Pernai daugiausia pajamų gavusių maitinimo įstaigų dešimtuke dominuoja „McDonald`s“, nuo artimiausio konkurento atsiplėšęs kone dvigubai. Po jo seka „Charlie pizza“, „Katpėdėlių“ ir „La crepe“ valdytoja, o trečia vieta atitenka „Vilniaus prekybos“ savininko Nerijaus Numos valdomam „Delano“, kurio sudėtyje yra ir „Can Can pizza“ bei „Caif cafe“ kavinės.
Dešimtuką sudariusio Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad praėję metai šalies kavinėms, restoranams ir maitinimo įstaigoms buvo pakankamai sėkmingi.
„Dar, atrodytų, visai neseniai dėl karantino ribojimų ant išlikimo ribos balansavę verslai, šiandien skaičiuoja augančias pajamas, didėjančius pelnus ir investuoja į plėtrą, samdo daugiau darbuotojų“, – LRT.lt sakė jis.
Ryškus „McDonald`s“ atotrūkis
Praėjusiais metais Lietuvoje veikė 17 „McDonald`s“ restoranų, kuriuos valdė bendrovė „Premier Restaurants“. Netiesioginiai jos akcininkai yra iš Maltos kilusi ir ten „McDonald`s“ franšizės verslą pradėjusi Hili šeima.
2023 m. „Premier Restaurants“ Lietuvoje gavo 64,92 mln. eurų pajamų – 25,24 proc. daugiau nei užpernai – ir uždirbo 10,9 mln. eurų pelno.
„2023 metais Lietuvoje „McDonald‘s“ teko ir toliau susidurti su iššūkiais, kuriuos regione lėmė besikeičianti geopolitinė padėtis ir aukštas infliacijos lygis“, – rašoma įmonės finansinėje ataskaitoje.
Teigiama, kad ateityje jie ir toliau ketina siekti savo strateginių tikslų: teikti puikias paslaugas ir patirtį kiekvieną dieną ir kiekvieno apsilankymo metu, toliau kiekvieną dieną siūlyti vertingą meniu, didžiausią dėmesį skirti žmonėms, populiarinti „McDrive“ ir „McDelivery“, naudotis skaitmeninių technologijų galimybėmis, toliau vykdyti pamatuotas investicijas visame versle.
Taip pat skaitykite
Nerimauja dėl panaikintos PVM lengvatos
Antroje dešimtuko vietoje – bendrovė „Amber Food“. 2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje Gediminas Balnis perėmė visą jos kontrolę iš šiemet verslą Rusijoje pardavusio Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio.
„Amber Food“ pernai turėjo 19 picerijų „Charlie pizza“, 11 restoranų „Katpėdėlė“, dvi blynines „La Crepe“, du restoranus „Skonis“, restoraną „Manami“, restoraną „Sugamour“, lauko terasą „Grill terrace“, barų zonas su „Charlie pizza“ ženklu dviejose sporto arenose, maisto erdvę „Baltas tiltas“, kuriame įsikūręs baras „Beer Garden“ bei lietuviškos virtuvės restoranas „Spirgis“.
Finansinėje ataskaitoje pastebima, kad pernai vasarį buvo atidaryti restoranai „Katpėdėlė“ ir „Charlie pizza“ Kauno oro uoste, o birželį atidaryta nauja „Charlie pizza“ picerija Vilniuje.
2023 m. įmonė gavo 20,42 proc. daugiau pajamų, t. y. 35,62 mln. eurų ir uždirbo 650 tūkst. eurų pelno.
G. Balnis LRT.lt komentavo, kad 2023-ieji buvo transformacijos metai.
„Mokėjome skolas „Sodrai“ – esame įsiskolinę iki ausų po pandemijos. Tai buvo pereinamieji metai, kai pradėjome dirbti pelningai. Bet gavome iš Vyriausybės tokią dovanėlę, dabar tie 2023-ieji atrodo toli toli. Tik išgyvenome pandemiją ir pakilusias palūkanų normas. Tuo metu, kai negalime keisti mokesčių, kaip visi vadovėliai rašo, gavome padidintus mokesčius. Dabar vėl turime labai sunkius laikus, kai turime kovoti dėl išgyvenimo. 2024-ieji bus sudėtingesni metai“, – sakė jis.
Kaip žinia, nuo šių metų sausio 1 d. panaikinta kelerius metus galiojusi 9 proc. PVM lengvata maitinimo paslaugoms.
