Šiomis dienomis viename uostamiesčio prekybos centrų mėgiamą pomidorų padažą įsigijęs klaipėdietis liko nemaloniai nustebintas – atidarius padažo indelį raičiojosi kirmėlės. Gyventojas apie nekokybišką produktą suskubo pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nes vylėsi, kad bus atliktas patikrinimas ir užkirstas kelias galimybei, jog padažus su kirmėlėmis įsigytų ir kiti žmonės. Tačiau sulaukė kitokios, nei tikėjosi, tarnybos reakcijos.
Klaipėdietis Vidas neseniai prekybos centre įsigijo mėgstamą „Kėdainių konservų fabriko“ pomidorų padažą, tačiau juo paskaninto patiekalo taip ir neparagavo, nes atidaręs padažo stiklainį išvydo besiraičiojantį kirminą ir „baltus voratinklius su juodais taškeliais“.
„Atsukau dangtelį, buvo garsas čpok, koks ir turi būti. Įsipyliau to padažo, tada jau žiūriu, kas čia dabar... Pala, pala, ten dar ir gyvasties yra. Nufotografavau, nufilmavau, kaip tas kirmėliukas juda. Ir tada galvoju, ką man čia toliau daryti. Ar rašyti į konservų fabriką, kad jie pakeistų maistinę lentelę ant pakuotės, nes baltymų yra per mažai nurodę, ar ko kito imtis“, – ironiškai kalbėjo uostamiesčio gyventojas.
„Kėdainių konservų fabriko“ gamybos vadovas Gytis Zakarauskas informavo, kad pastaruoju metu dėl fabriko gaminamų produktų, įskaitant klaipėdiečio įsigytą pomidorų padažą, kokybės skundų bendrovė nėra gavusi.
„Apgailestaujame, kad klientui teko susidurti su minėta situacija, kuri, remiantis kliento pateikta informacija, galėjo susidaryti dėl produkto dangtelio pažeidimo transportavimo metu arba prekybos vietos ekspozicijoje. Technologiniu požiūriu, pažeistas dangtelis gali turėti įtakos vakuumo praradimui ir susilpnėjusiai apsaugai nuo aplinkos mikroorganizmų, dėl ko gali kilti pelėsio rizika, kaip pirkėjo nurodytoje situacijoje. Mūsų gamykloje gaminami pomidorų padažai prieš patekimą į rinką yra tikrinami specialia įranga, kad būtų užtikrintas vakuumo susidarymas ir kad produktai iš gamyklos iškeliautų laikantis aukščiausių kokybės standartų“, – dėstė G. Zakarauskas.
Jis taip pat pasiūlė įsigijus produktą, kurio pirkėjas turi nusiskundimų dėl kokybės, reikėtų kreiptis į tą pačią parduotuvę, kurioje produktas buvo pirktas, arba skambinti ant produkto nurodytu kokybės telefonu, kreiptis el. paštu.
Specialistas įtarė parduotuvės kaltę
Klaipėdietis neslėpė tiksliai nepamenantis, kuriame iš dviejų prekybos centrų, esančių greta namų, pirko mėgstamą gaminį, neišsaugojo ir pirkimo kvito, todėl dėl nemalonių padažo „priedų“ nusprendė kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kaip kontrolę vykdančią instituciją.
„Paskambinau trumpuoju numeriu, ragelį pakėlė toks vyras, aš jam paaiškinau visą situaciją, kad atsidariau neseniai pirkto padažo indelį ir radau kirmėliuką po dangteliu gyvenantį ir nežinau, ar tas padažas toks iš fabriko atvyko – galbūt ten visa partija gali būti tokia užkrėsta ir pasklido po visą Lietuvą“, – LRT GIRDI kalbėjo Vidas.
Klaipėdiečiui buvo paaiškinta, kad jis, kaip pirkėjas, turi teisę grįžti į prekybos centrą, kur ir įsigijo nekokybišką produktą, ir reikalauti, kad būtų grąžinti sumokėti pinigai arba prekė pakeista kokybiška, tačiau be pirkimo kvito ši tvarka negalios.
„Bet juk yra parduotuvių, kurių savitarnos kasose gali pasirinkti, kad tau nereikia kvito, nes taupai popierių. Kaip tada įrodyti, kad būtent čia pirkau? Tada, sakau VMVT darbuotojui, spręskime, ką toliau darome, jeigu aš neturiu kvito. Jis man pasakė, kad jeigu neturiu kvito, tada neturiu įrodymo, iš kur pirkau, o šiuo atveju esą greičiausiai yra prekybos centro sandėliavimo problema. Jis aiškino, kad iš gamyklos padažas neturėjo atvykti su gyventoju ir neva prekybos centras turbūt pažeidžia sandėliavimo taisykles, galbūt pažeidė pakuotę ir todėl taip nutiko“, – gauta informacija dalijosi uostamiesčio gyventojas.
