykite
Centrinis bankas taip pat sumažino ir kitas 2 palūkanų normas. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma sumažinta nuo 3,4 iki 3,15 proc., o palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe – nuo 3,65 iki 3,4 proc.
Nauji palūkanų dydžiai įsigalios nuo 2024 m. gruodžio 18 d.
Infliacija juda norima kryptimi
ECB išplatintame pranešime pažymima, kad infliacijos mažėjimas juda norima kryptimi. Prognozuojama, kad infliacija 2024 m. turėtų būti vidutiniškai 2,4 proc., 2025 m. – 2,1 proc., 2026 m. – 1,9 proc., o 2027 m., kai įsigalios išplėsta ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, ji turėtų būti 2,1 proc.
Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2024 m. turėtų būti vidutiniškai 2,9 proc., 2025 m. – 2,3 proc., o 2026 ir 2027 m. – 1,9 proc.
„Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija tvariai nusistovės ties Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Vidaus infliacija šiek tiek sumažėjo, bet tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio“, – rašoma ECB pranešime.
T. Povilauskas: bazinė palūkanų norma kitąmet gali pasiekti ir 1,5 proc.
Banko SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pažymėjo, kad ECB ir toliau mažins palūkanas.
„ECB sumažino bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Viskas kaip ir laukta. Bet tai dar net ne palūkanų mažinimo kelionės vidurys. Šiemet ECB bazines palūkanų normas sumažino nuo 4 iki 3 proc. Kitų metų pabaigoje SEB grupėje tikimės mažesnės nei 2 proc. ECB bazinės palūkanų normos (jeigu tiksliai, tai 1,5 proc.), nes padėti euro zonos ekonomikai kitąmet reikės (2025 m. euro zonos BVP augimo prognozė sumažinta iki 1,1 proc., o šių metų – iki 0,7 proc.). Beje, kelionės nevyksta pagal planą, todėl skubėti išleisti sutaupytų paskolų įmokų sumų dėl sumažėjusių palūkanų nereikėtų“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ekonomistas.
Jis taip pat pažymėjo, kad ECB šiemet savo palūkanų mažinimo tempu neišsiskyrė.
„Pavyzdžiui, Švedijos ar Čekijos centriniai bankai palūkanas mažino sparčiau. Bet Norvegijos ar Lenkijos centriniai bankai šiemet palūkanų normų dar nelietė. FED, jeigu palūkanas sumažins kitą savaitę, šiemet taip pat bus palūkanas pakeitęs 1 proc. punktu kaip ir ECB“, – teigė T. Povilauskas.
Numatomas lėtesnis ekonomikos atsigavimas
Centrinio banko pranešime taip pat akcentuojama, kad tikimasi lėtesnio ekonomikos atsigavimo, nei buvo numatyta rugsėjo mėn. prognozėse.
„Nors šių metų trečiąjį ketvirtį ekonomika augo sparčiau, iš apklausų rodiklių matyti, kad dabartinį ketvirtį augimas sulėtėjo. Numatoma, kad 2024 m. ekonomikos augimas (euro zonos) sieks 0,7 proc., 2025 m. – 1,1 proc., 2026 m. – 1,4 proc., o 2027 m. – 1,3 proc.
Numatomą atsigavimą labiausiai skatins didėjančios realiosios pajamos – dėl to namų ūkiai turėtų galėti daugiau vartoti – ir augančios įmonių investicijos. Pamažu silpnėjant ribojamosios pinigų politikos poveikiui, ilgainiui turėtų padidėti vidaus paklausa“, – rašoma pranešime.
