Netrukus Lietuvos gyventojai turės dar kartą traukti prie balsadėžių ir rinktis Europos Parlamento narius. Visgi jau prieš kelis mėnesius skambėjo prognozės, kad aktyvumas šiuose rinkimuose gali kristi į rekordines žemumas. Ekspertai tai aiškina skirtingai – vieni, jog nėra įpročio eiti į dar vienus rinkimus, kiti tvirtina, kad žmonės tiesiog nemato prasmės balsuoti, nes nejaučia, kad mūsų balsas Europoje būtų girdimas.
LRT.lt pradeda straipsnių ciklą, kuriuo sieks supažindinti skaitytojus su aktualiausiomis artėjančių Europos Parlamento (EP) rinkimų temomis ir sprendimais, lemsiančiais visos Europos ateitį.
20,98 proc. – tiek Lietuvos rinkėjų atidavė balsą 2009-ųjų rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Tokio žemo rinkėjų aktyvumo nei iki tol, nei po to mūsų šalyje nėra buvę, tačiau politikos apžvalgininkai jau kurį laiką nerimauja, kad tai gali keistis jau netrukus.
Šiemet, kaip ir 2009-aisiais, rinkimai į Europos Parlamentą vyksta atskirai nuo Lietuvos prezidento rinkimų. Būtent dėl to ir numatoma, kad rinkėjų aktyvumas gali siekti vos dvidešimt kelis procentus.
Palyginimui, tais metais, kai Europos Parlamento ir prezidento rinkimai vykdavo kartu, aktyvumas siekdavo gerokai per 40 proc. Žiūrint iš šono galėdavo atrodyti, kad Lietuvoje rinkėjams Europos Parlamento rinkimai tikrai rūpi, tačiau tokį aktyvumą lemdavo sutampantys rinkimai.
„Kadangi Europos Parlamento rinkimai sutapdavo su prezidento rinkimais, tai gal nėra to įpročio, kad reikia eiti į dar vienus rinkimus“, – teigė nešališko politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ koordinatorė Aušrinė Diržinskaitė.
Tartu universiteto Johano Skytte instituto daktaras Stefano Braghiroli sakė, kad Lietuvos, o ir apskritai Baltijos šalių gyventojai nejaučia, jog jų ir jų šalių atstovų balsas būtų girdimas Europoje.
„Mes ėjome į nežinomybę“
Justas Vincas Paleckis buvo tarp pirmųjų politikų, kuriuos Lietuvos gyventojai išrinko į Europos Parlamentą netrukus po to, kai mūsų šalis įstojo į Europos Sąjungą (ES). Dešimtmetį EP dirbęs politikas portalui LRT.lt sakė, kad tuomet, kai buvo išrinktas, niekas nežinojo, kaip atrodo darbas vienoje svarbiausių ES institucijų.
„Tuo metu mes ėjome į nežinomybę. Mes nežinojome, kas tas Europos Parlamentas, koks ten darbas, ką ten reikės nuveikti.
Be abejo, mes visi buvome prisiskaitę oficialių dokumentų, kad Europos Parlamento narys neturi teisės ir neatstovauja savo valstybei, kad jis turi dirbti Europos, nes savo valstybės labui“, – prisiminė buvęs EP narys.
Tiesa, jis teigė, kad dešimtmetį trukęs darbas EP parodė, jog tokia nuostata nėra visiškai teisinga. Kitaip tariant, anot J. V. Paleckio, patirtis parodė, kad ne tik galima, bet ir reikia dirbti savo valstybės naudai, tačiau kartu nepamirštant bendraeuropinių interesų.
„Tas balansas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, ar jis labai gerbia Europą ir pripažįsta, kad ji duoda daug gerų dalykų, ar jis nusiteikęs prieš Europą ir todėl Europos Parlamente atsiranda euroskeptikų grupėse“, – svarstė dvi kadencijas EP dirbęs politikas.
Paklaustas apie prognozuojamą žemą rinkėjų aktyvumą Europos Parlamento rinkimuose, J. V. Paleckis teigė, kad ir kitose valstybėse šie rinkimai yra gerokai mažiau populiarūs nei valstybės parlamento ar prezidento rinkimai.
