14,99 milijono eurų nuostolių. Atleisto Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) generalinio direktoriaus darbo byla teisme atskleidė prarają, kurioje atsidūrė gydymo įstaiga 2024–2025 metais.
Kad RŠL išgyvena ne pačius geriausius laikus, LRT.lt skelbė ne kartą. Gydymo įstaigai trūko specialistų, patekti į konsultaciją pas kai kuriuos gydytojus buvo praktiškai neįmanoma. Pacientus net registruodavo į atskirą sąrašą, iš jo vėliau registruodavo į eilę, todėl ligoniai buvo priversti važinėti į kitas III lygio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimu iš pareigų pernai rudenį atšauktas generalinis direktorius Mindaugas Pauliukas bandė bylinėtis dėl galimai neteisėto atleidimo. Paaiškėjo, kad jis ne tik vadovavo ligoninei, bet ir buvo įsidarbinęs jos padalinyje akušeriu.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- SAM praėjusį rudenį atšaukė iš RŠL generalinio direktoriaus pareigų M. Pauliuką, o šis kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo.
- Vilniaus apylinkės teismas buvusio ligoninės vadovo ieškinį atmetė ir pažymėjo, kad vien didžiuliai gydymo įstaigos finansiniai nuostoliai buvo teisėtas pagrindas atšaukti vadovą.
- Per šią darbo bylą paaiškėjo, kad ligoninės vadovas dar dirbo ir akušeriu, o įstaigos išlaidos viršijo pajamas beveik 15 mln. eurų.
- Paskyrus laikinąjį vadovą, RŠL padėtis ėmė stabilizuotis: palyginti su pernai, šiemet mėnesio pajamos išaugo 15,9 proc.
- Anoniminis pranešėjas išplatino laišką apie kritišką padėtį RŠL, bet rašte neužsiminė, kokiu laikotarpiu įstaiga nugrimzdo į nuostolius.
Tačiau Vilniaus apylinkės teisme viešai išnagrinėta darbo byla dar labiau apnuogino tikrovę – paaiškėjo, kad gydymo įstaiga balansavo ties išlikimo riba.
Tiesa, naujo vadovo konkurso rezultatų laukiančioje RŠL jau matyti ir šiokių tokių pragiedrulių. Gydymo įstaiga pastarąjį pusmetį pamažu tiesiasi – palyginti su 2025 m., vidutinės mėnesio pajamos už suteiktas paslaugas šiemet ūgtelėjo 15,9 proc.
Iš pelno – į milijoninius nuostolius
Į RŠL generalinius direktorius M. Pauliukas buvo paskirtas 2022 m. Jo pirmtakas Remigijus Mažeika įstaigą paliko dirbančią pelningai – pajamos išlaidas viršijo net 9,54 milijono eurų.
Tiesa, pajamos netrukus ėmė mažėti, o į nuostolius RŠL įklimpo jau 2024 m. – išlaidos viršijo pajamas 2,06 milijono eurų. Pernai iki rugsėjo gydymo įstaigos biudžete atsivėrė daugiau kaip 5,45 milijono eurų praraja.
2024 m. ligoninės sveikatos programų vykdymas įvertintas kaip labai blogas. Palyginti su 2023 m., storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa susitraukė 65 proc., priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – 45,5 proc.
Įstaigos dalininkai siuntė signalus vadovui – 2024 ir 2025 m. nebeskyrė jam 20 proc. atlyginimo dydžio kintamosios dalies priedo. Tiesa, vidutinis įstaigos direktoriaus atlyginimas viršijo 10 tūkstančių eurų.
Atšaukė vadovą iš pareigų
Pernai spalio pradžioje SAM pasiekė RŠL bendruomenės kreipimasis dėl besitęsiančios sisteminės krizės.
SAM sudaryta komisija nustatė, kad nusiskundimai pagrįsti – įstaigoje viršyti įstatymo per 1 metus leidžiami viršvalandžiai. Kol vyko tyrimas, vadovas buvo nušalintas nuo pareigų. Komisijai baigus darbą, M. Pauliukui už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus buvo skirtas įspėjimas, o jam leista grįžti į darbą.
