Naujienų srautas

Verslas2024.01.24 10:20

Ūkininkų proteste šūksniai ministrui Navickui: „gėda, gėda, gėda“

atnaujinta 17.00
00:00
|
00:00
00:00

Trečiadienį sostinėje vyko ūkininkų protestas, jame politikams keliami reikalavimai imtis pokyčių žemės ūkio srityje. Vyriausybė jau žada pokyčius, o ant scenos kalbėtis su ūkininkais lipę žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasitikti švilpimu ir šūksniais „gėda, gėda, gėda“. 

Trečiadienį Vilniuje vyksta antroji ūkininkų protesto dalis – anksčiau sausį ūkininkai degino laužus, siekdami išryškinti žemės ūkyje kylančias problemas.

Ūkininkas iš Kelmės rajono apie besitęsiantį protestą Vilniuje: nepalaikančių visada bus

Sunkioji ūkininkų technika – traktoriai ir miškavežiai – Vilnių užplūdo dar pirmadienį. Jie išrikiuoti dviem eilėmis visame Gedimino prospekte nuo Seimo iki arkikatedros. Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai skaičiavo, kad čia ir prospekto prieigose buvo apie 1 300 sunkiosios technikos vienetų.

Akciją ketinama tęsti ir ketvirtadienį, o iš Vilniaus su sunkiąja technika pajudėti penktadienio rytą.

Protesto organizatoriai prieš Vyriausybę pastatė sceną, ant jos kabo du plakatai su užrašais „Mes sakome gana“ ir „Žemės ūkio rūmai nėra šios akcijos organizatorius“, taip pabrėžiant, jog akciją rengia Lietuvos žemės ūkio taryba.

Protesto akcijoje dalyvaujantys žmonės rankose laiko plakatus su užrašais „Lietuva, tavo kaimas miršta“, „Reikalaujame išspręsti pieno krizę“, „Nėra ūkininkų, nėra maisto, nėra Lietuvos“, „Lietuvi, tavo žemė pavojuje“, „Mona žėmi – kon nuoru ton dėrbu“.

Ant scenos lipę ūkininkai atsiprašinėjo vilniečių už sukeltus nepatogumus, be to ragino aukoti akcijai „RADAROM 2024“.

Ūkininkas Vytas iš Ukmergės rajono pažymėjo čia atvykęs dėl valdžios daromų nesąmonių ir teigė besiskundžiantis dideliu biurokratizmu.

Valdžia daug nesąmonių daro, susišnekėti neįmanoma, neklauso, vienu žodžiu, daug reikalų.

Ūkininkas Vytas

„Valdžia daug nesąmonių daro, susišnekėti neįmanoma, neklauso, vienu žodžiu, daug reikalų. Kiek dokumentų tvarkyti, nuolat reikia sėdėti prie popierių. Jei nori tvarkingai viską daryti, tai reikia papildomo žmogaus“, – skundėsi proteste dalyvaujantis ūkininkas.

Proteste taip pat dalyvaujantis ūkininkas Povilas iš Rokiškio rajono LRT.lt teigė, kad dėl dabartinės žemės ūkio vykdomos politikos nuotaikos yra prastos.

„Kaip čia pasakius, nuotaikos nekokios, dėl to čia ir susirinkome, – sakė jis. – Pagrindinės problemos – kuras, dujos. Aš grūdininkas esu, pienininkams dar sunkiau.“

Kupiškio ūkininkas Eimantas Šerelis trečiadienio rytą kartu su keliais kitais ūkininkais ruošė vaišes ateinantiems į protestą žmonėms – jis su kitais kraštiečiais atsivežė keturias dėžes obuolių, taip pat lašinių, arbatos.

„Vaišinsim ir ūkininkus, ir miestiečius. Tas pabuvimas ilgas, tai natūraliai pavalgyti ir pasistiprinti atsivežėm. Taip pat ir grūdų“, – BNS sakė E. Šerelis.

„Norim atkreipti dėmesį. Norim būti išgirsti“, – pridūrė jis.

Kelmės ūkininkas Antanas Jurgilas teigė, jog atvažiavo į Vilnių, nes valstybė privatizavo jo nutiestą kelią per vidurį sodybos. Anot vyro, tai – nesąžininga.