Vylėsi aktyvios tarnybos reakcijos
Vis dėlto klaipėdietis akcentavo, kad jis nebando atgauti už nekokybišką produktą sumokėtų kelių eurų, o kelia didesnį tikslą – užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje, jeigu paaiškėtų, kad visa partija padažų yra nekokybiška arba jie sugadinami dėl prekybos centro kaltės. Tą, gyventojas vylėsi, ir galėtų išsiaiškinti patikrinimą surengusi tarnyba.
„Tuomet jis man pasakė, kad prekybos centras po mano kreipimosi atliks savo tyrimą. Jie neva pasižiūrės, kokias turi laikymo sąlygas: gal ten lentynos nešvarios ir ten užkratas vaikšto. Paklausiau, kad gal man atiduoti jiems [VMVT] tą padažą, gal jie tyrimą kažkokį darys? Man pasakė, kad ne, nes jeigu prekybos centras nesikreips į VMVT, tai nieko nereikia. Jeigu prekybos centras nesutiks su mano pretenzija, tada jau jie neva kreipsis į VMVT, kad atvykite, tarnyba, pas mus viskas gerai, o mus bando apskųsti. Aš taip supratau iš to paaiškinimo man. Bet juk prekybos centras gali ir nutylėti, kad pas juos kažkas ne taip. Tai aš ir sakau, kad štai nunešiu jiems tą stiklainį, jie man grąžins pinigus, atsiprašys, o tą stiklainį tiesiog išmes ir viskas bus pamiršta. Tada buvo tyla ir man pasiūlė pranešti internetu, nufotografuoti, įdėti nuotraukas“, – apie nustebinusią tvarką pasakojo klaipėdietis.
Gyventojas skėsčioja rankomis ir tvirtina tikėjęsis, kad VMVT į situaciją sureaguos aktyviai ir patikrins prekybos centrus, kur galėjo būti įsigytas nekokybiškas produktas.
Tikrina, bet ir tiki savikontrole
LRT.lt kreipėsi į VMVT komentaro dėl situacijos ir paprašė paaiškinti, kaip vartotojai turėtų elgtis įsigiję nekokybišką maisto produktą ir kokių veiksmų tokiais atvejais imasi pati tarnyba.
Tarnybos atstovai raštu pateiktuose atsakymuose pastebėjo, kad VMVT nuolat atlieka prekybos maistu vietų kontrolę.
„Pavyzdžiui, šiais metais VMVT vien pagal gautus vartotojų pranešimus atliko jau 620 patikrinimų, iš kurių daugiau kaip pusė (370) buvo nepagrįsti, 187 pagrįsti, 63 atvejais nustatyti kiti pažeidimai. VMVT atliekamų patikrinimų metu didelis dėmesys skiriamas maisto produktų kokybės, saugos ir higienos sąlygų užtikrinimui, produktų ženklinimui, atsekamumui, tačiau itin svarbus ir pačių vartotojų požiūris“, – dėstė tarnyba.
Vis dėlto, matyti, kad žiniasklaidai pateikta tarnybos pozicija iš esmės nesiskiria nuo tos, kuri buvo išdėstyta bei nustebino gyventoją.
Aiškinama, kad vartotojui nusipirkus nekokybišką ar nesaugų maisto produktą, jis turi teisę reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės prekę arba grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus.
Taip pat pastebima, kad netinkamos kokybės maisto prekės keičiamos ar grąžinamos prekės pirkimo vietoje. Pirkėjas pardavėjui pateikia raštišką prašymą ir prekę, o prie prašymo turi pridėti kasos aparato kvitą arba kitą prekės pirkimą iš to pardavėjo įrodantį dokumentą.
Tuo atveju, jei pardavėjas nesutinka su vartotojo reikalavimais, jis privalo per 14 dienų pateikti išsamų, motyvuotą rašytinį atsakymą.
„Jeigu dėl prekės ar produkto nepavyksta susitarti su pardavėju, vartotojas turi teisę kreiptis į VMVT, tačiau tyrimui inicijuoti reikalingi ir tikslūs duomenys, pvz., kur ir kada prekė buvo įsigyta, kasos čekis, produkto partija ar galiojimas ir t.t. Tačiau svarbu akcentuoti ir tai, kad jeigu pirkėjas nepateikia čekio ar kito prekės pirkimą ir pardavimą įrodančio dokumento, prekė yra keičiama arba kiti pirkėjo reikalavimai yra vykdomi tik pardavėjui sutikus“, – dėstė VMVT.
Panašu, nemažai atsakomybės dėl teisingo tvarkų laikymosi iš tiesų paliekama verslo sąžinei ir savikontrolei.
„Kiekviena prekybos maistu įmonė turi pasirengusi ir taiko savikontrolės sistemą, todėl, gavusi vartotojo skundą ar pranešimą, privalo imtis atitinkamų veiksmų, o VMVT savo ruožtu vertinimą atlieka ir planinės kontrolės metu, tikrindama, ar skundas buvo registruotas, ar jis vertintas / tirtas, ar produktas buvo pašalintas iš prekybos ir pan.“, – informavo tarnybos atstovai.
