Artimųjų Rytų karo sukelta naftos krizė parodė, kad pasaulis turi sparčiau pereiti prie švarios energijos, ketvirtadienį pareiškė paskirtasis COP31 pirmininkas ir JT klimato kaitos vadovas.
Naftos kainos smarkiai išaugo po to, kai vasario pabaigoje JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną, o Teheranas atsakė uždarydamas Hormuzo sąsiaurį. Tai paskatino raginimus pasauliui atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro.
„Iškastinio kuro kainų krizė dabar yra suėmusi pasaulio ekonomiką už gerklės“, – sakė Jungtinių Tautų klimato kaitos tarnybos vadovas Simonas Stiellas Paryžiuje vykusiame Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) surengtame susitikime dėl energetikos permainų.
„Iš šios tragedijos išsirutuliojo didžiulė ironija. Tie, kurie kovojo, kad pasaulis liktų priklausomas nuo iškastinio kuro, netyčia ėmė skatinti pasaulinį atsinaujinančiosios energijos bumą“, – sakė jis, neįvardydamas šalių ar bendrovių.
Paryžiaus susitikimas surengtas artėjant lapkritį Antalijoje (Turkija) įvyksiančiam JT aukščiausiojo lygio susitikimui dėl klimato kaitos COP31. Jame dalyvavo diplomatai, bankų, naftos bendrovių ir atsinaujinančiosios energijos įmonių atstovai.
„Šiandien pasaulis susiduria su didžiausia energetikos krize per visą savo istoriją“, – sakė paskirtasis COP31 pirmininkas Muratas Kurumas.
„Dabar aiškiai žinome, kad pasaulio ekonomika turi pakeisti savo energetikos paradigmą“, – sakė M. Kurumas, kuris taip pat yra Turkijos klimato ministras.
„Ir svarbiausias žingsnis – paspartinti perėjimą prie švarios energijos“, – pridūrė jis.
TEA vadovas Fatihas Birolis sakė, kad naftos kainos, ketvirtadienį pasiekusios 126 JAV dolerių už barelį, „daro didelį spaudimą daugeliui šalių“.
„Mūsų pasaulis susiduria su dideliu energetiniu ir ekonominiu iššūkiu“, – sakė F. Birolis, pridurdamas, kad jo agentūra, konsultuojanti šalis nares energetikos politikos klausimais, stebi padėtį.
„Tikras postūmis“
Susitikimas Paryžiuje įvyko, kai beveik 60 valstybių sveikino pažangą, pasiektą pasibaigus konferencijai Kolumbijoje, kurios tikslas buvo paspartinti planetą kaitinančio iškastinio kuro atsisakymą ir įveikti aklavietę JT klimato derybose.
Apie Santa Martos konferenciją buvo paskelbta praėjusiais metais, po to, kai valstybėms nepavyko įtraukti aiškios nuorodos į iškastinį kurą galutiniame susitarime, pasiektame JT aukščiausiojo lygio susitikime COP30 Brazilijoje.
„Norinčiųjų koalicijos jau veržiasi į priekį“, – sakė S. Stiellas, atkreipdamas dėmesį į susitikimą Kolumbijoje.
„Svarbiausiuose visos klimato veiksmų darbotvarkės sektoriuose COP31 Turkijoje bus pasaulinė scena, kurioje bus galima paspartinti tempą, – sakė jis. – Turime pasinaudoti šiuo momentu. Negalime gaišti laiko.“
S. Stiellas sakė, kad šalys, kuriose daug atsinaujinančiosios energijos, pavyzdžiui, Ispanija ir Pakistanas, buvo apsaugotos nuo didžiausių iškastinio kuro kainų krizės padarinių.
„Atsinaujinantieji energijos ištekliai siūlo saugesnę, pigesnę ir švaresnę energiją, kurios negali suvaržyti siauri laivybos sąsiauriai ar pasauliniai konfliktai“, – sakė S. Stiellas.
„Štai kodėl tiek daug vyriausybių stumia atsinaujinančios energijos planus į priekį: siekdamos atkurti nacionalinį saugumą, ekonominį stabilumą, konkurencingumą, politinį savarankiškumą ir pamatinį suverenumą“, – sakė jis.
Kinija, Indija, Indonezija, Pietų Korėja, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys „aiškiai nurodė, kad perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos yra kertinis energetinio saugumo akmuo“, pridūrė jis.
„Tai yra tikras postūmis, – sakė S. Stiellas. – Turime jį išnaudoti, kad pagreitintume tikrai pasaulinį pokytį.“