„Kaip Rusija kažkada mus okupavo, tai dabar taip okupavo mano kiemą. Nėra teisybės. (...) Ministerija nekreipia jokio dėmesio“, – sakė A. Jurgilas.

Jis laiko plakatą su užrašu „PRAŠOME PANAIKINTI Kelmės savivaldybės administracijos ir žemėtvarkos skyriaus korupcinę gyvenamosios sodybos KIEMO OKUPACIJĄ“.

Jonavos ūkininkų sąjungos pirmininkas Ričardas Žebrauskas sako, kad ūkininkams trūko kantrybė, jie pasigenda diskusijų su valdžia, todėl tikisi, kad Vilniuje bus išgirsti.

„Nekeliam neįgyvendinamų reikalavimų, juos buvo gana paprasta padaryti mūsų valdžiai diskutuojant su mumis. Jie nenorėjo diskutuoti su mumis, tai dabar teks kalbėtis nuo scenos“, – BNS sakė vyras.

Iš Šakių rajono protestuoti atvykęs ūkininkas Edmundas piktinosi kritika, kad žemdirbiai mitinguoja su naujais traktoriais.

„Žurnalistai nuteikė taip, kad mes patys bagočiausi Lietuvoje, aišku, mes tokie ir esame, nes mes labai darbštūs. Tai nėra taip, kaip atrodo visiems vilniečiams“, – BNS sakė Edmundas.

„Norint, kad mes būtume tvarūs ir darytume viską – tręšimai, purškimai, kad jų būtų kuo mažiau, mes turime turėti tokius traktorius, nes technologiškai neina su kažkokiais, kuriuos jūs įsivaizduojate, belarusais (Baltarusijoje gaminami traktoriai „Belarus“ – BNS)“, – tvirtino ūkininkas.

„Mes priversti tą daryti, nes mylime žemę, mes ją saugome, ne taip, kaip atrodo iš šalies – purškiame ir tręšiame. Visa tai irgi yra dideli pinigai, jūs, ko gero, net neįsivaizduojate, kiek tas dalykas kainuoja“, – teigė jis.

Tuo tarpu Gedimino prospekte kalbinti miestiečiai apie ūkininkų protestą turėjo kiek kitokią nuomonę

„Mano nuomonė apie protestą būtų dvejopa. Šiandieninėje situacijoje, manyčiau, to nereikėtų. Kelti klausimus galima ir kitais būdais. Pokalbių, susitikimų metu kompromisas visada yra galimas“, – teigė Vilniuje kalbinta moteris.

Ji teigė pasigendanti konkretumo iš ūkininkų ir atkreipė dėmesį, kad Gedimino prospekte sunkioji technika gali apgadinti grindinį. Vis dėlto moteris sakė gerbianti ūkininkus, tačiau sutinkanti, kad ne visų jų reikalavimai yra pagrįsti.

„Gerbiu ūkininkus, nes jie mus aprūpina maistu, tačiau esu pati susidūrusi su situacija, kada buvo žaliasis dyzelinas pardavinėjamas už ūkio ribų“, – kalbėjo prie Vyriausybės sutikta moteris.

Pasižvalgyti į protestą atvykęs Saulius negailėjo kritikos ūkininkams, o pačią akciją pavadino „cirku“.

„Jie reikalauja pigesnio žalio kuro. Tačiau yra daug verslų, kurie atlieka su transportu susijusias paslaugas, bet jiems žalio kuro niekas neduoda, nors jie lygiai tokie patys rinkos dalyviai. Kodėl ūkininkai turi turėti išskirtines teises?“ – retoriškai klausė vyras.

Šūksniai K. Navickui: „gėda, gėda, gėda“

Ant scenos pasirodęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas protestuotojų pasitiktas švilpimu, tačiau jam kalbant iš pradžių ūkininkai atidžiai klausėsi.

K. Navickas teigė nesutinkantis, kad viskas yra blogai.

„Klausimas, kuris pažadas yra neįgyvendintas. Kiekvienu atveju reikia turėti labai konkrečius faktus. Kad viskas blogai, taip nebūna. Kad visi pažadai neįgyvendinti, irgi nebūna“, – sakė ministras.

Pavyzdžiui, kaip vieną iš opių problemų K. Navickas įvardijo daugiamečių pievų ir ganyklų pakeitimus bei pridūrė, kad pokyčiai čia prasidėjo dar prieš dešimtmetį.

