Reaguodami į žinią apie stabdomas Vilniuje, Liepkalnyje, plėtoto „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas, LRT.lt kalbinti ekonomistai neslepia, kad tai – lyg šaltas dušas, ir perspėja apie galimą stiprų neigiamą poveikį šalies ekonominei raidai.
Penktadienio rytą Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ pagrindinis akcininkas Arvydas Paukštys pranešė, kad „Teltonika“ THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m., yra stabdomos.
„Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų investicijas“, – savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje pareiškė jis.
Skaičiuojama, kad nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln. eurų mokesčių.
Taip pat skaitykite
Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų investicijas.
A. Paukštys
Mauricas: labai stiprus šaltas dušas
Tokia žinia, banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, yra nerimą Lietuvai keliantis signalas.
„Sakyčiau, tikrai labai stiprus šaltas dušas ir žinia tikrai nuskambėjo kaip iš giedro dangaus, nes tai yra mūsų, sakykime, vienas pramonės flagmanų“, – teigė jis.
Su panašiais biurokratiniais iššūkiais, apie kuriuos pasakoja A. Paukštys, anot Ž. Maurico, susiduria ne viena įmonė.
„Tai tikrai garbės Lietuvai nedaro ir tai turi didelį neigiamą poveikį Lietuvos ekonominei raidai“, – LRT.lt komentavo Ž. Mauricas.
Vis dėlto ekonomistas viliasi, kad tai ne galutinis sprendimas. „Belieka tikėtis, kad mes kažkaip susiimsime, galbūt nauja Vyriausybė sugebės kokiu nors būdu įtikinti tęsti investicijas“, – svarstė Ž. Mauricas.
Tai tikrai garbės Lietuvai nedaro.
Ž. Mauricas
Dubnikovas: turime rasti savo herojus, kurie tokius projektus stabdo
Reaguodamas į žinią apie nutrauktą investiciją, ekonomistas Marius Dubnikovas akcentavo, kad visuomenė turi žinoti, kurie žmonės kalti dėl to, kad taip nutiko.
„Tai yra asmenybės, kurios nepadėjo parašų. Žemės paskirties keitimas – 2 metai, elektros tinklų neatvedimas... Kažkas sprendžia šiuos klausimus asmeniškai. Turime rasti savo herojus, kurie tokius projektus stabdo“, – kalbėjo ekonomistas.
„Jei dėl kažkokių valdininkų parašų mes nesugebame sukurti 6 000 darbo vietų, kuriose mokamas kartais didesnis nei vidutinis atlyginimas, tai nusvyra rankos“, – teigė M. Dubnikovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad projekto nutraukimas gali atsiliepti ir šalies saugumui.
„Puslaidininkių, kuriuos naudoja visas pasaulis, gamyba suteiktų mums saugumą, nes galbūt niekas nagų kišti ir nenorėtų. Mes atsisakome tokių investicijų, kurios mums gyvybiškai reikalingos“, – sakė M. Dubnikovas.
Turime rasti savo herojus, kurie tokius projektus stabdo.
M. Dubnikovas
Pasak jo, svarbus ir ekonominis aspektas: Lietuvoje nebus sukurta 6 000 gerai apmokamų darbo vietų, Lietuva negaus 3,5 mlrd. eurų investicijos.
„Airija, Izraelis, P. Korėja, Singapūras, Taivanas – ten 95 proc. yra smulkių įmonių, bet stambios įmonės į biudžetą suneša apie 70 proc. mokesčių įvairiomis formomis. Lietuvoje šis dydis yra 44 proc. Jeigu mes ir toliau remsimės smulkiomis įmonėmis, tai gali būti, kad mes gyvensime pakankamai gerai, bet vidutiniškai. Apie proveržius mes negalime kalbėti“, – akcentavo ekonomistas.
M. Dubnikovas teigė nežinantis, ar dar įmanoma prikelti „Teltonikos“ projektą.
„Bet tas įrašas [A. Paukščio – LRT] buvo tam tikras pagalbos šauksmas. Bet kokiu atveju tai yra vienas stipriausių šokų viešojoje erdvėje, kurį mes galėjome pamatyti“, – akcentavo ekonomistas.
Mačiulis: apkarpyti biurokratams nagus, o ne didinti mokesčius
Vertindamas paskelbtą žinią, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė manantis, kad biurokratinių problemų sprendimas galėtų būti vienas pirmųjų naujosios Vyriausybės darbų.
„[Reikia] apkarpyti biurokratams nagus, o ne didinti mokesčius. Aš tikrai nemanau, kad viskas prarasta. Aišku, labai liūdnas ir akivaizdus signalas, jog net labai stambūs ir prioritetiniai projektai gali sustoti dėl pavienių institucijų nenoro lanksčiai pažiūrėti į kai kuriuos klausimus.
Suprantu, kad yra ir aplinkosauginiai reikalavimai, bet panašu, kad „Teltonika“ siūlė labai daug alternatyvų, kaip galėtų gamintis ir užtikrinti elektros tiekimą, tik nė viena institucija šiuo klausimu nepadėjo arba net trukdė. Manau, gera proga susitvarkyti biurokratines kliūtis ir išmokti iš šios situacijos pamoką“, – LRT.lt komentavo N. Mačiulis.