Lapkričio pradžioje SAM pasiekė dar vienas gydymo įstaigos bendruomenės atstovų raštas, kuriame įvardinti vadovo darbo trūkumai, viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir prevencinėms programoms skirtos sutartinės sumos.
Rašte nurodyta, kad RŠL klimpsta į nuostolius, apyvartinėms lėšoms jau trūksta 1,9 milijono eurų, gydymo įstaiga nepasiekė 5 veiklos rodiklių iš 16, vadovas nebendradarbiauja su ligoninės gydymo taryba, slaugos taryba.
Pažymėta, kad įstaigos vadovo bendradarbiavimas su Šiaulių miesto savivaldybe nėra sklandus.
Lapkričio pabaigoje ŠRL dalininkų susirinkime nutarta atšaukti M. Pauliuką iš pareigų. Kol įvyks konkursas ir bus išrinktas naujas vadovas, gydymo įstaigai laikinai vadovauti patikėta Nerijui Rūkšteliui.
Direktorius dirbo ir akušeriu
M. Pauliukas kreipėsi į teismą ir SAM apkaltino neteisėtu atleidimu iš darbo. Atsakovu šioje byloje buvo patraukta ir RŠL.
Atleistasis pareikalavo sugrąžinti jį ne tik į generalinio direktoriaus, bet ir į papildomas akušerio pareigas. Pastarąsias jis ėjo RŠL Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriuje.
M. Pauliukas ieškinyje nurodė, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atšaukti jį iš pareigų. Jo manymu, situacija įvertinta neobjektyviai, o nuobauda skirta dukart už tą patį pažeidimą.
Pasak ieškovo, ligoninės veiklos rodikliai, veiklos rezultatai, pacientų skundų skaičius, bendradarbiavimo rezultatai, finansinė padėtis, paslaugų kokybės rodikliai, darbuotojų kaita, darbuotojų trūkumas, žmogiškųjų išteklių valdymas, ligoninės mikroklimatas negalėjo darbdaviui leisti spręsti, kad jis akivaizdžiai žemina sveikatos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą sveikatos sistema, asmens sveikatos priežiūros įstaiga arba jas kompromituoja.
Ieškinyje prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, vidutinį darbo atlyginimą už priverstines pravaikštas nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Be to, M. Pauliukas pateikė ir 4 tūkstančių eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo nukentėjo jo dalykinė reputacija ir tarptautinis pripažinimas. Pasak jo, ministerijos pasirinkta agresyvi atleidimo strategija, ignoruojant procedūras, tiesiogiai trukdo kandidatuoti į aukščiausio lygio pozicijas nacionalinėse ar tarptautinėse sveikatos organizacijose (pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija), kuriose nepriekaištinga reputacija yra privaloma sąlyga.
Sulaukė 88 nusiskundimų
SAM nurodė, kad įstatymų nepažeidė, o vadovą apie atšaukimą iš pareigų informavo iš anksto, nurodė ir atleidimo priežastis.
Pažymėta, kad sprendimą keisti vadovą lėmė ne vien prasti finansiniai rezultatai, bet ir gydymo įstaigos nuosmukį lydintys sisteminiai vidaus valdymo pažeidimai.
Nurodyta, kad M. Pauliukas nesugebėjo užtikrinti net minimalių licencijavimo reikalavimų, o tai tiesiogiai kompromitavo įstaigą. Dėl esminių pacientų saugos ir paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimų ligoninė net nebegalėjo atlikti kai kurių paslaugų. Pavyzdžiui, ji vieniems metams buvo praradusi tretinės stacionarinės oftalmologijos III lygio paslaugos teikėjo licenciją.
Bakstelta į miokardo infarktu sirgusių asmenų mirštamumą per 30 dienų: RŠL jis siekė 18,4 proc., o Lietuvos vidurkis – 15,1 proc.