G. Balnio teigimu, jos net nereikėtų vadinti lengvata. „Išstojome iš ES maitinimo versle.
Šiemet per pusę metų apyvartos nesiekia praėjusių metų. Su PVM jos gal ir buvo didesnės, bet mokesčių padidinimas ir tai, kad vartotojai juto padidintų palūkanų naštą mūsų sektoriui labai neigiamai atsiliepia“, – sakė jis.
G. Balniui priklauso ir penktoje dešimtuko vietoje esanti „Manami“ restoranų valdytoja „Neragauta Azija“.
„Įmonės restoranai skirstomi į aštuonis restoranus „Manami“, du restoranus „Guacamole“, tris restoranus „Wokout“ ir restoraną „Eatsushi“. 2023 m. vasarį buvo atidarytas restoranas „Manami“ Kauno oro uoste“, – nurodoma šios bendrovės praėjusių metų ataskaitoje.
„Neragauta Azija“ pernai gavo 13,56 mln. eurų pajamų (27,61 proc. daugiau nei 2022 m.) ir uždirbo 870 tūkst. eurų pelno.
Taip pat skaitykite
N. Numos verslas
N. Numos per „Vilniaus prekybą“ valdoma „Delano“ pernai gavo 33,99 mln. eurų pajamų, tai – 13,94 proc. daugiau nei užpernai, uždirbo 4,28 mln. eurų pelno.
„Tai buvo pirmieji metai po „Covid-19“ pandemijos, kai nebuvo jaučiama jokia su tuo susijusi įtaka, – pastebima ataskaitoje. – 2023 m. didelę įtaką įmonės veiklai turėjo didelė infliacija ir banko palūkanų augimas. Tai lėmė kainų augimą. Įmonė su šias iššūkiais susitvarkė, tai leido pasiekti gerų veiklos rezultatų.“
Priduriama, kad pernai nebuvo uždarytas nė vienas įmonės padalinys, atidarytos dvi naujos „Caif cafe“ kavinės.
„2023 metais bendrovė ir toliau daug dėmesio skyrė savitarnos restoranų „12“ veiklai. Šiam formatui buvo pritaikytos turimo kito tinklo restorano patalpos. Pertvarka davė puikių rezultatų“, – nurodo „Delano“.
Metų pabaigoje įmonė iš viso turėjo 60 objektų Lietuvoje: du savitarnos restoranus „Delano“, šešis savitarnos restoranus „12“, savitarnos restoraną „Seat&eat“, 21 „Can Can pizza“ restoraną ir 30 kavinių „Caif cafe“.
„2024 metų bendrovės veiklos rezultatams įtakos turės 9 proc. PVM lengvatos pasibaigimas. Dėl padidėjusio PVM tarifo neišvengiamai bus didinamos prekių ir paslaugų kainos, tai gali lemti klientų srautų mažėjimą. Siekdama išlaikyti ir padidinti klientų srautus, įmonė vykdys labai nuosaikią kainų didinimo politiką. 2024 m. pirmieji veiklos mėnesiai nerodo didelių pavojaus ženklų, kad situacija galėtų krypti neigiama linkme“, – rašoma ataskaitoje.
Taip pat skaitykite
Spartus „iLunch“ augimas
Iš dešimties didžiausių restoranų sparčiausiu pajamų augimu išsiskiria „iLunch“ valdanti įmonė „Inovatyvūs restoranai“. Jos pajamos pernai paaugo 54,62 proc., iki 14,86 mln. eurų. Pelnas sudarė 760 tūkst. eurų.
Bendrovė nesiruošia sustoti. Kaip nurodoma jos finansinėje ataskaitoje, 2024 m. tikimasi pasiekti 20 mln. eurų apyvartą.
„2023 metų pradžioje pradėjo veikti du nauji restoranai, o per metus buvo atidaryti dar penki restoranai“, – praėjusius metus apžvelgė jie.
Taip pat skaitykite
Lietuviška ir japoniška virtuvės
Šešta ir septinta vietos atitenka verslininko Kęstučio Stabingio įmonėms „Restoranų grupė fortas“ ir „Fresh Projects“.
Pirmoji valdo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančius „Forto“ ir „Etno dvaro“ restoranus. Franšizės pagrindu veikiančių „Etno dvarų“ galima rasti ir Panevėžyje bei Druskininkuose.
„Restoranų grupė fortas“ 2023 m. gavo 13,25 mln. eurų pajamų, jas augino 19,29 proc., ir uždirbo 580 tūkst. eurų pelno.