„Savi marškiniai tikrai yra arčiau kūno. Pas mus iki šiol buvo žemas rinkėjų aktyvumas. Antra vertus, pas mus beveik visada EP rinkimai vykdavo kartu su prezidento rinkimais, todėl bendrame Europos fone atrodome visai neblogai, nes kai būdavo rinkimai kartu, dalyvavimas būdavo apie 50 proc.“, – sakė buvęs europarlamentaras.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį į tam tikrą paradoksą – nors EP rinkimų aktyvumas Lietuvoje yra gana žemas, apklausos rodo, kad lietuviai tvirtai stovi tarp tų europiečių, kurie Europos Sąjungą jaučia ir pripažįsta labiausiai. Kitaip sakant, anot J. V. Paleckio, mes esame ne euroskeptikai, o euroentuziastai.
Taip pat skaitykite
„Mes jau žinome, kas tai yra. Jau daug kartų buvo diskutuota ir televizijoje, ir radijuje, apie tai rašė portalai ir laikraščiai. Žodžiu, [Europos Parlamento narius] rinksime su didesniu žinojimu“, – komentavo politikas.
Paklaustas apie Lietuvos atstovus Europos Parlamente ir jų aktyvumą, J. V. Paleckis teigė, kad darbščiam ir sąmoningam politikui darbo ten yra marios. Visgi jis taip pat pabrėžė, kad jei žmogus yra tinginys iš prigimties ir į EP pateko per klaidą, ten yra visos sąlygos veltėdžiauti.
„Bet iš Lietuvos, manau, tokių ir nebuvo, bet iš kitų šalių tikrai pastebėjau. <...> Visados knieti kandidatams parodyti šiek tiek susireikšmintą vaidmenį, kad čia aš kažką padariau. Bet vienas nieko negali padaryti.
Net ir 10 nieko negali padaryti, 100 nieko negali padaryti. Reikia turėti daugumą EP, o dauguma tokiame dideliame parlamente yra keli šimtai žmonių. Ir čia viską lemia politinės grupės“, – portalui LRT.lt sakė vienas pirmųjų Lietuvos atstovų Europos Parlamente J. V. Paleckis.
Nesusiformavęs EP rinkimų įprotis
Nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ šiemet organizuoja 22 kandidatų į Europos Parlamentą debatus. Tinklo koordinatorė A. Diržinskaitė portalui LRT.lt sakė, kad prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą į debatus žmonės rinkosi pasyviau, tačiau po to debatai sulaukė daugiau gyventojų susidomėjimo.
„Susidomėjimo yra, bet aš siečiau tai su tuo, kad žmonės, atrodo, nelabai žino, kas kandidatuoja, kokie tie sąrašai, o sąrašų yra 15. Apie prezidento rinkimus sakome, kad yra tikrai iš ko rinktis, o Europos Parlamento rinkimuose to pasirinkimo yra dar daugiau.
Ir žmonės nelabai net žino, iš ko, kaip ir ką rinktis. Kampanijos, reklamos tik pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo“, – komentavo „Žinau, ką renku“ koordinatorė.
Tiesa, A. Diržinskaitė atkreipė dėmesį, kad kartais debatuose žmonės užduoda klausimų, nesusijusių su EP veikla, pavyzdžiui, kandidatų teiraujasi su savivalda ar nacionaline politika susijusių dalykų.
„Sakyčiau, kad žmonės ne tiek ateina paklausti apie direktyvas ar konkrečius reglamentus, ne tiek įsigilinę į įvairius reguliavimo dalykus ir įvairius niuansus, bet labiau apie kryptį klausia, apie viziją, kur link turėtų eiti – daugiau žalumo ar mažiau žalumo, daugiau Europos ar mažiau Europos, apie migracijos klausimus“, – kalbėjo pašnekovė.
Paklausta apie mažas gyventojų žinias apie EP bei žemą rinkėjų aktyvumą, A. Diržinskaitė svarstė, kad tokia situacija gali susidaryti dėl nesusiformavusio įpročio atskirai domėtis Europos Parlamentu ir dalyvauti šiuose rinkimuose.
„Kadangi Europos Parlamento rinkimai sutapdavo su prezidento rinkimais, tai gal įpročio nėra, kad yra dar vieni rinkimai, atskiri debatai“, – portalui LRT.lt sakė „Žinau, ką renku“ koordinatorė.
Ambasadorius: situacija nėra dramatiška
Apie rinkėjų aktyvumą Europos Parlamento rinkimuose paklaustas Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius portalui LRT.lt sakė, kad su tokia problema susiduria ne tik Lietuva. Anot jo, natūralu, kad žmonėms artimesni nacionalinės politikos klausimai, tad ir šiuose rinkimuose jie balsuoja aktyviau.
