Šiuo metu gyventojai yra labiau patenkinti savo pajamomis nei prieš metus, skelbia „Swedbank“. Vidurinės klasės atstovais, kaip rodo banko apklausa, save laiko 51 proc. respondentų. Tiesa, pagal EBPO apibrėžimą, vidurinei klasei Lietuvoje prskiriami ir 930 eurų į rankas uždirbantys asmenys.
Atostogauja užsienyje, turi NT
Minėto tyrimo autorių aiškinimu, vidurinei klasei priskiriami gyventojai, kurie paprastai turi sukaupę santaupų, gali bent kartą per metus išvykti atostogų į užsienį, turi įsigiję nekilnojamojo turto (NT), kaupia pensijai ir kt.
„Nors vidurinei klasei save priskiriančių respondentų skaičius [per metus] sumažėjo 3 proc. punktais, ja save laiko daugiau nei pusė šalies gyventojų“, – pažymėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pagal EBPO, vidurinei klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos. Tai reiškia, kad, pagal EBPO, vidurinei klasei Lietuvoje priskiriami 1363–3634 eurus popieriuje gaunantys darbuotojai.
Taigi, banko ekonomistės Gretos Ilekytės skaičiavimu, vidurinei klasei Lietuvoje šiuo atveju būtų priskiriami asmenys, uždirbantys nuo 930 iki 2 200 eurų į rankas.
„Vis dėlto EBPO apibrėžimas matuoja tik vidurinės klasės dydį tarp dirbančių gyventojų ir visiškai nevertina pensininkų ar bedarbių ekonominės situacijos. Pastaroji grupė per dvejus metus išaugo 30 tūkst. gyventojų, kurių dalis iki tol priklausė vidurinei klasei.
Žvelgiant į situaciją iš platesnės perspektyvos, galima konstatuoti, kad vidurinė klasė Lietuvoje praretėjo
G. Ilekytė
Taigi, žvelgiant į situaciją iš platesnės perspektyvos, galima konstatuoti, kad vidurinė klasė Lietuvoje praretėjo“, – kalbėjo ekonomistė.
Dažniau save vidurine klasei priskiria jaunimas
Priskirti save vidurinei klasei, kaip parodė tyrimas, dažniau yra linkę jauni žmonės (26–35 metų amžiaus asmenys), moterys, ūkininkai, vadovai ir specialistai.
„Tokie gyventojai dažniau turi geresnį būstą, mitybą. <...> Tai lemia didesnį pasitenkinimą savo gyvenimu“, – dėstė G. Ilekytė.
Pasak tyrimo autorių, gyventojų pasitenkinimas gaunamais atlyginimais per metus išaugo. Visiškai savo pajamomis yra patenkinti 8 proc. respondentų (per metus šis skaičius, banko skaičiavimu, išaugo 3 proc.).
„Savo pajamas jie vertina geriau, o jų finansinės galimybės išlieka stabilios. 53 proc. gyventojų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Dar 24 proc. gali įsigyti brangesnius daiktus beveik arba visiškai netaupydami“, – tvirtino J. Cvilikienė.
21 proc. respondentų nurodė, kad jiems pakanka pajamų tik svarbiausiems poreikiams, o tokių, kuriems pinigų nepakanka net maistui, yra 2 proc.
G. Ilekytės teigimu, gyventojų pajamos per pastaruosius metus augo apie 10 proc., o kainos – 1 proc.
Tyrimo duomenimis, žemesnei vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų skaičius šiemet ūgtelėjo 3 proc. ir šiuo metu siekia 34 proc. Tuo metu aukštesnei vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų dalis išlieka stabili ir siekia 7 proc.
Kaip parodė tyrimas, skurstančių ir nepasiturinčių gyventojų šiemet 2 proc. daugiau nei pernai ir siekia 8 proc.
Anot tyrimo autorių, padaugėjo gyventojų, kurie dirba ne pagal darbo sutartį, todėl neturi ir socialinių garantijų, o jų pajamos neaugo tiek, kiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis.
Norėtų uždirbti 53 proc. daugiau
Tiesa, tyrimo duomenimis, tam, jog jaustųsi geriau, gyventojai norėtų uždirbti 53 proc. daugiau. Prieš metus šis rodiklis siekė 55 proc.
Kaip rodo apklausa, tam, kad jaustųsi gyvenantys oriai, gyventojai norėtų uždirbti vidutiniškai 53 proc. daugiau. Prieš metus šis rodiklis siekė 55 proc., o, pavyzdžiui, 2019 m. – net 72 proc.
„Orų gyvenimą vidurinei klasei save priskiriantiems gyventojams užtikrintų vidutiniškai 48 proc. didesnės pajamos. Aukštesne vidurine klase save laikantys respondentai norėtų gauti 30 proc. didesnes pajamas. Žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai sako, kad oriam gyvenimui jiems reikalingos vidutiniškai 60 proc. didesnės pajamos, tuo metu nepasiturintys gyventojai pageidautų 80 proc. didesnių pajamų“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Tiesa, kaip pastebi J. Cvilikienė, realaus pajamų augimo per artimiausius 12 mėnesių tikisi mažesnė dalis respondentų – 28 proc. Dauguma gyventojų (57 proc.) mano, kad per ateinančius metus jų pajamos nesikeis, 15 proc. mano, kad šįmet jų pajamos gali mažėti.
Savo ruožtu ekonomistė G. Ilekytė pažymi, kad dveji aukštos infliacijos metai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau neišvengiamai perskirstė ir vidurinės klasės biudžetą. Ir nors infliacija jau praeityje, prireiks laiko, kol priprasime prie pasikeitusio prekių kainų lygio.
