Prieš beveik 4 metus paskelbto Europos žaliojo kurso poveikis šiandien juntamas kone kiekvieno lietuvio gyvenime. Atskirai rūšiuojamos maisto atliekos, prie butelių pritvirtinti kamšteliai, mokami maišeliai parduotuvėse, brangesni degalai, tai tik dalis pokyčių, kurie į Lietuvą atėjo su šia Europos Sąjungos politika.
LRT.lt kalbintų ekspertų teigimu, žaliasis kursas sudarė prielaidas mažesnėms elektros kainoms, į žemės ūkį atnešė daugiau tvarumo, prisideda prie Lietuvos automobilių parko atsinaujinimo. Deja, pastarasis vyksta per lėtai, todėl jau dunda įspėjimai apie gresiančias šimtamilijonines baudas.
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą, kuriuo siekia supažindinti skaitytojus su aktualiausiomis artėjančių Europos Parlamento (EP) rinkimų temomis ir sprendimais, lemsiančiais visos Europos ateitį.
Žaliasis kursas – viena pagrindinių sekmadienį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų debatų temų. Vieni kandidatai jį palaiko ir nori įgyvendinti kuo greičiau, kiti įžvelgia taisytinų aspektų, o treti ragina jį apskritai atšaukti.
„Plano B nėra. Todėl svarbu ryžtingai ir be kompromisų atsisakyti iškastinio kuro naudojimo ir pasiekti neutralų poveikį klimatui iki 2040 metų“, – rašoma Lietuvos žaliųjų partijos programoje.
Savo ruožtu socialdemokratai įspėja, kad „įgyvendinant ES žaliąjį kursą būtų apsaugoti darbuotojai, socialiai pažeidžiami asmenys, būtų išsaugotos darbo vietos“.
„Atšaukti Europos Sąjungos leftistine ideologija grindžiamą žaliąjį kursą“, – teigia Nacionalinis susivienijimas.
Taip pat skaitykite
Gresia didžiulės baudos
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sakė žaliąjį kursą palaikantis ir netgi ragino jį spartinti.
„Situacija negerėja taip greitai, kaip mums norėtųsi. Naftos degalų vartojimas didėja, energetinė nepriklausomybė artėja labai lėtai. Kuo daugiau žaliojo kurso, kuo jis greitesnis bus, tuo Lietuvai geriau tiek geopolitiškai, tiek ekonomiškai“, – neabejojo jis.
Kaip šios politikos naudą pašnekovas įvardijo mažesnes šilumos ir elektros kainas.
„Jei ne žaliasis kursas, šiluma kainuotų gerokai brangiau, negu dabar kainuoja, t. y. jei toliau degintume gamtines dujas. Lygiai taip pat su elektra – neturėtume tokių laikotarpių, kai ji labai pigi (kai saulė pašviečia ar vėjas papučia). Viskas būtų pagal iškastinio kuro kainą“, – LRT.lt sakė jis.
M. Nagevičius pastebėjo, kad ES valstybių narių įsipareigojimai dėl klimato kaitos gyventojų taip pat turėtų būti vertinami kaip teigiamas dalykas. Viename pagrindinių Europos žaliojo kurso dokumentų – Europos klimato teisės akte – ES šalys yra teisiškai įsipareigojusios iki 2030 m. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 55 proc., o iki 2050 m. užtikrinti klimato neutralumą.
„Įsipareigojimai konvertuojasi į baudas, kvotų pirkimą, naudojant biudžeto pinigus“, – įspėjo M. Nagevičius.
Apie tai, kad transporto sektoriuje anglies dvideginio mažinimo tikslų neįgyvendinančiai Lietuvai gali tekti mokėti „šimtamilijonines baudas“, neseniai yra užsiminęs ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Yra 400 mln. eurų kabanti bauda“, – apie 2027 m. gresiančią finansinę sankciją Seime sakė jis.
Valstybės kontrolė yra nustačiusi, jog tam, kad Lietuvos išsikelti tikslai būtų pasiekti, ŠESD išmetimai transporto sektoriuje iki 2030 m. turi būti sumažinti bent 39 proc., palyginti su 2022 m.
Pasak M. Nagevičiaus, prie to galėtų prisidėti kartu su Valstybės gynybos fondu pateiktas pasiūlymas nuo kitų metų dar labiau padidinti akcizus dyzelinui ir benzinui.
„Jei turime surinkti pajamas gynybai, gerų variantų nėra. Kiekvienas turi neigiamų pasekmių. Jei didintume gyventojų pajamų (GPM) ar pridėtinės vertės mokesčius (PVM), mažėtų žmonių pajamos, didėtų visko kainos. Dabar siūloma didinti iškastinio kuro kainą, tai bent jau galimybė reguliuoti, kad jo būtų vartojama mažiau. Toks yra tikslas.
