Sekmadienį įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai duos startą didžiosioms postų dalyboms. Jau kitą dieną po rinkimų prasidės kelis mėnesius truksianti dėlionė, kai bus sprendžiama, kas valdys Europos Sąjungą (ES) ateinančius penkerius metus.
Nors maždaug 373 mln. balsavimo teisę turinčių europiečių tiesiogiai rinks tik europarlamentarus, naujoji Parlamento sudėtis iš dalies lems Europos Komisijos sudėtį bei kas vadovaus Europos Vadovų Tarybai.
Politikos užkulisiuose aiškiai kalbama, kad Lietuva rinkimų dėlionėje tikisi išlošti svarbius su užsienio ir saugumo klausimais susijusius postus. Tačiau analitikai neskuba teigiamai vertinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių galimybių, o Vilniuje šis klausimas dar ir tapo politinių kovų įkaitu.
„Visiškai neatmetu tokios galimybės, bet manau, kad tam gali prireikti daugiau darbo ir laiko“, – apie regiono šalių galimybes užimti europines pareigas, susijusias su užsienio ir saugumo politika, LRT.lt sako Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą, kuriuo siekia supažindinti skaitytojus su aktualiausiomis artėjančių Europos Parlamento (EP) rinkimų temomis ir sprendimais, lemsiančiais visos Europos ateitį.
Kova dėl Europos Komisijos pirmininko
Europos Komisijos – kuri vienintelė iš ES institucijų teikia įstatymus – pirmininko postas tradiciškai atitenka partijai, laimėjusiai daugiausia atstovų Parlamente.
Kaip rodo nepriklausomo analitinio centro analizė, paremta rinkėjų apklausomis, pergalė rinkimuose prognozuojama centro dešinės Europos liaudies partijai (EPP) – konservatorių frakcija turėtų gauti 173 iš 720 vietų Parlamente.
Vadinasi, realiausia kandidate užimti Europos Komisijos pirmininkės postą – dabar šiai institucijai vadovaujanti vokietė Ursula von der Leyen, kitoje kadencijoje žadanti tęstinumą ir, be kita ko, didesnį dėmesį ES gynybos stiprinimui, tolesnę paramą Ukrainai.
Tačiau U. von der Leyen kandidatūrai kvalifikuota dauguma turės pritarti ES valstybių vadovai, o vėliau ir Europos Parlamentas. Problemų jai gali iškilti ir ten, ir ten.
Pirmiausia, dalis valstybių – ypač tų, kurių valdžioje nėra konservatorių, – gali norėti kito kandidato. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidento aplinkai artimas europarlamentaras Pascalis Canfinas teigia, jog „Prancūzija ir visi prezidentinės ekosistemos dalyviai norėtų, kad tam tikrą vaidmenį atliktų Mario Draghis“.
M. Draghis – nepartinis ekonomistas, buvęs Italijos premjeras ir Europos centrinio banko vadovas. Jo kandidatūrą gali palaikyti ne tik Prancūzija, bet ir U. von der Leyen gimtoji Vokietija, rašo „Politico“. Be šių valstybių pritarimo Komisijos pirmininko patvirtinti neįmanoma.
Viešumoje taip pat aptarinėjamos Rumunijos prezidento Klauso Iohannio ir Kroatijos premjero Andrejaus Plenkovičiaus pavardės.
Antra, iššūkių gali kilti ir Europos Parlamente. Antra pagal dydį frakcija Socialistai ir demokratai grasina balsuoti prieš U. von der Leyen kandidatūrą, jei ji nepaneigs kalbų, kad ruošiasi bendradarbiauti su Italijos premjere Giorgia Meloni – kontroversiškosios „sunkiosios dešinės“ partijos „Italijos broliai“ vedle.
„Žinoma, kad kandidatą siūlys už uždarų durų sprendimą priėmusios ES valstybės, bet į bandymus kurti sąjungą su kraštutiniais dešiniaisiais ji [U. von der Leyen] turėtų žiūrėti rimtai, nes tai jau padarė žalos jos reputacijai. [...] Manau, kad ji negali jaustis visiškai rami“, – teigia Europos politikos centro analitikė M. Martišiūtė.
2019-aisiais U. von der Leyen kandidatūra Parlamente patvirtinta vos 9 balsų persvara.
