Gaisras, sprogimas ar kita nelaimė, nepataisomai suniokojanti vienintelį būstą – scenarijus, apie kurį nesinori nė pagalvoti. Vis dėlto net kelios pastarojo meto nelaimės, be namų palikusios dešimtis žmonių, ne vieną paskatino susimąstyti, ką darytų panašioje situacijoje, rašoma „Compensa“ ir „Sorainen“ pranešime žiniasklaidai.
Ekspertų teigimu, tokie būsto sunaikinimo atvejai – itin reti, tačiau akivaizdu, kad visiškai apsaugotas nuo jų negali jaustis niekas.
„Konkrečiai tokio skaudaus atvejo, koks nutiko Viršuliškėse, kai tokiu mastu sugadinamas visas daugiabutis, negaliu prisiminti. Nenuostabu, kad žmones, gyvenančius daugiabučiuose ir iki šiol nė nesusimąsčiusius apie panašias grėsmes, šis įvykis sukrėtė. Vis dėlto nerimą galima nukreipti tinkama linkme: įsitikinti, jog patys padarėme viską, kad save apsaugotume“, – sako Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas.
Teisės ir draudimo ekspertai dalijasi svarbiausiais dalykais, kuriuos būsto savininkai turėtų žinoti apie situacijas, kai turtui padaroma didelė žala.
Draudimas padengs atstatymą, bet ne pirkimą
Žmonės, perkantys būstą su paskola, yra įpareigoti jį apdrausti – šis draudimas apsaugotų ir nuo situacijos, jeigu turtas būtų visiškai sunaikintas. Draudimas žalą tokiu atveju atlygintų atkuriamąja verte.
„Paprastai tariant, į šią sumą įeitų visi statybiniai kaštai, kurių reikia pastatyti naują analogišką būstą, įskaitant reikalingas medžiagas, darbo kaštus, būsto įrengimą, apdailą ir panašiai“, – sako ekspertas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad kalba eina būtent apie statybos, o ne būsto įsigijimo kaštus.
„Pastatyti būstą ir jį įsigyti – anaiptol ne tas pats. Būsto draudimo apsauga niekaip neapima žemės, sklypo ar vietos, kas yra esminė rinkos kainos dedamoji perkant būstą, – pastebi A. Kikutis. – Santykinai statybos darbų kaina Vilniuje nelabai skiriasi nuo analogiškų statybų kainos mažesniame miestelyje, bet rinkos vertė gali skirtis keletą, keliolika ar net keliasdešimt kartų.“
Taigi, išmoka, apskaičiuota atkuriamąja verte, gali nebūti tokia, už kurią pavyks nusipirkti analogišką būstą. Vis dėlto jį pasistatyti senojo vietoje, jeigu draudimo sutartis buvo sudaryta tinkamai ir tvarkingai, išmokos sumos turėtų pakakti.
„Apskritai draudimo praktikoje dažnesni atvejai, kai visiškai sunaikinamas ne būstas, o pagalbiniai statiniai ar seni ūkiniai pastatai. Situacijų, kai visiškai sunaikinamas žmonių gyvenamasis būstas, pasitaiko itin retai“, – pastebi jis.
Žalos išsireikalavimas gali tapti iššūkiu
Donatas Jasaitis, teisės firmos „Sorainen“ advokatas, pastebi, kad nors yra suformuota aiški teisinė praktika, kaip panašių nelaimių atveju sprendžiami atsakomybės klausimai bei kam gali tekti atlyginti žalą, tai vis viena gali tapti iššūkiu.
„Patarimas čia būtų vienas: drausti savo būstą nuo nelaimingų atsitikimų. Net ir nustačius atsakingą asmenį, tai dažniausiai bus kaimyninio buto gyventojas ir didelės žalos atlyginimo išieškojimas gali tapti misija neįmanoma“, – teigia teisininkas.
