Trečiadienį po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu, valstybės vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, jog Lietuvos fiskalinė padėtis šiuo metu – stipri. Tiesa, kaip teigia jis, Valstybės kontrolės (VK) vertinimai dėl valstybės fiskalinės drausmės rodo, kad institucijoms reikia pasitempti efektyviai naudojant valstybės lėšas.
„Susitikime buvo aptarta tiek ekonominė, tiek fiskalinė padėtis. Buvo atkreiptas dėmesys, kad perskirstymo lygis šalyje auga ir kitais metais gali pasiekti netoli 36 proc. pagal Europos Komisijos (EK) prognozes. Deficitas yra išlikęs žemiau 3 proc. o ekonominis augimas – vienas sparčiausių Europoje, taip pat solidūs rezervai socialiniuose fonduose, tad fiskalinė padėtis yra stipri”, – prezidentūroje žurnalistams sake V. Augustinavičius.
„Nepaisant to, girdime VK įspėjimus, kad išlaidos ir fiskalinių taisyklių laikymasis yra ties riba – į tai reikia atsižvelgti, reikia kontroliuoti valstybės viešuosius finansus“, – tikino prezidento patarėjas ekonomikos klausimais.
Tiesa, nepaisant suvaržyto biudžeto, G. Nausėda neatmeta galimybės, kad jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose dar užsitęstų ir energetinė krizė stiprėtų – valstybė galėtų teikti laikinąją pagalbą verslui ar kitiems subjektams ir antrame 2026 m. pusmetyje.
„Prezidento nuomone, jei šiais metais dar labiau suaštrėtų situacija Hormuzo sąsiauryje, būtų galima taikyti tam tikras laikinąsias valstybės pagalbos priemones ir antrame pusmetyje – jos yra palankiau vertinamos naujosiose (fiskalinėse – ELTA) taisyklėse“, – teigė V. Augustinavičius.
Aptarė kitų metų biudžeto perspektyvas: gynybos finansavimas – svarbiausias prioritetas
Kaip teigė V. Augustinavičius, aptariant 2027 m. Lietuvos biudžetą, svarbiausias dalykas prezidentui yra gynybos finansavimas, kuris, jo manymu, turi išlikti virš 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.
„Kalbant apie kitų metų biudžetą – vienas pagrindinių ir svarbiausių prezidento prioritetų yra, kad finansavimas gynybai viršytų 5 proc. nuo šalies BVP“, – sakė prezidentūros atstovas.
Finansų ministras K. Vaitiekūnas savo ruožtu tvirtino, jog prezidento ir Vyriausybės pozicijos krašto apsaugos finansavimo klausimais – identiškos.
„Aptarėme šalies ekonominę padėtį. Prezidentas tikrai kėlė klausimų ir akcentavo gynybos finansavimo svarbą, kad jis išliktų virš 5 proc. Čia jokio nesutarimo ar diskusijų nebuvo – mes taip pat matome gynybos finansavimą kaip prioritetą – kad finansavimas būtų toks, kuris leistų išvystyti visus reikalingus pajėgumus“, – žurnalistams sakė Ministrų kabineto narys.
Tiesa, anot jo, trečiadienį Lietuvoje nuskambėjęs oro erdvės pavojus dėl šalies teritoriją kirtusio bepiločio orlaivio neturėjo įtakos aptartiems gynybos biudžeto klausimams.
„Šiandienos įvykių tikrai neaptarėme – manau, kad tai ganėtinai ankstyva. (...) Gynybos finansavimas buvo viena iš pagrindinių mūsų temų, tačiau apie detales dėl gynybos planų ir panašių dalykų – turbūt finansų ministras nelabai galėtų. Bendrai gynybą aptarėme per finansavimo, per perspektyvų prizmę“, – tikino K. Vaitiekūnas.
Šių metų Lietuvos gynybos biudžetas siekia 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo BVP.
Priartėjo prie kompromiso dėl gyventojų indėlių įveiklinimo
Valstybės vadovo vyriausiasis patarėjas V. Augustinavičius taip pat pranešė, jog prezidentūra ir Finansų ministerija artėja susitarimo dėl Lietuvos gyventojų bankų indėlių įveiklinimo per nacionalinį plėtros banką ILTE.
„Prezidentūra su Finansų ministerija artėja prie kompromiso, kad būtų galima sparčiau iš gyventojų skolintis per jų einamąsias sąskaitas pasitelkiant nacionalinį plėtros banką ILTE“, – teigė prezidentūros atstovas.
Tai yra prezidento iniciatyva, kuri bus netrukus teikiama Seimui. Esame smarkiai priartėję prie kompromiso ir manome, kad iniciatyvos tobulinti gynybos obligacijas bei skolinimosi iš gyventojų per einamąsias sąskaitas projektas – vienas kitą papildantys dalykai (...) Kartoju, kad jis Seimui bus siūloma pavasario sesijoje“, – reziumavo V. Augustinavičius.
Anksčiau skelbta, kad pavasario sesijoje prezidentas Seimui siūlys būdus didinti Lietuvos ekonomikos augimą – teiks projektus, kurie leis į ekonomiką įlieti daugiau gyventojų sąskaitose laikomų lėšų, taip pat per ateinančius metus pramonės bendrovėms sudarys sąlygas elektros energiją rinkoje įsigyti pigiau.
Parlamentui bus teikiamas prezidentūros jau anksčiau įgarsintas siūlymas per nacionalinį plėtros banką ILTE labiau įveiklinti gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas – teikiamas Indėlių įveiklinimo įstatymas.
Jis leistų komerciniams bankams, kuriuose gyventojai turi einamąsias sąskaitas, dalį jose laikomų lėšų skolinti plėtros bankui ILTE, kurias jis įlietų į ekonomiką, finansuodamas skirtingus projektus.
