Kelias pastarąsias dienas apie 120 Vakarų Lietuvos įstaigų buvo likusios be interneto ryšio. Taip nutiko dėl Klaipėdos universitete esančiame „Litnet“ techniniame centre įvykusio gedimo, jam pašalinti prireikė laiko. Universiteto atstovai teigia jau anksčiau numatę, kad tokių incidentų gali būti, ir esą bandę to išvengti, tačiau, pasak jų, nepavyko rasti susitarimų su uostamiesčio savivaldybe.
Praėjusią savaitę sutriko „Litnet“ interneto tiekimas Vakarų Lietuvoje. Praėjusį ketvirtadienį sutrikus interneto tiekimui be ryšio liko apie 120 įstaigų, o įskaitant ir jų padalinius – apie 150 objektų.
Šio, paprastai tariant, valstybinio interneto tiekimu regione rūpinasi Klaipėdos universitetas (KU), čia veikia „Litnet“ KU techninis centras.
Aukštosios mokyklos IT vadovas ir „Litnet“ tarybos narys Vytis Radvila LRT.lt teigė, kad ryšį pavyko atkurti pirmadienį apie 21 valandą.
„Pagrindinis paslaugos gavėjas yra mokyklos, darželiai, tai dvi darbo dienas jie neturėjo interneto. Moksleiviams buvo atostogos, tai tik vieną darbo dieną [pirmadienį] mokyklos ir darželiai turėjo iššūkį – ugdymo procesą vykdyti be interneto ryšio“, – teigė V. Radvila.
Sutrikus interneto tiekimui situacija apaugo įvairiomis versijomis: nuo patalpas, kur stovi įrenginiai, valiusio žmogaus klaidos iki priešgaisrinės sistemos klaidos, dėl kurios serveriai ir visa kita įranga buvo apipurkšta gesinimo milteliais, vandeniu.
Tiesiog tai buvo techninis gedimas, jis pasitaikė pirmą kartą per 20 metų.
V. Radvila
„Tai nebuvo valytojos darbas, serverinės nebuvo užpiltos milteliais ar vandeniu. Tai buvo techninis gedimas, kurio grandinėje dalyvavo priešgaisrinė sistema, bet tai nebuvo užliejimas ar apipurškimas milteliais. Tiesiog tai buvo techninis gedimas, jis pasitaikė pirmą kartą per 20 metų. Džiaugiuosi visa komanda, kad tikrai operatyviai išsprendėme. Kai kurių dalių net sugebėjome ne darbo dienomis atsivežti iš užsienio, nes įranga tikrai yra specializuota ir ne buitinio naudojimo“, – apie gedimą aiškino V. Radvila.
Jis atskleidė, kad kai kurias sugedusias įrenginių dalis teko keisti, kai kuriais atvejais buvo rasti laikini sprendimai, leidžiantys atnaujinti interneto ryšį įstaigoms.
Pasigenda savivaldybės pagalbos
Šiuo metu atliekama ekspertizė, bus išsiaiškintos gedimų priežastys ir priimti sprendimai, leidžiantys ateityje išvengti tokių problemų.
„Tą mes darome tiek universiteto, tiek „Litnet“ tinklo visoje Lietuvoje lygmeniu, kad tokių incidentų, koks įvyko Klaipėdoje, nenutiktų kituose techniniuose centruose“, – sakė V. Radvila.
Tiesa, jis užsiminė, jog KU atstovai buvo įžvelgę galimybę, kad įvykus kokiams nors gedimui Vakarų Lietuva gali susidurti su šio interneto ryšio tiekimo sutrikimais, bandyta ieškoti atsarginių planų, tačiau esą įstrigo diskusijos su Klaipėdos savivaldybe.
„Šį klausimą mes, kaip universitetas, miesto savivaldybei keliame jau trejus metus. Mes, kaip universitetas, su savivaldybe turime bendradarbiavimo sutartį, darėme tam tikrus bandomuosius projektus kai kuriose gimnazijose, kad mes, kaip universitetas, bendradarbiaudami su savivaldybe, kuriai pavaldžios yra tos įstaigos, galėtume geriau užtikrinti ir kibernetinį saugumą, ir tam tikrą prevenciją“, – aiškino V. Radvila.
Pasak jo, KU investuoja į įrangą ir paslaugos teikimą, o savivaldybei tai nieko nekainuoja, tačiau iki šiol esą nepavyko su savivaldybe pasitvirtinti veiklos programos.
„Trejus metus mes kalbame apie galimą riziką, kad gali atsitikti įvairių incidentų. Žinant geopolitinį kontekstą, kad rizikos faktorius egzistuoja ir šiame kontekste švietimo sektorius ir medicinos sektorius yra labiausiai pažeidžiami… Trejus metus mes nerandame susitarimo su savivaldybe, kaip mes tas situacijas valdome, kokios sudarytos darbo grupės. <...> Savivaldybė neprisideda, mes kalbame apie tam tikras rizikas, siūlėme jas kartu spręsti, bet konstruktyvaus dialogo nepavyko rasti“, – dėstė V. Radvila.
Anot pašnekovo, bendradarbiavimas su savivaldybe šioje srityje yra svarbus ne tik dėl finansavimo iš miesto biudžeto klausimų, svarbu, kad vyktų konstruktyvus dialogas, kad būtų bendra strategija.
„Dažnai trūksta elementaraus politinio dėmesio ir susitarimų. Nėra taip, kad mes iš miesto biudžeto prašome pinigų. Niekada to nedarėme būtent šiai veiklai. Yra įvairių šaltinių. Kad ir bendras projektų rašymas“, – kalbėjo KU IT vadovas.
Siūlė skirti pinigų
V. Radvila pabrėžė, kad dar su praėjusios kadencijos Klaipėdos valdžia tam tikri veiksmai dėl situacijos gerinimo buvo atliekami, esą vykdyti minėti bandomieji projektai, auditai ir pan., tačiau pasikeitus politinei valdžiai šie darbai esą nutrūko.
Vis dėlto aiškėja, kad galbūt ir patys universiteto atstovai galėjo ne itin aktyviai ieškoti bendravimo su Klaipėdos savivaldybe galimybių.
Klaipėdos savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Gintarė Butkienė LRT.lt informavo, kad paskutinįkart savivaldybė V. Radvilos kreipimąsi gavo 2022 m. pabaigoje.
Jis tada siūlė 2023–2025 m. strateginiame veiklos plane numatyti pinigų kibernetinio saugumo priemonėms – kasmet skirti po maždaug 0,5 mln. eurų.
Tiesa, kaip pastebėjo G. Butkienė, tuomet V. Radvila į savivaldybę kreipėsi ne kaip KU atstovas, o kaip tuomet dar miesto tarybos nario pareigas ėjęs politikas.
Anot savivaldybės atstovės, į miesto strateginį veiklos planą V. Radvilos pasiūlymas dėl kibernetinio saugumo priemonių buvo įtrauktas, tačiau prašytų lėšų skirti nebuvo numatyta.