„Fresh Projects“ yra 30-ies visoje Lietuvoje veikiančių „Sushiexpress“ restoranų savininkė.
Ji pernai gavo 12,66 mln. eurų pajamų (11,05 proc. augimas) ir uždirbo 1,1 mln. eurų pelno.
Savo ruožtu su „Express Pizza“ ir „Crisperia“ prekių ženklais dirbanti Mindaugo Grikšto bendrovė „Togri“ pernai buvo aštuntoje vietoje.
„Ataskaitiniais metais bendrovė išplėtė parduodamos produkcijos asortimentą, pradėjo prekybą kitais greito maisto patiekalais ir gėrimais“, – pažymima jos ataskaitoje.
2023 m. „Togri“ gavo 23,35 proc. daugiau pajamų – 12,01 mln. eurų, uždirbo 2,01 mln. eurų pelno.
Kebabai ir kava
Priešpaskutinioji „topo“ vieta atitenka kebabų ir kitų panašių patiekalų gamintojai „Kulverstukai“.
Su „Jammi“ prekių ženklu dirbanti įmonė 2023 m. surinko 10,44 mln. eurų pajamų (18,67 proc. daugiau nei 2022 m.), uždirbo 2,62 mln. eurų pelno.
Finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad jie pernai veiklą vykdė septyniuose restoranuose, o metų pabaigoje Vilniuje atidarė dar vieną.
„Kulverstukų“ akcininkai yra Geraldas ir Rasa Butvilai bei Darius ir Evelina Petrusevičiai.
Dešimtuką užbaigia „Vero Caffe“ kavinių valdytoja „Ex prompto“, priklausanti Laimai Vėželienei ir Oksanai Kislenko.
Ši bendrovė pernai gavo 9,61 proc. daugiau pajamų nei 2022-aisiais – 9,7 mln. eurų. Taip pat uždirbo 110 tūkst. eurų pelno.
„Vero Caffe“ padaliniai veikia Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Nidoje, Elektrėnuose ir Druskininkuose.
„2024 metais bendrovė planuoja dirbti pelningai, bus atidarytos naujos kavinės“, – rašoma jų finansinėje ataskaitoje.
Taip pat skaitykite
Pajamas augino daugelis
Kaip pastebėjo P. Rudzkis, pernai savo pajamas augino ne tik į dešimtuką patekę restoranai, o net du trečdaliai rinkos dalyvių. Į analizę atrinktos visos iki liepos 15 d. finansines ataskaitas pateikusios restoranų ir pagaminto valgio teikimo bei maitinimo ir gėrimų teikimo veiklomis užsiimančios bendrovės.
„Tarp didžiausią augimo šuolį pademonstravusių įmonių galima matyti visiems gerai žinomus ir nemažą įstaigų tinklą turinčias įmones, taip pat inovatyvius ir klientų pamėgtus restoranų tinklus.
Tuo tarpu tarp labiausiai smukusių įmonių matome iššūkių neįveikusias ir šiuo metu jau bankrutuojančias bendroves, taip pat dėl savo pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu ar savininkų sprendimų visuomenės nepasitenkinimo sulaukusias ir dėl to, panašu, klientus praradusias įstaigas“, – sakė P. Rudzkis.
Registrų centro atstovas dar pridūrė, kad atitinkamai su gerėjančiais finansiniais rezultatais įmonės didino ir savo darbuotojų skaičių.
„Iš Registrų centrui iki liepos vidurio savo finansines ataskaitas pateikusių restoranų ir pagaminto valgio teikimo bei maitinimo ir gėrimų teikimo veikla užsiimančių įmonių vidutinis darbuotojų skaičius augo maždaug kas trečioje įmonėje.
Pelningai šioje srityje pernai veikė maždaug pusė įmonių, nuostolių patyrė kas penkta bendrovė, o likusi dalis įmonių nedeklaravo nei pelno, nei nuostolių.
Remiantis Registrų centrui pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, bendra visų šio sektoriaus žaidėjų apyvarta 2023 metais siekė 1,2 mlrd. eurų ir buvo 20 proc. didesnė nei 2022 metais (990 mln. eurų). Pelningai dirbusios įmonės pernai sugeneravo bendrą 98,5 mln. eurų ikimokestinį pelną, o nuostolingai veikusios įstaigos iš viso patyrė beveik 13 mln. eurų ikimokestinių nuostolių“, – apibendrino jis.