„Aišku, kad nuolatinis ir amžinas iššūkis, kylantis nuo pirmųjų tiesioginių Europos Parlamento rinkimų 1979 metais, buvo priartinti Europos Parlamento veiklą prie piliečių, išaiškinti, kodėl tie sprendimai, priimami Briuselyje, turi tiesioginę įtaką kiekvieno piliečio gyvenimui.
Sakyčiau, pagrindinis iššūkis buvo, yra ir liks komunikacija, politikų sugebėjimas tiesiogiai komunikuoti Europos Sąjungos sprendimų svarbą, parodyti EP vaidmens svarbą ir taip paskatinti rinkėjus dalyvauti“, – portalui LRT.lt sakė A. Pranckevičius.
Pasak jo, Europos Parlamento rinkimų pririšimas prie nacionalinių rinkimų ne visada yra išeitis. Kaip sakė ambasadorius, šie EP rinkimai bus dešimtieji tiesioginiai rinkimai, o birželį rinkimai vyko aštuonis kartus iš 10. Kitaip tariant, tik dukart – 2014 ir 2019 metais – valstybėms narėms vienbalsiai pavyko pakeisti datą ir sutarti, kad rinkimai vyks gegužės mėnesį.
„Remtis tuo, kad visą laiką sutaps, būtų neišmintinga. Yra labai daug valstybių narių, kur EP rinkimai vyksta be jokių kitų rinkimų tuo pačiu metu. Tai dažnai yra iššūkis dėl rinkėjų aktyvumo, bet, kita vertus, padeda EP rinkimams išsiskirti, suteikti jiems didesnę prasmę ir matomumą“, – teigė ambasadorius.
Paklaustas, kieno atsakomybė yra gyventojams aiškinti apie EP veiklą ir sprendimų reikšmę, A. Pranckevičius teigė, kad yra bendra ES ir nacionalinių institucijų bei politinių partijų ir pavienių politikų atsakomybė.
„Negali būti kaltė priskiriama tik vienai pusei. Per 20 metų man teko dirbti visose trijose institucijose – tiek EP, tiek Europos Komisijoje, tiek ir dabar Taryboje, kur atstovauju Lietuvos interesams – tai aš labai puikiai matau, kaip visos institucijos ne tik yra atsakingos už sprendimus, bet ir turi nešti komunikacijos naštą.
Man buvo labai įdomu vadovauti Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje, jos viena iš pagrindinių funkcijų buvo europinė komunikacija Lietuvoje. <...> Darbas turi būti nuolatinis, tai nėra tik EP rinkimų metu daromas darbas. Veikla turi būti nuolatinė“, – sakė A. Pranckevičius.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad situacija nėra dramatiška ir bent europiniu lygmeniu nėra duomenų, kad dėmesys Europos Parlamento rinkimams mažėtų. Anot ambasadoriaus, yra net priešingai ir dėmesys auga, o nusiteikimas balsuoti ES mastu yra išaugęs 8 proc., Lietuvos mastu – 6 proc.
Kalbėdamas apie tai, kokios įtakos kiekvienam Lietuvos gyventojui turi Europos Parlamente priimami sprendimai, ambasadorius sakė, kad EP yra Tarybai ir valstybėms narėms lygiavertis sprendimų priėmėjas.
Taip pat skaitykite
„Ar tai būtų aplinkosauga, energetika, susisiekimas, regioninė politika, ar parama žemės ūkiui. Daugelis vidaus rinkos klausimų yra sprendžiami tiek Europos Parlamento, tiek ir valstybių narių. Todėl EP įtaka yra stipriai išaugusi per pastaruosius 14 metų, ypač po Lisabonos sutarties įsigaliojimo.
Tai taip pat labai svarbi institucija dėl ES biudžeto. Kaip mes Briuselyje vadiname, tai biudžeto autoritetas. Dėl daugiamečių finansų sutariama vadovų lygmeniu, tačiau patvirtina tai Parlamentas ir vyksta gana sunkios derybos dėl EP ir Tarybos“, – dėstė A. Pranckevičius.
