„Ekonomikos ir inovacijų ministerija darė viską, kad projektas įvyktų“, – apie „Teltonikos“ projektą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji tvirtina, kad ministerija su įmone nuolat palaikė ryšį, todėl penktadienio žinia ją ypač nustebino.
Kaip rašo ministrė, „matydama eilinę purvo bangą“, liečiančią jos vadovaujamą ministeriją, A. Armonaitė teigė nusprendusi papasakoti daugiau.
Anot ministrės, visi stambūs gamybiniai projektai yra klampūs ir su gausybe problemų ir trikdžių. Tai susiję su žeme, infrastruktūra ir statybomis, daugybe savivaldos ir nacionalinių institucijų, aiškina ji.
„Ir jeigu dairotės žmonių, žinančių daugiausiai apie problemas, kurios trukdo kurtis darbo vietoms Lietuvoje, tai esame mes, nes mes su tuo dirbame kasdien“, – pažymėjo ji.
„Kai vieni traukia investicijas, kiti ieško tūkstančių kelių, kaip jas išvyti. Tą mačiau visus ketverius metus. Bet aukštu valstybės lygiu ta klampi biurokratija yra įveikiama. Todėl mane pritrenkė penktadienio naujienos“, – pasikartojo A. Armonaitė.
Per visą kadenciją ministrė tikino suskaičiuojanti arti šimto susitikimų „Teltonikos“ projektų klausimais.
„Mes tikėjome „Teltonikos“ ambicijomis ir planais, ir traktavome ją kaip valstybei ypatingai svarbius projektus vystančią įmonę. Arvydas Paukštys ne kartą viešuose renginiuose ir susitikimuose pažymėdavo, kad tai yra pirma ministerijos vadovybė, kuri nori konkrečiai padėti. Ir „vienintelė ministrė, kuri realiai padėjo“. Dėl to penktadienio žinia man buvo labai nemaloni staigmena“, – dėstė A. Armonaitė.
„Vėliau, šeštadienį, jis „LinkedIn“ viešai parašė daug gerų žodžių man ir mano komandai. Ačiū už tai, man irgi buvo svarbu ir įdomu dirbti dėl prasmingų tikslų“, – pridūrė ji.
A. Armonaitė atkreipė dėmesį, kad sutartis su „Teltonika“ buvo pasirašyta 2022 metais ir galioja iki 2042 m. (20 metų). „Iki 2027 (per 5 metus) reikia pasiekti rodiklius sutartyje. Sutartis galioja“, – pabrėžė ji.
Pasak ministrės, įmonė kreipėsi į ministeriją elektroniniu paštu neoficaliai dėl sutarties pratęsimo, nes rodiklius iki 2027 m. pasiekti dabartinėmis aplinkybėmis, jos žodžiais, atrodo nerealu.
„Ministerijos vadovybė ne kartą sakė, kad supranta jautrumą dėl terminų. Savo ruožtu, EIMIN’e kilo vidinė diskusija, ar tam, kad būtų pratęsta sutartis, reikia keisti įstatymą, ar yra kitų teisinių būdų. Reguliavimas pakankamai naujas.
Ministerijos vadovybė (kaip dažniausiai ir būna) prašė rasti paprasčiausią ir greičiausią teisinį būdą, bet teisininkai laikėsi nuomonės, kad įstatymus reikia keisti, kitaip sutarties pratęsti negalima. Apie tai buvo informuota ir įmonė“, – rašė A. Armonaitė.
Ministrė akcentuoja, kad sutarties rodiklius pasiekti reikia iki 2027 m. Taigi net jeigu reikėtų keisti įstatymą, laiko tam yra, tikina ji.
„Techniniame susirašinėjime ministerija paprašė įmonės pateikti raštą su argumentais dėl sutarties pakeitimo. Toks oficialus raštas būtų argumentas EIMIN ateityje, kad investuotojas iš anksto informavo apie kliūtis dėl sutarties įgyvendinimo.
Skamba biurokratiškai, bet supraskite, kad tai yra valstybės įsipareigojimai dešimtmečiams į priekį, pasitaiko teismų ir kitų dalykų. Todėl neturėti oficialių pasirašytų dokumentų yra ne tik neatsakinga, bet ir aplaidu. Valstybės institucijos turi turėti oficialius raštus, ne tik pokalbius telefonu ar elektroninius laiškus. Įmonės teisininkas informavo, kad greičiausiai tokio rašto neteiks. Raštas nėra gautas“, – toliau dėstė A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė pabrėžė, kad su „Teltonika“ buvo palaikomas nuolatinis ryšys tiek politiniu, tiek biurokratiniu lygiu. „Jokių indikacijų apie sprendimus stabdyti projektą neturėjome“, – tvirtino ji.
Vienas paskutinių pakeitimų, siekiant paspartinti procedūras, anot A. Armonaitės, buvo 2024 sausio 1 d. įsigalioję pokyčiai, kurių esmė, kad stambaus projekto (turinčio valstybei svarbaus projekto statusą) teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatorius yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Mees patys pasiūlėme ir prisiėmėme naujas funkcijas, kad klampus procesas būtų aiškesnis. Kad tokie projektai, kaip „Teltonika“ ar „Rheinmetall“, vyktų sklandžiau ir sparčiau.
Matėme, kad procesas neturi šeimininko, ir norėjome, kad tai pasikeistų, nebijojome prisiimti atsakomybės, prisiėmėme funkcijas, kurių ministerija niekada iki šiol nėra dariusi“, – dėstė ministrė.
Pasak A. Armonaitės, ministerija galėjo „to nedaryti ir viskas būtų tiesiog skendę ir nuskendę kokioje nors biurokratinėje kebeknėje, pavyzdžiui, kur nors iš savivaldos institucijų.“
„Įdomu tik tai, kad kai viešumoje išgirdau, kad kažkas mūsų ministerijoje užstrigę stalčiuose, buvau labai nustebinta. Paskutinė institucija, išdavusi mums sąlygas, buvo „Vilniaus vandenys“, ir tai buvo padaryta lapkričio 14 d. – projekto stabdymo žinios išvakarėse“, – rašė ji.
Apibendrindama ekonomikos ir inovacijų ministrė teigia, kad šiuo metu visos institucijos ministerijai yra išdavusios planavimo sąlygas, kad galėtų prasidėti teritorijų planavimo rengimo etapas.
„Kai dabar matau, koks iššūkis mūsų laukė ir kiek nervų visa tai kainuoja, galėčiau kelti klausimą, ar išvis reikėjo mums prisiimti tokias funkcijas? Neabejoju, kad atsukę laiką atgal, darytume tą patį. Nes procesas turi turėti savininką“, – pažymėjo A. Armonaitė.
Stambūs investiciniai projektai yra valstybei reikšmingi investiciniai projektai, nesvarbu, Lietuvos ar užsienio investuotojų, sako ministrė.
„Kaip rašiau įžangoje, visi stambūs gamybiniai projektai yra klampūs ir su gausybe problemų. Nes tai liečia žemę, nuosavybę, didelę infrastruktūrą ir statybas, daugybę savivaldos ir nacionalinių institucijų“, – pastebėjo ji.
