Puslaidininkių Lietuva negamins. Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ pagrindinis akcininkas Arvydas Paukštys pranešė stabdantis Vilniuje, Liepkalnyje plėtoto „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas. „Istorija, kaip Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų investicijas“, – savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje pareiškė jis.
A. Paukštys pranešė, kad „Teltonika“ THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m., yra stabdomos.
„Nebus sukurta 6 000 darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais. Kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos BVP. Nebus sukurta nauja puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje. Teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms. Valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln. eurų mokesčių“, – rašo A. Paukštys.
A. Paukštys pateikia ir to priežastis. Pirma – Lietuvoje nėra 63 MW elektros.
„Kuomet prieš du metus pasirašiau 3 stambaus investicijų projekto sutartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, man žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Energetikos ministras žadėjo, kad elektros tikrai bus.
Kai kreipiausi į „Litgrid“ – atsakė, kad turi svarbesnių projektų nei šis ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110kV 7km ilgio kabelius „Fast track“ principu“, – toliau dėsto A. Paukštys.
Vis dėlto jis pasakoja rankų tąkart nenuleidęs. Įmonė pasamdė projektuotojus, per metus paruošė projektą ir dar rugpjūtį turėjo gauti statybos leidimą.
„Derinimai užtruko, kol galiausiai valstybinių kelių tarnyba „VIA Lietuva“ užblokavo projektą pareikšdama, kad jie nuolat konfliktuoja su „Litgrid“, todėl neleis elektros laidų kloti kelių apsaugos zonoje bei pasiūlė projektuoti iš naujo per privačių savininkų sklypus.
Tada prašiau ESO įrengti elektrinę gaminti elektrą iš gamtinių dujų vietoje. Bet nuo 2026 m. atsiranda aplinkosauginiai reikalavimai, kurie blokuoja ir tokią galimybę. Turėti elektrą iki 2027 m. nebeliko vilties“, – tvirtina A. Paukštys.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pagal stambių investicijų sutartį, anot jo, suteikė teisę išsinuomoti kelis valstybinės žemės sklypus 4 puslaidininkių lustų gamykloms ir projektavimo centrui statyti.
„Projektus privalome įgyvendinti per 5 metus. Tačiau žemės paskirties keitimas į pramonės paskirtį jau trunka 2 metus ir truks gal dar metus Vilniaus miesto savivaldybėje. Mes negalime net pradėti pastatų projektavimo, nes neaišku nei koks aukštingumas nei užstatymo techninės sąlygos. Prašėme Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pratęsti sutartį, nes nerealu per likusius du metus pastatyti tokias gamyklas. Gavome atsakymą – „ne“, – pasakoja A. Paukštys.
A. Paukštys skaičiuoja, kad per dvejus metus jau investavo virš 300 mln. eurų be jokios valstybės paramos, skirtingai nei, pasak jo, gauna ateinantys užsienio investuotojai.
„Šiuo metu statome 4 naujas gamyklas, kurios vasarą bus baigtos, tačiau turime tik 7,2 MW iš reikalingų 22 MW. Kažkurias gamyklas reiks laikyti užkaltais langais, nekurti ten darbo vietų, gražinti kreditus, nors veikla jose nevyks.
Aš nepabūgau karo grėsmės, atsisakiau investuoti kitose šalyse. Dabar supratau, kaip brangiai suklydau. Niekada nerėmiau jokios politinės partijos, galbūt todėl mūsų investicijoms Lietuvoje uždegtas „raudonas“ šviesoforas. Atsiprašau visų 3 000 „Teltonikos“ darbuotojų, kad sužlugo svajonė pastatyti gražiausią Europoje aukštųjų technologijų parką. Gal pavyks kitur“, – rašo jis.
V. Janulevičius: biurokratija nėra stiprioji Lietuvos pusė
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius dėl susiklosčiusios situacijos neslėpė nusivylimo.
„Ką kalba ir Europos Sąjunga, ką kalbame ir mes, kad biurokratija, leidimų išdavimai visgi nėra stiprioji Lietuvos pusė“, – LRT.lt komentavo V. Janulevičius.
„Pirmoje eilėje buvo užstrigimas dėl plano keitimo. Antras dalykas, dėl elektros jungčių, kur irgi, sakyčiau, pratęsimo suderinimai labai užtrunka. Šioje vietoje biurokratija, patvirtinimai dėl naujų elektros generacijos šaltinių yra labai ilgi, pradedant aplinkosauga, baigiant kitais dalykais“, – taip pat dėstė jis.
S. Leonavičius: kas prisiims atsakomybę?
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Sigito Leonavičiaus teigimu, šis investicijų žlugimas yra dar vienas ryškus įrodymas, kad „mūsų valdžia jau ilgą laiką gyvena iliuzijų pasaulyje, kuriame pirmenybė teikiama ne realiems darbams.“
„Verslas jau ne pirmus metus signalizuoja apie kompetencijos trūkumą ministerijose, kuriose prioritetai – piaras, „TikTok“ vaizdo įrašai ir tuščios kalbos, o ne strateginis mąstymas ir praktinių problemų sprendimas. Šis požiūris sukūrė terpę, kurioje net esminiai klausimai, tokie kaip elektros energijos tiekimas, lieka neišspręsti, o Lietuvos ekonominė ateitis – ignoruojama.
Rezultatai akivaizdūs: 3,5 mlrd. eurų investicijų praradimas, 6 000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų žlugimas, puslaidininkių pramonės vizijos sunaikinimas. Tai ne tik skaičiai – tai praleista galimybė perrašyti Lietuvos ekonominę istoriją. Kas prisiims atsakomybę už tai?“ – klausė S. Leonavičius.
LRT.lt susisiekti su ekonomikos ir inovicijų ministre Aušrine Armonaite nepavyko, jos telefonas buvo išjungtas. Ministerija pažadėjo pateikti komentarą.
„Litgrid“: elektros tiekimas „Teltonikos“ projektui yra užtikrintas
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ penktadienį išplatintame pranešime pažymima, kad nėra kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje.
Dėl elektros įrenginių prijungimo „Litgrid“ specialistai aktyviai bendradarbiauja su „Teltonikos“ atstovais jau apie metus, nuolatos konsultuoja dėl elektros įrenginių prijungimo, projekto įgyvendinimo.
Bendrovei 2024 metų sausį išduotos techninės sąlygos prijungti 58 MW galios įrenginių – tiek, kiek buvo prašyta.
Elektros įrenginių prijungimo projektas šiuo metu yra parengtas ir suderintas su visomis institucijomis, išskyrus „Via Lietuva“. „Litgrid“ vertinimu, gavus „Via Lietuva“ suderinimą, projekto įgyvendinimą visiškai realu užbaigti iki 2027 metų.
