Ketvirtadienį posėdžiauti besirenkanti Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba priims sprendimą dėl palūkanų mažinimo. Koks jis bus?
Dar šių metų birželį ECB, pradėjęs mažinti palūkanas, rankinio stabdžio traukti neketina ir lėtėjančią euro zonos ekonomiką žada pamaitinti dar vienu palūkanų sumažinimu.
Informacija trumpai
- Rinkos tikisi, kad palūkanų norma ketvirtadienį bus sumažinta 0,25 proc. punktais
- Tikimybė, kad ECB palūkanų nemažins – labai nedidelė
- N. Mačiulis prognozuoja, kad 2025 m. rugsėjo mėnesį bazinė palūkanų norma bus sumažinta iki 1,75 proc.
- Rinkos tikisi, kad kitų metų gegužę 6 mėn. EURIBOR pasieks 2 proc., o metų gale sumažės iki 1,77 proc.
- M. Dubnikovas mano, kad mažėjančios palūkanos gali įsiūbuoti NT rinką Lietuvoje
- ECB rugsėjį prognozavo, kad 2025 m. euro zonos ekonomika augs 1,3 proc., o infliacija sieks 2,2 proc.
„Net nekyla abejonių, kad palūkanų normos bus sumažintos 0,25 proc. punktais“, – LRT.lt sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Net nekyla abejonių, kad palūkanų normos bus sumažintos 0,25 proc. punktais
– N. Mačiulis
„Vienareikšmiškai tikimasi mažinimo 0,25 proc. punkto. Jei nebūtų mažinimo, tai labai nustebtume, nes infliacinio spaudimo nebėra“, – antrina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Jei taip nutiks, bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia 3,25 proc., sumažės iki 3 proc.
Kiek anksčiau kalbėta ir apie galimybę bazinę palūkanų normą sumažinti 0,5 proc. punkto, tačiau, N. Mačiulio teigimu, tokia tikimybė yra labai sumažėjusi.
„Buvo galima tikėtis prieš mėnesį. Bet, kadangi lapkričio mėnesio infliacija padidėjo, palyginti su spalio mėnesiu, tai nėra pagrindo sparčiam palūkanų normų mažinimui.
Prancūzai, ispanai, italai, portugalai tikrai norėtų, kad bazinės palūkanų normos būtų mažinamos sparčiau, galbūt po 50 bazinių punktų, bet tam labai priešinasi vokiečiai, austrai, olandai. Yra dvi frakcijos ECB Valdančioje taryboje, kurios užkerta kelią labai sparčiam palūkanų normų mažinimui“, – sako ekonomistas.
Palūkanų normos mažės ir 2025 m.
Panašu, kad sustoti mažinti palūkanų normų ECB neketina ir kitąmet. Rinkose vyrauja įvairių spėjimų. Vienas jų, kad kitąmet ECB dar keturis kartus (kovą, birželį, rugsėjį ir gruodį) mažins palūkanas po 0,25 proc. punkto. Tai reikštų, kad bazinė palūkanų norma pasiektų 2 proc.
Vis dėlto, ekonomistas N. Mačiulis prognozuoja, kad ECB palūkanas gali mažinti ir sparčiau.
„Labai tikėtina, kad kiekvieno iš ECB susitikimo metu iki vasaros palūkanos bus mažinamos po 0,25 proc. punkto. Mes prognozuojame, kad rugsėjo mėnesį bazinė palūkanų norma bus sumažinta iki 1,75 proc.“, – LRT.lt teigė jis.
N. Mačiulis taip pat pridūrė, kad kitąmet palūkanų mažinimo didesniais žingsniai – po 0,5 proc. punkto, būtų galima tikėtis, nebent labiau įsismarkautų palūkanų normų karas, atsirastų didesni importo tarifai tarp JAV ir Europos, ekonomikos augimas išblėstų.
Tuo tarpu M. Dubnikovas svarsto, kad didesnį svorį ECB gali turėti tie balsai, kurie pasisakys už spartesnį palūkanų mažinimą: „Vokietija konservatyvi, bet ten pramonė susiduria su problemomis. ECB vadovai yra laisvesni veikti, nes infliacija pažabota, o paskatinimas padėtų.“
Į ECB planuojamus priimti sprendimus reaguoja ir EURIBOR. Jau rugsėjo 9 d. 6 mėn. EURIBOR siekė 2,66 proc. Rinkos tikisi, kad kitų metų gegužę 6 mėn. EURIBOR pasieks 2 proc., o metų gale sumažės iki 1,77 proc.
Mažėjančios palūkanos gali įsiūbuoti NT rinką
Mažėjančios palūkanos, anot M. Dubnikovo, Lietuvos ekonomikai yra gera žinia.
„Šiais metais turėsime vieną mažiausių infliacijų euro zonoje ir vieną sparčiausių ekonomikos augimų. Visi jaučia ekonominį pagerėjimą. Kažkaip mums pavyko praslysti pro COVID-19, Rusijos karo sukeltas ekonomines problemas ir dabar turime neblogas startines pozicijas“, – sako ekonomistas.
„Lietuva tikrai nėra tokioje situacijoje, kad reikėtų sparčiai mažinti palūkanų normas, bet jos padės kai kuriems sektoriams tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai“, – priduria N. Mačiulis.
Bene labiausiai palūkanų mažinimą pajus paskolų turėtojai.
„Jei vidutinė paskola siekia apie 100 tūkst. eurų, tai palūkanų normos sumažėjimas nuo 4 proc., kurį matėme kiek anksčiau, iki 2 proc. padėtų kasmet sutaupyti po 2 tūkst. eurų, arba 166 eurus per mėnesį. Tai yra reikšminga pinigų suma. Plius atlyginimai kitąmet augs apie 10 proc., tai vartojimas šalyje turėtų didėti“, – prognozuoja M. Dubnikovas.
Tiesa, mažėjančios palūkanos gali įsiūbuoti ir nekilnojamojo turto (NT) rinką. Pastaruosius dvejus metus gyvenant padidintų palūkanų laikotarpiu, NT rinka yra sulėtėjusi. Buvo mėnesių, kai vystytojai Vilniuje parduodavo vos apie 70–80 butų (įprastas rinkai skaičius – 400 butų).
Mažėjant palūkanoms – rinka įsibėgėja. Pavyzdžiu, lapkritį pirminėje Vilniaus NT rinkoje fiksuota apie 350 sandorių.
„Yra rizika, kad rinka aktyvės. Visoje Europoje pastaruosius 2 metus rinkoje buvo ledynmetis. Tik paskutiniais mėnesiais rinka pradėjo judėti. Manau, kad statybų rinka 2025 m. atsigaus. Yra ir uždelstas noras įsigyti, atlyginimai didės, sumažės palūkanos“, – sako M. Dubnikovas.
ECB rugsėjį prognozavo, kad 2025 m. euro zonos ekonomika augs 1,3 proc., o 2026 m. – 1,5 proc. Tuo tarpu infliacija kitąmet pasieks 2,2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.