Be to, kaip vardijo ambasadorius, svarbi EP funkcija yra tarptautinių sutarčių ratifikavimas, pavyzdžiui, prekybos, aplinkosaugos ar kitose srityse. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad EP turi itin mažų galių užsienio politikos, saugumo, gynybos srityse, nes tai yra valstybių narių kompetencija.
Nemano, kad girdimas jų balsas
Tartu universiteto Johano Skytte instituto daktaras S. Braghiroli teigė, jog žvelgiant į Baltijos šalis matyti, kad pastarųjų, 2019-aisiais vykusių EP rinkimų metu, rinkėjų aktyvumas Lietuvoje buvo didesnis nei Latvijoje ir Estijoje.
„Jei pažiūrėsime į naujausias apklausas, atrodo, kad visose trijose Baltijos šalyse yra mažesnis nusiteikimas balsuoti nei Europos Sąjungos vidurkis. Mažiausiai balsuoti ketina estai, todėl ten galime tikėtis didesnio aktyvumo nuosmukio. Nemanau, kad Lietuvoje nuosmukis bus didžiausias“, – teigė S. Braghiroli.
Paklaustas, kodėl rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose yra mažas ir linkęs mažėti, ekspertas teigė, kad priežastis galima suskirstyti į dvi grupes. Jis sakė iš skirtingų europarlamentarų girdėjęs, kad kaskart, kai jie su savo rinkėjais bando kalbėtis apie Europą, rinkėjai nori girdėti tik apie tai, kas vyksta jų šalių viduje.
„Tačiau, kita vertus, rinkėjai politikams sako, kad nevisiškai supranta, kaip veikia Europos Sąjunga. Tai užburtas ratas.
Vienas dalykas, kurį tikrai žinome, tai, kad mažose šalyse, tokiose kaip Baltijos šalys, gyventojai jaučia, kad jų balsas Europos Sąjungos lygmeniu nėra girdimas. Estams, latviams ir lietuviams atrodo, kad jų balsas nėra svarbus“, – kalbėjo S. Braghiroli.
Jis citavo apklausas, kuriose skirtingų šalių žmonių buvo klausiama, ar jie jaučia, kad jų balsas Europos Sąjungoje svarbus. Į šį klausimą teigiamai atsakė 16 proc. estų. Kaimyninėje Latvijoje 30 proc. apklaustų gyventojų sakė manantys, kad jų balsas Europoje yra svarbus. Lietuvoje į šį klausimą teigiamai atsakė 33 proc. respondentų. Bet, pavyzdžiui, Švedijoje šis rodiklis siekė 80 proc. ir 62 proc. Suomijoje.
„Daug rinkėjų mano, kad nesvarbu, ką jie sako ir galvoja, nes ES lygmeniu tai neturi didelės reikšmės. Tai yra pagrindinis dalykas, dėl kurio žmonės gali tapti abejingi, nepatenkinti ir dėl to gali pasirinkti nedalyvauti rinkimuose.
Taip pat skaitykite
Tačiau svarbu tai, kad jei nedalyvausi rinkimuose šįkart, tikėtina, kad kitą kartą tavo balsas bus dar mažiau svarbus, nes prieš tai tylėjai“, – pabrėžė pašnekovas.
Be to, mūsų regiono valstybių rinkėjų norą dalyvauti EP rinkimuose, anot S. Braghiroli, mažinti gali ir tai, kad žiūrėdami į ES lyderius jie nemato savo valstybių atstovų. Tartu universiteto Johano Skytte instituto daktaras teigė, kad tai yra rimta problema.
„Yra tik du atvejai per pastaruosius 20 metų, kai Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai galėjo matyti savo atstovus ES vadovybėje – tai yra Donaldas Tuskas ir Jerzy Buzekas. Viskas. Problema ta, kad šio regiono rinkėjai nemato savo žmonių ten [ES institucijų vadovybėje]“, – komentavo ekspertas.
Galiausiai jis atkreipė dėmesį į etninę Baltijos valstybių sudėtį bei faktą, kad rusakalbiai rinkėjai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra mažiau linkę dalyvauti EP rinkimuose. Problemą didina ir pasyvios rinkimų kampanijos ir tai, kad partijos daugiausia save reklamuoja internetinėje erdvėje, o tai gali būti neprieinama vyresnio amžiaus rinkėjams.
„Tačiau balsuoti būtina, nes jei nebalsuosite jūs, kažkas kitas nubalsuos už jus“, – pabrėžė S. Braghiroli.