Gali mažiau naudoti automobilį, daugiau važiuoti viešuoju transportu. Didelė gyventojų dalis gali tai padaryti. Jei žmonėms ateina laikas atsinaujinti automobilį, gali jiems padaryti įtaką“, – sakė pašnekovas.
Taip pat skaitykite
Jis sutiko, kad iš Briuselio gresiančios baudos yra savotiškas „vėzdas“, tačiau akcentavo pokyčių būtinybę.
„Jei mes nesumažinsime, reikės kitais būdais surinkti mokesčius ir sumokėti. Bus beprasmiška, nes surinkti pinigai bus ne gynybai panaudoti, o kvotoms kitoms ES šalims sumokėti“, – sakė M. Nagevičius.
Taip pat skaitykite
Nuo medinės architektūros iki mokamų maišelių
Kad palaiko žaliąjį kursą, sakė ir Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.
„Manau, kad jis atneša daugiau pozityvių dalykų nei kažkokių negatyvių. (...) Žalioji kryptis ekonomikoje, žemės ūkyje ir kitose srityse yra be galo svarbi.
Pavyzdžiui, Gamtos atkūrimo reglamentas susijęs su žaliuoju kursu. Lietuvoje atsiranda įsipareigojimų dėl ŠESD emisijų mažinimo, o tai reiškia, kad Lietuva eina žalesnės ekonomikos link“, – sakė ji.
Kaip LRT.lt pateikė Aplinkos ministerijos specialistai, nors kartais žaliasis kursas tapatinamas tik su miškų plotų plėtimu ir bioįvairovės išsaugojimu, Europos Komisija yra numačiusi gerokai platesnių jo įgyvendinimo priemonių.
„T. y. ekonomikos augimas turi būti atsietas nuo išteklių naudojimo, ekologiškesnis transportas, švaresnė energetikos sistema, pastatų renovacija, anglies dvideginį absorbuojančių miškų, dirvožemių, šlapynių ir durpynų atkūrimas.
Taip pat raginama imtis ir kitų vienas kitą papildančių veiksmų, kurie tiek ekonomikoms, tiek gyventojams teikia įvairiapusės naudos: tai ir neužterštas oras, vanduo bei dirvožemis, ir saugus maistas, ir gyventojų poreikius atitinkantys miestai, ir nepriklausomybė nuo iškastinio kuro, ir žiedinės ekonomikos plėtra, o galiausiai – naujos darbo vietos, socialinės garantijos“, – vardijama jų atsakyme.
Ministerija taip pat pateikė kelis žaliojo kurso įgyvendinimo Lietuvoje pavyzdžius. Vienas jų – medinės statybos skatinimas.
„Vyriausybė priėmė Aplinkos ministerijos parengtą nutarimą, kuris įpareigoja statant visuomeninės paskirties pastatus panaudoti 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų. (...) Vienas iš naujausių pavyzdžių – Valstybinių miškų urėdija Elektrėnų rajono savivaldybėje planuoja statyti administracinį pastatą ir lankytojų centrą su medinėmis sienų ir perdangų konstrukcijomis, mediniais langų rėmais, durimis ir grindimis, o medienos naudojimas sudarys apie 50–55 proc. visų statybos produktų. Šis projektas bus pirmasis tokio masto medinės statybos pavyzdys Lietuvoje“, – nurodė jie.
Dar vienas pavyzdys – saugomų teritorijų plėtra.
„Lietuvos saugomų teritorijų plotas nuo 2020 m. padidėjo apie 56,8 tūkst. hektarų (ha), arba 0,87 proc., ir šiuo metu siekia 1,201 mln. ha. Tai sudaro 18,4 proc. šalies teritorijos. Nuo 2018 m. tinklas „Natura 2000“ išplėstas 865 tūkst. ha iki 624 teritorijų ir dabar užima 1,034 mln. ha, arba apie 14 proc. Lietuvos teritorijos“, – pateikė ministerija.
Galiausiai išskirtas ir skatinamas mažesnis vartojimas, maisto nešvaistymas.
„Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tai ES valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.
2022 m. Seimas įtvirtino draudimą nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose. Taip mažinamas šių maišelių naudojimas ir neigiamas poveikis aplinkai“, – priminė Aplinkos ministerija.
Kaip žinoma, Vilniuje gyventojų maisto atliekoms šiuo metu naudojami vadinamieji oranžiniai maišeliai, o vienkartiniai maišeliai parduotuvėse kainuoja 1 centą.
Atsakomybe turėtų būti pasidalinta
Žaliasis kursas jau atėjęs ir į Lietuvos žemės ūkį. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė, kad žaliesiems pokyčiams pritaria, tačiau tokiam žaliajam kursui, kokį iki šiol buvo bandoma primesti, – ne.