Mažesniųjų frakcijų ambicijos
Jeigu, kaip rodo apklausos, Europos Komisijos pirmininku taps Europos liaudies partijos atstovas, mažesnės Parlamento frakcijos – Socialistai ir demokratai bei liberalai „Atnaujinkime Europą“ – norės kitų pozicijų.
„Europos liaudies partija Komisijos pirmininko postą turi jau 20 metų, buvo laikotarpių, kai šiai partijai priklausė ir Komisijos, ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko postai. Akivaizdu, kad šįkart jie norės EVT pirmininko pozicijos. Asmeniškai nemanau, kad tai įtakingas postas, bet tai būtų bent jau iliuzija, kad jie yra valdžioje“, – LRT.lt sako ilgus metus Briuselyje dirbantis žurnalistas Dave`as Keatingas.
Dabar realiausiu kandidatu vairuoti EVT laikomas pernai atsistatydinęs Portugalijos premjeras socialistas Antonio Costa. Vis dėlto jo likimas priklausys nuo to, kaip pasibaigs korupcijos skandalas, dėl kurio jis pernai priverstas palikti postą, sako D. Keatingas.
Prognozuojama, kad Maltos atstovė konservatorė Roberta Metsola greičiausiai bus Europos Parlamento pirmininkė dar vieną pustrečių metų kadenciją.
Ar ES piliečiai ką nors sprendžia?
Europos Komisijos pirmininko skyrimo procesas sulaukia daug kritikos, nes renkant vieną įtakingiausių ES lyderių neužtektinai atsižvelgiama į europiečių balsą.
Teoriškai, pagal „spitzenkandidatų“ sistemą, kiekviena politinė partija iškelia savo kandidatą, kuris, partijai laimėjus, nominuojamas būti Komisijos pirmininku. Šis procesas pirmą kartą pritaikytas 2014 m. siekiant, kad Komisijos pirmininkas tiesiogiai būtų renkamas europiečių, o ne posėdžių salėje užsidariusių politikų.
Ir šiais metais partijos iškėlė savo kandidatus. Pavyzdžiui, Europos liaudies partijos atstove tapo U. von der Leyen, Socialistų ir demokratų – eurokomisaras Nicolas Schmitas, liberalių pažiūrų „Atnaujinkime Europą“ paskyrė europarlamentarą Sandro Gozi. Prieš rinkimus net surengti keleri kandidatų debatai.
Tačiau Briuselyje dirbantis žurnalistas D. Keatingas teigia, kad šis procesas – paprasčiausias akių dūmimas rinkėjams.
„2019-aisiais šis procesas nužudytas. Mums, žurnalistams, tai labai apsunkina gyvenimą, nes šis procesas – viso labo manipuliacija, kuria siekiama imituoti tradicinius prezidento rinkimus“, – teigia D. Keatingas.
2019-aisiais rinkimus laimėjusi Europos liaudies partija pagrindiniu kandidatu užimti Komisijos pirmininko postą buvo iškėlusi vokietį Manfredą Weberį. Tačiau jis netiko ES valstybių lyderiams, todėl „iš kepurės“ ištraukta U. von der Leyen pavardė – taip ji tapo Europos Komisijos vadove, nors rinkimuose net nedalyvavo.
Intriga – kas taps Lietuvos atstovu
Komisijos pirmininkas turės kelis mėnesius eurokomisarų kabinetui suformuoti. Juos siūlo visos ES valstybės, o tvirtina naujai išrinktas Europos Parlamentas.
Kiekvienos Komisijos sudėtis skiriasi, tačiau visada įtakingiausiais laikomi eurokomisarai, kurių portfeliai susiję su ekonomika, pramone, žemės ūkiu, užsienio reikalais, o po šių rinkimų tikriausiai atsiras ir naujas gynybos komisaras.
Lietuvoje daugiausia kalbama apie dvi pavardes, kurios galėtų būti siūlomos į Komisijos narius: ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininką, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.
Tačiau I. Šimonytė projektuojama vesti konservatorių rinkiminį sąrašą spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, o tai užkirstų kelią dalyvauti europinių postų dalybose.
Tuo metu G. Landsbergis jau anksčiau yra pareiškęs, kad nebesieks TS-LKD partijos pirmininko posto, o apie ateities planus vidaus politikoje nekalba. Ministras nekomentuoja ir planų tapti eurokomisaru.
