„Teltonikai“ užsiminus apie biurokratijos spąstus, panašia patirtimi dalijasi ir kitos įmonės, kalbama apie stringančius milijoninius projektus. Pripažįstama, kad su biurokratija susijusių problemų šalyje vis dar egzistuoja, tam tikrais atvejais dėl to mažiau patrauklūs esame ir užsienio investuotojams.
Bedė pirštu į biurokratiją
Technologijų įmonių grupė „Teltonika“ praėjusią savaitę pranešė stabdanti Vilniuje plėtoto aukštųjų technologijų parko statybas.
Pagrindinio grupės akcininko Arvydo Paukščio aiškinimu, tokį sprendimą iš esmės lėmė biurokratinės kliūtys, su kuriomis įmonei teko susidurti. Tiesa, tiek bendrovės savininkas, tiek politikai tikisi, jog problemos sprendimo būdą pavyks rasti.
Taip pat skaitykite
Investicijos dėl biurokratinių kliūčių Lietuvoje stringa ne tik „Teltonikai“. Banko „Luminor“ vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, su panašiais biurokratiniais iššūkiais susiduria ir kitos įmonės.
„Tai tikrai garbės Lietuvai nedaro ir tai turi didelį neigiamą poveikį Lietuvos ekonominei raidai“, – LRT.lt komentavo Ž. Mauricas.
Taip pat skaitykite
Tai tikrai garbės Lietuvai nedaro.
Ž. Mauricas
„Telia“: problemas ne kartą esame kėlę
Tarp ESO paskelbtų 165 projektų, kurių jiems nepavyksta suderinti su „Via Lietuva“, yra ir jau kelerius metus stringančios 10 milijonų eurų vertės „Telia“ duomenų centro statybos Vilniuje.
„Telia“, kuri kasmet į savo infrastruktūrą Lietuvoje investuoja ne mažiau kaip pusšimtį milijono eurų, turi daugybę pavyzdžių, kai dėl kelių zonos apsaugos reglamentų stoja duomenų centrų, šviesolaidinio ir 5G tinklo plėtra.
Lietuva dėl stabdomų aukštųjų technologijų plėtros daug praranda, nes duomenų centrų pajėgumus dabar reikia didinti nedelsiant vykstant sparčiai dirbtinio intelekto plėtrai. Augant DI ir duomenų poreikiui, turime kuo skubiau spręsti infrastruktūros plėtros iššūkius, užtikrindami tvarią ir pakankamą bazę skaitmeniniams sprendimams“, – teigia „Telia“ verslo klientų vadovas Aurimas Žlibinas.
Tai, anot jo, stabdo ir Lietuvos įmones, jos negali statyti naujų gamyklų, parduotuvių, plėtoti vėjo jėgainių parkų.
„Bet kuri nauja degalinė prie autostrados reiškia, kad ryšys šią įmonę pasieks ne paprasčiausiu būdu palei kelius, o per derinimo procedūrą su trisdešimt skirtingų sklypų savininkų. Dėl to gaištame laiką ir negauname pinigų ne tik mes, bet ir daugybė Lietuvos verslų. Šias problemas ne kartą esame kėlę susitikimuose su RRT, Susisiekimo ministerijos ir Seimo komitetų atstovais“, – dėstė A. Žlibinas.
„Telia“ atstovas kėlė klausimą, kam šiuo atveju tarnauja biurokratija: „Ar tam, kad „Via Lietuva“ laikydama save kelių zonos žemės savininke darytų kliūtis, ar tam, kad padėtų Lietuvos žmonėms ir verslui?“
Šias problemas ne kartą esame kėlę.
A. Žlibinas
„Enefit“: nevertiname pajamų, kurių dėl sustabdytų projektų negavome
Biurokratinės problemos liečia ir elektromobilių viešojo įkrovimo plėtros projektus.
Anot bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovo Tomo Žilionio, „Via Lietuva“ įkrovimo stotelių nelaiko transporto infrastruktūros dalimi. Dokumentuose jos priskiriamos „kitiems inžineriniams tinklams“, todėl reikalaujama stoteles atitraukti nuo kelio apsaugos zonos. Dažnu atveju tai reiškia, kad įkrovimo infrastruktūrą reikėtų įrengti kažkur pakelės miškuose, už pakelės užeigų ar parduotuvių.
„Šis apribojimas trukdo ne tik gauti leidimus įrengti stoteles vairuotojams patogiose vietose, bet ir savo lėšomis diegti brangią elektros kabelių infrastruktūrą“, – teigia jis.
Pasak T. Žilionio, 35–40 proc. visų naujų stotelių įrengimo darbų šiemet stojo dėl vėluojančių ESO rangos darbų.
„Taip pat jau ne kartą gavome netinkamai išduotas prisijungti prie tinklo reikalingas sąlygas. Tiesa, pažadų, jog pokytis bus, matome. Trūksta tik aiškaus atspirties taško – kada?“ – klausė jis.
Daugeliui naujų įkrovimo vietų būtini servituto prašymai. Pasak T. Žilionio, pasitaiko atvejų, kai savivaldybių sprendimo šiuo klausimu tenka laukti 3 mėn. Anot jo, situaciją apsunkina ir tai, kad iki šiol nėra vienodos tvarkos, apibrėžiančios stotelių pritaikomumą žmonėms su negalia.