Jis svarsto, jog nelaimė Viršuliškių mikrorajone galėtų paskatinti svarstyti net ir apie privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą būsto savininkams: „teoriškai po įvykio sostinėje būtų galima pradėti kalbėti apie reikalavimą nekilnojamojo turto savininkams turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, koks šiuo metu galioja transporto priemonių valdytojams.“
„Vis dėlto, nors Vilniuje įvykusi nelaimė buvo itin skaudi ir sulaukė didelio atgarsio visuomenėje, tokie įvykiai nėra kasdienybė, dėl ko vargu ar įstatymo leidėjas ryžtųsi nustatyti pareigą butų savininkams privalomai draustis savo atsakomybę nuo panašių atvejų“, – pridūrė jis.
Teisininkas atkreipia dėmesį, kad kitiems padaryta žala apima ne tik didelio masto tragedijas, bet ir paprastesnius atvejus: užpylimą, elektros įrenginio sukeltą gaisrą ir panašiai.
„Paprastai asmuo, kurio patalpose kilo įvykis, sugadinęs kitų žmonių turtą, būtų laikomas atsakingu, nebent pajėgtų įrodyti, kad buvo atsargus, laikėsi visų keliamų reikalavimų, o nelaimę sukėlė trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgos ar kitos priežastys“, – teigia jis.
Savininkui mirus, atsakomybę drauge su turtu perima turto paveldėtojai. Paveldėjus su turto apyrašu, jie už velionio prievoles atsako tik paveldėto turto ribose. Todėl, įvertinę paveldimo turto vertę bei gresiančius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, jie gali paveldėjimo apskritai nepriimti.
Namų darbai: peržiūrėti sutartis
A. Kikutis net ir draudimo sutartis turintiems būsto savininkams rekomenduoja atlikti namų darbus ir periodiškai peržiūrėti sudarytas sutartis – ypač jeigu jos sudarytos prieš dešimtmetį ar daugiau.
„Draudimo suma nustatoma vadovaujantis vidutiniais nekilnojamo turto vieno kvadratinio metro statybinės vertės įkainiais. Klientui visada svarbu persižiūrėti tokiu būdu apskaičiuotą draudimo sumą ir ją koreguoti, atsižvelgiant į konstrukciją, statybai naudotas medžiagas ir jų kokybę, vidaus įrengimą, apdailos detales bei kitus kriterijus“, – teigia jis.
Panašiai savo draudimo sąlygas turėtų peržiūrėti ir žmonės, apdraudę namų turtą: jie turėtų žinoti, kokia tvarka apskaičiuojama draudimo suma ir ar tai atitinka realią padėtį.
„Galbūt namuose atsirado prabangių, didelės vertės daiktų, meno kūrinių ar kokybiškesnė buitinė technika? Tokiais atvejais reikėtų galvoti ir apie draudimo sumos didinimą“, – sako ekspertas.
„Apkarpytos“ sąlygos gali nuvilti
A. Kikučio teigimu, pasitaiko atvejų, kai klientai, siekdami pačios mažiausios draudimo įmokos, kaip įmanydami „apkarpo“ sąlygas, kuriomis šis galios – pavyzdžiui, iš jų pašalina ugnies riziką.
„Deja, bet tokiais atvejais, jeigu ištinka bėda, jiems dažnai tenka nusivilti, nes paaiškėja, jog sugadintas turtas nepateko po draudimo apsauga“, – sako ekspertas.
Vis dėlto, pasak jo, pasitaiko ir priešingų atvejų: klientų, kurie nori maksimalios draudimo apsaugos, renkasi tik plačiausias draudimo apimtis ir kartais nė neįvertina, kas jiems aktualu.
„Pavyzdžiui, yra pasitaikę atvejų, kai žmonės į draudimo apimtį norėjo įtraukti saulės elektrinę, nors šios nei turėjo, nei planavo įsirenginėti“, – prisimena jis.
„Siūlome laikytis balanso ir pirmiausia įsivertinti, ar tikrai visa apimtimi yra apdraustos visos pagrindinės ir svarbiausios, su skaudžiausiomis pasekmėmis besibaigiančios rizikos, tokios kaip ugnis, vanduo bei gamtos jėgos, o jau tik tada kalbėtis su draudiku dėl smulkesnių ir asmeniškai aktualių draudimo apsaugų praplėtimo ir įtraukimo į draudimo sutartį“, – apibendrina A. Kikutis.