„Čia nėra Kalėdų Senio norų sąrašas. Turiu savo darbą, žmonės turi įvairių svarstymų, savo nuomonę. Palikime jiems svarstyti, o vėliau laikas parodys, kokie sprendimai bus“, – atsakydamas į LRT.lt klausimą praeitą savaitę kalbėjo G. Landsbergis.
Vis dėlto užkirsti kelią tapti eurokomisaru galėtų prezidentas Gitanas Nausėda, teigiantis, kad konservatorių pirmininkas ir yra galimas kandidatas, bet jis nebūtų pirmas pasirinkimas. Komisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinusi su Seimu ir prezidentūra.
Šalies vadovas taip pat neatmeta galimybės, kad Lietuvos atstovą Europos Komisijoje galėtų deleguoti ir nauja Vyriausybė. Tačiau tai mažai tikėtina.
LRT.lt žiniomis, dėl Komisijos pirmininko Parlamentas gali balsuoti dar liepą, jei U. von der Leyen užsitikrins pakankamai europarlamentarų palaikymo. Jei taip nebus, balsavimas keltųsi į rugsėjį. Tuomet bus pradėtas formuoti komisarų kabinetas, kuris visa sudėtimi įprastai pristatomas kitoje plenarinėje sesijoje, šiuo atveju spalį.
Vadinasi, nauja Europos Komisijos sudėtis – jei nebus didelių staigmenų – bus formuojama dar veikiant šiai Vyriausybei, tad ir eurokomisarą siūlys būtent dabartiniai valdantieji.
Užsienio reikalai – realu ar neįmanoma?
Anot diplomatų, dabartinė Vyriausybė labiausiai žvalgosi į tris portfelius: užsienio reikalų įgaliotinio, plėtros ir tikriausiai atsirasiančią gynybos eurokomisaro pareigybę.
Briuselyje veikiančio Europos politikos centro analitikė M. Martišiūtė sako, kad Lietuva, būdama didelė Ukrainos rėmėja, elgiasi teisingai, siekdama su užsienio politika susijusio posto. Tačiau, anot M. Martišiūtės, koją gali pakišti vis dar egzistuojantys Rytų ir Vakarų skirtumai vertinant Rusiją.
„Vakarai dėkingi už tai, kad Rytų Europa visada kalbėjo apie su Rusija ir Kinija susijusias grėsmes, bet tai, kas vyksta Ukrainoje, Vakaruose matoma kaip grėsmė ES kaimynystei, o ne širdžiai.
Štai kodėl vis dar vyrauja taikos meto mąstysena ir kodėl ES ekonomikos neperkėlėme į karo padėtį – tai, viena vertus, eskalacijos baimė ir, kita vertus, skirtingas grėsmių suvokimas“, – LRT.lt teigia M. Martišiūtė iš Briuselyje veikiančio analitinio centro.
Lietuva nėra vienintelė
Su užsienio politika ir saugumu susijusio portfelio Komisijoje norėtų ir daugiau valstybių. Kuluaruose dažnai minima Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas pavardė, o Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis vadinamas galimu kandidatu gynybos komisaro pozicijai užimti.
Analitikės vertinimui apie galimybę Baltijos šalims užimti ES diplomatijos vadovo postą pritaria ir ne vienas derybas dėl postų iš arti Briuselyje stebėjęs žurnalistas D. Keatingas: „Daug vakarų europiečių nerimauja vien dėl galimybės, kad užsienio reikalų įgaliotinio postas galėtų atitekti Baltijos šalims.“
Pasak jo, Estijos premjerė K. Kallas teoriškai būtų gera kandidatė, bet problema – jos tvirta stovėsena Rusijos atžvilgiu.
Tai, kas vyksta Ukrainoje, Vakaruose matoma kaip grėsmė ES kaimynystei, o ne širdžiai.
M. Martišiūtė
„K. Kallas – labai gerbiama politikė, daug metų dirbusi europarlamentare, žmonėms ji labai patinka. Bet ji labai griežta Rusijos atžvilgiu ir problema ta, kad ES diplomatijos vadovas turi atspindėti ES sutarimą, todėl nerimaujama, kad kažkas per stiprus ir atviras – kokia K. Kallas ir yra – gali pridaryti problemų“, – LRT.lt sako D. Keatingas.
Tuo metu Latvija, prognozuojama, pasilikti eurokomisaro poste siūlys Valdžiui Dombrovskiui – dabartiniam Europos Komisijos vicepirmininkui, atsakingam už ekonomiką ir finansus.