„Dėl to šiandien kiekvienoje savivaldybėje skirtingai projektuojame įkrovimo vietas, atsižvelgdami į rajone galiojančią teisės aktų interpretaciją“, – dalijosi T. Žilionis.
Pažadų, jog pokytis bus, matome. Trūksta tik aiškaus atspirties taško – kada?
T. Žilionis
Apibendrindamas T. Žilionis teigė, kad šiuo metu jo atstovaujama bendrovė turi daugiau nei 25 dėl minėtų priežasčių sustojusius projektus, kurių bendra vertė siekia apie 5 mln. eurų.
„Nevertiname pajamų, kurių dėl šių sustabdytų investicinių projektų negavome. Dėl susidariusios situacijos iš dalies stoja ir planuojamos 2025–2026 metų investicijos“, – pažymėjo jis.
Vėjo jėgainių vystytojai: Lietuva gali prarasti 4 mlrd. eurų
Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos duomenimis, Lietuvai gresia netekti daugiau nei 4 mlrd. eurų privačių ir valstybinių investicijų, numatytų šalies nepriklausomos energetikos proveržiui.
„Deja, bet „Teltonikos“ atvejis nėra vienintelis, jų yra ir daugiau. Vėjo jėgainių parkų vystytojai yra vieni iš tų, kurie gali būti priversti nukreipti suplanuotas milijardines investicijas į kitas šalis, kur investicinė aplinka yra gerokai palankesnė, o valstybės institucijų atstovai nekuria dirbtinių kliūčių ir palaiko valstybės siekius, priešingai nei Lietuvoje“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Anot jo, šiuo metu bendra Lietuvoje strigusių vėjo jėgainių parkų investicinė vertė siekia daugiau nei 4 mlrd. eurų, o pagrindinės to priežastys siejamos su Valstybės saugomų teritorijų tarnybos ir kitų institucijų nuolatiniu sprendimų priėmimo atkėlimu ar vilkinimu, dirbtinų kliūčių vystytojams sudarymu, o taip pat valdininkų nekompetencija ar net tyčiniu nepriklausomos energetikos projektų žlugdymu.
Statulevičius: kai didinama biurokratija, pralaimi visi
O štai Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad nemažai biurokratinių kliūčių, su kuriomis tenka susidurti nekilnojamojo turto sektoriaus atstovams, neretai iškyla būtent savivaldybės lygmeniu.
„Savivaldoje, kur jau eina mūsų plėtros projektų įgyvendinimas, tempas tikrai gerokai atsilieka ir noro greitai keistis nėra“, – LRT.lt teigė jis.
Lygindamas padėtį Lietuvoje su rinkomis, su kuriomis tenka dirbti, t. y. Portugalija, Ispanija, Lenkija, Čekija, Latvija, Estija ir kt., M. Statulevičius tvirtino, kad reikalavimai, susiję su teritorijų planavimu ir statybų normavimu, mūsų šalyje yra išaugę ir, pasak jo, neproporcingai dideli.
„Kai didinama biurokratija, ilginami procesai, manau, pralaimi visi: miesto bendruomenė, verslas ir potencialas, kuris galėtų ateiti iš užsienio.
Dabartiniame geopolitiniame kontekste laba sunku prisikviesti užsieniečių, kai jie išgirsta iš mūsų, konsultantų, teisininkų, partnerių, plėtotojų, kiek jiems užtrunka suderinti projektą, tarkime, Vilniaus mieste. Tada jie sako „gerai, gal mes tada liksime Varšuvoje, eisime į Rygą ar į kitą miestą, nes pas jus neprognozuojama“, – LRT.lt pasakojo M. Statulevičius.
Kai didinama biurokratija, ilginami procesai, manau, pralaimi visi.
M. Statulevičius
Misiūnas: biurokratinė sistema šalyje turi iššūkių
Vertindamas biurokratinius trukdžius šalyje iš esmės, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas pripažįsta, kad šalies sistema „vis dar turi iššūkių“.
„Ypač kai reikia galvoti per kliento prizmę, per projekto įgyvendintojo vertės prizmę, kai reikia galvoti apie ne visai standartinius sprendimus“, – LRT RADIJUI komentavo jis.
Vis dėlto, profesoriaus manymu, viskas prasideda nuo požiūrio. „Jei požiūris yra susijęs su noru padėti ir išspręsti [problemą – LRT.lt], tuomet dalykai gali vykti vienaip. Jei požiūris yra susijęs su nuostata, kai svarbu nepažeisti įstatymų ir ko nors netyčia nepadaryti nestandartiškai, tada ir stringame“, – sakė D. Misiūnas.
Turi būti vienodas sprendimas, kad tokio projekto Lietuvai reikia.
D. Misiūnas
Nors institucijų sprendimai, apie kuriuos pasakojo A. Paukštys, D. Misiūno žodžiais, daugelį nustebino, profesorius sako esantis tikras, kad šiuo atveju viskas buvo daroma „pagal įstatymo raidę“ ir joks teisės aktas nebuvo pažeistas.
„Turi būti vienodas sprendimas, kad tokio projekto Lietuvai reikia, ir mes visi turime pasistengti, kad jis atsirastų“, – apibendrino profesorius.