SAM netenkino vadovo veiksmai gerinant RŠL finansinę padėtį: M. Pauliukas dirbo vangiai, o priemonių planą parengė ne savo iniciatyva – gavęs neigiamą 2024 m. veiklos ataskaitos vertinimą.
Paaiškėjo, kad net sutarčių sudarymas su kitomis regiono įstaigomis buvo virtęs „iššūkiu“ – M. Pauliukas jas vilkino ir reikalavo nepagrįstų papildomų administravimo mokesčių.
Pažymėta, kad SAM buvo sulaukusi 88 rašytinių skundų dėl mobingo, smurto, gąsdinimo, tai yra „objektyvūs duomenys, rodantys, kad vadovas sužlugdė įstaigos reputaciją jos pačios specialistų akyse“.
Atmetė visas pretenzijas
Įvertinęs visus faktus, bylą išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys padarė išvadą, kad sveikatos apsaugos ministras turėjo pagrindą prieiti prie išvados apie akivaizdžiai žeminamą sveikatos sistemos autoritetą, griaunamą pasitikėjimą sveikatos sistema, asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
Teismo nutartyje pažymėta, kad tokiose bylose akivaizdumo požymiui nustatyti nėra taikytinas labai aukštas įrodinėjimo standartas: „Todėl tik ligoninės vadovą iš pareigų atleidžiantis subjektas pagal savo vidinį įsitikinimą turėjo teisę spręsti, ar egzistuoja akivaizdumo požymis, ar ne.“
Teisėjas atmetė ieškovo prielaidą, kad jis buvo antrąsyk nubaustas dėl tos pačios priežasties, o atleidimą iš direktoriaus ir akušerio pareigų pripažino teisėtu.
Teismo vertinimu, vien tik ligoninės veiklos nuostolingumas galėjo būti pakankamas pagrindas sveikatos apsaugos ministrui spręsti, kad „ieškovas akivaizdžiai žemina sveikatos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą sveikatos sistema, asmens sveikatos priežiūros įstaiga arba jas kompromituoja“.
Pažymėta, kad „esmingai dideliems veiklos nuostolingumo faktams (neigiamas skirtumas iš viso 14 989 871,17 Eur) pateisinti yra nepriimtini, nepateisinami ieškovo paaiškinimai nei dėl ligoninės darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, nei dėl atostogų kaupinių, nei dėl išlaidų turtui išlaikyti, nes kaip minėta, ieškovas kaip įstaigos vadovas visų pirma turėjo užtikrinti racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, tačiau atsakovo SAM pateikti duomenys patvirtina, kad tas nebuvo padaryta“.
Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Bando lipti iš duobės
Naujienų portalas LRT.lt pasidomėjo, kaip pastarąjį pusmetį sekasi RŠL administracijai.
RŠL administracijos atsiųstame atsakyme teigiama, kad įstaigos finansinė situacija gerėja: „Analizuojant 2025–2026 metų veiklos rodiklius, matomas nuoseklus gydymo paslaugų apimčių augimas. 2026 metais vidutinės vieno mėnesio pajamos padidėjo 15,9 proc., palyginti su 2025 metų mėnesio vidurkiu. Taip pat ženkliai pagerėjo sutarties su Valstybine ligonių kasa vykdymas – 2026 metais pasiekta net 104,4 proc., o 2025 metais sutarties įvykdymas siekė 95 proc.“
Pasak administracijos, šiuos rezultatus lėmė ne tik organizaciniai sprendimai, bet ir itin susitelkusi ligoninės bendruomenė: „Gydytojai, slaugytojai, slaugos padėjėjai, kitas personalas ir administracijos darbuotojai bendru darbu užtikrina stabilų paslaugų teikimą, gerina jų kokybę, didina pajamas ir mažina sąnaudas. Reikšmingų rezultatų sąnaudų optimizavimo srityje pasiekta stiprinant medicininės įrangos remonto komandą, atnaujinant maisto paruošimo skyriaus įrangą ir tobulinant vaistinės darbo procesus.“
Teigiama, kad įstaigos veiklos stabilumui didelę reikšmę turėjo atvira komunikacija su ligoninės bendruomene, aiški administracinė koordinacija ir laiku priimti sprendimai. „Per palyginti trumpą laikotarpį pavyko sustabdyti nuostolių augimą ir pradėti jų nuoseklų mažinimą“, – rašo administracija.