„Žemės ūkis yra pirmoje fronto linijoje su gamta, iš tikrųjų tai labiausiai nuo klimato kaitos reiškinių nukenčiantis sektorius. Esame prieš tokias priemones, kokias rinkosi Lietuva. Neturėtų būti daromi pokyčiai kažkurio vieno sektoriaus sąskaita.
Žemės ūkyje, pavyzdžiui, norima užkrauti užduotis visiškai neatlyginant. Tai saugotinų teritorijų plėtra, pakrančių juostų plėtra, išėmimas iš gamybos tam tikrų plotų, auginimas tam tikrų augalų siekiant didesnės absorbcijos. Tai negali būti daroma vien tik žemdirbių privataus turto sąskaita“, – sakė jis.
I. Hofmanas ragino žaliojo kurso našta pasidalinti visai visuomenei.
„Toks turėtų būti pagrindinis principas. Visada numatant priemones, kurios reikalauja sąnaudų, reikia nurodyti finansavimo šaltinius“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, žemdirbiai dėl klimato kaitos ir kuriant visuomeninį gėrį daro daug.
„Pavyzdžiui, auginame posėlius, tarpines kultūras, taikome sėjomainą. Sėjomainą vertinčiau kaip vieną teigiamų priemonių. Ūkiams tai papildomai nieko per daug nekainuoja, o klimatui, dirvožemiui tai duoda didžiulę naudą“, – LRT.lt nurodė jis.
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerijos specialistai įvardijo, kad jų žaliojo kurso keliami tikslai yra susiję su klimato kaitos švelninimu, gamtos saugojimu ir atkūrimu, taršos mažinimu
„Siekiama maistą auginti tvariau ir sveikiau, mažinti žemės ūkio poveikį klimatui ir aplinkai, skatinti anglies kaupimą dirvožemyje ir biomasėje, saugoti ir palaikyti biologinės įvairovės (pavyzdžiui, apdulkintojų ar kenkėjus kontroliuojančių organizmų), nuo kurios tiesiogiai priklauso žemės ūkis, buveines, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, įvežtinių mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, saugoti ūkininkų ir visuomenės sveikatą bei didinti žemės ūkio atsparumą ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimą“, – nurodoma komentare.
Ministerija pateikė šias svarbiausias savo su žaliuoju kursu sietinas iniciatyvas: ministro įsakymas, kuriuo patvirtintas Tvaraus dirvožemio naudojimo veiksmų planas; Gyvūnų gerovės ekologinės sistemos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane; Neariminio žemės dirbimo paskata – Modernizavimo fondo lėšos; Paviršinių vandens telkinių juostos; Trąšų žurnalai.
Taip pat skaitykite
Energetinė nepriklausomybė
Galiausiai Energetikos ministerijos specialistai atkreipė dėmesį, kad žaliasis kursas įgyvendinamas ne tik siekiant klimato kaitos tikslų, bet ir energetinės nepriklausomybės.
„Todėl sparti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra turi ir toliau išlikti prioritetu. Tam pagrindiniai pokyčiai, siekiant didinti AEI dalį šalyje, buvo atlikti Proveržio paketu. Siekiant įgyvendinti ES žaliąjį kursą, valstybės narės yra įpareigotos parengti Nacionalinius energetikos ir klimato srities valdymo planus (NEKSVP).
Šie dokumentai, apimantys dešimties metų laikotarpį, nurodo konkrečias priemones, kaip valstybės planuoja įgyvendinti energetikos ir klimato tikslus. Šiuo metu yra parengtas atnaujinto NEKSVP projektas, kurį tikimasi patvirtinti šiemet vasarą. Atnaujintu NEKSVP taip pat bus įgyvendinama Nacionalinė klimato kaitos darbotvarkė bei atnaujinama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“, – nurodė ministerija.
Jie nurodė, kad siekiant žaliojo kurso tikslų pastaruoju metu esminių pakeitimų įvyko elektros energiją gaminančių vartotojų, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (AIEB), hibridinių, vėjo ir saulės elektrinių, kaupimo bei biodujų gamybos įrenginių srityse.
Pavyzdžiui, gaminančių vartotojų elektros energijos kaupimo laikotarpis pailgintas nuo 1-erių iki 2-ejų metų, supaprastinamos AIEB steigimo procedūros, atsisakyta sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir registravimo, tačiau įvestas naujas reikalavimas dėl saugaus atstumo (vėjo elektrinės įrengiamos 4 x elektrinės stiebo aukštis atstumu nuo gyvenamų namų, darželių, mokyklų ir t. t.) ir kt.