„Didžiausias jūsų ir mano skausmas kalbant apie daugiametes pievas ir ganyklas, kad procesas vyksta nuo 2014 m. Nuo tada pasikeitė visa eilė ministrų. Kodėl šios dienos gelbėtojai, pavardes jūs žinote, nepamatė, kad ši bėda bus“, – pažymėjo ministras.

Po trumpos ministro kalbos protesto dalyviai ėmė skanduoti „gėda, gėda, gėda“.

„Ar man kalbėti, ar švlipti. Čia toks pat klausimas yra“, – į tai atkirto ministras.

Jis taip pat akcentavo, kad daugelį problemų, apie kurias kalba ūkininkai, jis pavaldėjo kartu su ES politikos pokyčiais. Visgi toliau kalbėti ministrui darėsi sudėtinga, mat minia šūkavo, dalinosi įvairiomis replikomis.

Ministro pasiteiravus, ar jam šis darbas nėra per sunkus, ir ar jis nesiruošia išeiti, K. Navickas teigė, kad darbas jam nėra per sunkus. Tai išgirdę ūkininkai ėmė rėkti ir vėl skanduoti „gėda, gėda, gėda“.

„Baigsiu darbus ir išeisiu“, – sakė ministras.

Gentvilas ūkininkams: girdime, suprantame, turime ieškoti bendrų sprendimų

Į protestuojančius ūkininkus Vilniuje prie Vyriausybės kreipęsis aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad jų problemos yra girdimos, ir ragina kartu ieškoti sprendimų.

„Mes girdime, kalbamės, ne visada sutariam, daug ginčijamės, ieškome sprendimų, suprantame. Jūs dirbat su gamta, mes dirbam su gamta, sprendimai gimsta. Taip, turbūt yra ateita iki situacijos, kai jūsų neatsitiktinai čia atvažiuota tūkstančių, sprendimus reikia rasti, bet niekada ūkininkams nebuvo užtrenktos (...) durys“, – ūkininkams nuo mitinguotojų scenos trečiadienį kalbėjo ministras.

„Noriu paprašyti, kad sprendimus ir siūlytumėte, o ne tik, kad nedarysite, sakyti. Jūs esate arčiau gamtos, kaip įmanoma dirbti, kad Lietuvos upės būtų švaresnės, kad būtų daugiau įvairovės gamtoje. Turime padaryti situaciją, kad paskui sprendimus, naudingus gamtai, eitų ir pinigai“, – teigė S. Gentvilas.

S. Gentvilas teigė, kad žemės ūkis turi keistis. Jis pripažįsta, kad aplinkosauga yra susijusi su ribojimais.

„Aplinkosauga visada yra apie ribojimus, ji susijusi su privačios nuosavybės ribojimu, su automobilių ribojimu ir natūralu, kai valstybės vardu su ribojimu eini, tai visuomenė nėra patenkinta, bet tiek statybose, tiek žemės ūkyje, tiek miškininkystėje aplinkosauga dažnai yra apie ribojimus. Būna klausimas iš visuomenės, kad kompensuokite, bet tam pinigų reikia labai daug“, – kalbėjo aplinkos ministras.

S. Gentvilas teigė nesutinkantis, kad Vyriausybė padarė klaidų didindama taršaus kuro akcizus bei griežtindama aplinkosaugos reikalavimus.

„Manau, mes klaidų nepadarėm nei su akcizais, nei aplinkosauginiais reikalavimais. Aplinkosauga eina blogyn, tą rodo parametrai. (...) Atsiprašyti nereikia, nes turime tarptautinius įsipareigojimus, valstybė akcizų politiką svarstė du su puse metų, klausimas tik, kas proporcinga. Kai Europa apsisprendė nebeimportuoti iš Rusijos ir sankcionavo dujas, tai atvėrė galimybę Vyriausybei pergalvoti sprendimus, bet tai nebuvo klaida“, – teigė S. Gentvilas.

6 reikalavimai

Ūkininkai į Vilnių suvažiavo keldami šešis reikalavimus valdžiai. Pirmiausia siekiama, kad būtų išspręsta daugiamečių pievų problema. Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti arba daugiau nei penkerius metus neariami sklypai. Jeigu tokių pievų ir bendro žemės ūkio plotų santykis sumažėja daugiau nei 5 proc., Nacionalinė mokėjimo agentūra įpareigoja ūkininkus jas atkurti.