Kardiologai ištirpdė eiles
RŠL per pusmetį į Skubiosios pagalbos skyrių sugebėjo pritraukti 8 naujus gydytojus, todėl pacientai laukia trumpiau, o paslaugos suteikiamos ir sklandžiau, ir efektyviau.
Širdies ir kraujagyslių centras irgi sulaukė nemažo papildymo – per 5 mėnesius komanda pasipildė 5 kardiologais. Jiems pavyko ištirpdyti eiles dėl konsultacijų, todėl šiauliečiams ir aplinkinių rajonų gyventojams nebereikia važinėti į kitus regionus.
Pasak RŠL viešųjų ryšių specialistės Evos Jagminaitės-Kazlauskienės, pozityvių pokyčių yra ir darbo organizavimo srityje: „Kryptingas gydytojų pritraukimas, aiškesnis veiklos planavimas ir efektyvesnis darbo krūvių paskirstymas leido mažinti viršvalandinio darbo apimtis. Per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį gydytojų darbo krūviai, viršijantys nustatytas normas, sumažinti daugiau nei 11 proc. Tai rodo, kad įstaigoje siekiama ne tik užtikrinti paslaugų prieinamumą pacientams, bet ir gerinti darbuotojų darbo sąlygas bei užtikrinti tvarų žmogiškųjų išteklių valdymą.“
RŠL neseniai užbaigė strategiškai svarbaus Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro korpuso statybas ir įkurtuves. 22 milijonus eurų kainavęs centras sustiprins infekcinių ligų diagnostiką, gydymą, skubiąją pagalbą ir intensyviąją terapiją ne tik Šiaulių, bet ir Telšių regione.
Pažėrė krūvą kaltinimų
Nusiuntus užklausą RŠL, nutiko įdomus sutapimas – staiga buvo išplatintas viešas laiškas, kuriame situacija gydymo įstaigoje apibūdinama kaip kritinė.
Tiesa, šis raštas nepasirašytas – esą pranešimas SAM, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Šiaulių miesto savivaldybei, žiniasklaidai teikiamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.
Rašte nurodoma, kad finansinė padėtis yra visiškai nevaldoma, dėl reanimatologų stygiaus kyla grėsmė pacientų saugai. Pasak pranešėjo, „gydytojai nutraukia darbo sutartis dėl blogų darbo sąlygų ir nepatenkinamos vadybos“, o nuo birželio savo pareigas ketina palikti dar keletas padalinių vadovų.
Įvardijami „sisteminiai administracijos veiklos trūkumai“ – esą ji nebendrauja su slaugos personalu, neišmoka žadėtų priedų, stringa medicinos įrangos įsigijimas, prastėja finansinė padėtis.
Pranešėjas ragina Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (VASPVT) nedelsiant atlikti neplaninį RŠL patikrinimą, SAM sudaryti krizės valdymo komisiją, atlikti įstaigos auditą, o Seimo Sveikatos reikalų komitetą – atkreipti dėmesį į situaciją ir svarstyti ją posėdyje.
Anoniminiame rašte neužsimenama nei apie RŠL per pastarąjį pusmetį įvykusius teigiamus pokyčius ir išaugusias pajamas iš teikiamų sveikatos paslaugų, nei apie į nuostolius gydymo įstaigą įklampinusį laikotarpį.
LRT.lt žiniomis, šis raštas SAM taip ir nepasiekė – anonimas jo tiesiog neatsiuntė.