Kitas tikslas – sprendžiama ūkininkų pieno krizė. Teigiama, jog būtina užtikrinti, kad pieno superkamoji kaina nebūtų mažesnė už savikainą. Smarkiai kritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms, dar pernai visoje Lietuvoje vyko ūkininkų protestų akcijos.

Dar vienas ūkininkų reikalavimas – sumažinti šiais metais padidintą akcizą naftos dujų naudotojams. Akcizas šiuo metu siekia 304,1 euro už toną, dėl to yra išaugusi dujų balionų kaina – 50 litrų balionas pabrango maždaug 8 eurais.

Taip pat keliamas tikslas, kad už vandens telkinių, saugotinų teritorijų zonų plėtimą ūkininkams būtų suteiktos kompensacijos.

Ūkininkams svarbu, kad būtų pakeistos žymėto dyzelino naudojimo taisyklės, nes nuo šių metų įsigaliojo apribojimas, kad žymėti degalai nebūtų naudojami lengvuosiuose, krovininiuose automobiliuose, o tik žemės ūkio technikai.

Šeštas ūkininkų keliamas tikslas – kad būtų stabdomas rusiškos kilmės grūdų eksportas per Lietuvą. Kadangi Europos Sąjungos sankcijos maisto produktams iš Rusijos nėra taikomos, dalis ūkininkų tvirtina, kad tai mažina jų eksportuojamos produkcijos kainas.

Vyriausybė imsis pokyčių

Trečiadienį Vyriausybės Komunikacijos departamentas išplatino pranešimą, kad Vyriausybė prie to dirba ir yra numačiusi terminus žemės ūkio problemų sprendimams.

Atsižvelgdama į Lietuvos ūkininkų išsakomas problemas ir sausio pradžioje įvykusį ministrės pirmininkės susitikimą su Lietuvos žemės ūkio taryba ir jame pasiektą sutarimą, Vyriausybė jau anksčiau yra numačiusi ir toliau sieks:

• Tardamasi su Europos Komisija, toliau spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams. Sausio 23 d. įvykusiame Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir ES žemės ūkio komisaro Januszo Wojciechowskio susitikime sutarta, kad EK skubos tvarka peržiūrės deleguotąjį reglamentą GAAB1 dėl daugiamečių pievų ir pateiks galimus sprendimus iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios;

• Pateikti Seimui derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, Vyriausybės siūlomą įtraukti į pavasario sesijos darbotvarkę, taip reaguojant į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų ir akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras. Akcizų įstatymo projektas paskelbtas derinti sausio 22 d. Įstatymo pakeitime siūloma grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje naudojamose transporto priemonėse, jame taip pat siūloma sumažinti naftos dujų akcizą;

• Iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus su gamtos apsauga susijusių reikalavimų įgyvendinime, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo;

• Aplinkos ministerijai įvertinus socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, patvirtinti aktualius pakeitimus iki vasario 1 d.;

• Įvertinus kaimyninėse Baltijos valstybėse vykstančio rusiškų grūdų (ES nesankcionuojama prekė) tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms.

Policija iš ūkininkų mitingo išvežė vieną neblaivų asmenį, kitų incidentų nefiksavo

Keliems tūkstančiams ūkininkų ir jų rėmėjų trečiadienį mitinguojant prie Vyriausybės rūmų Vilniuje, iš renginio vietos išvežtas neblaivus asmuo, kitų incidentų nefiksuota, teigia sostinės policija.

Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas BNS teigė, kad neblaivus asmuo išvežtas į nakvynės namus „Sala“.

„Renginio metu buvo vienas neblaivus asmuo, kuris pristatytas į „Salą“, nakvynės namus“, – sakė T. Bražėnas.

BNS trečiadienį per pietus gavo vaizdo įrašą, kuriame matyti Gedimino prospekte ties V. Kudirkos aikšte į tarnybinį policijos automobilį sodinamas asmuo.

Policijos duomenimis, mitinge trečiadienį dalyvauja apie 3 tūkst. žmonių, kitų incidentų nefiksuota.

„Pareigūnai, kurie dirbo vietoje, informavo, kad bendrai mitinge yra suskaičiuojama apie tris tūkstančius dalyvių, jokių incidentų iš policijos pusės nebuvo pastebėta, viskas vyksta ramiai, organizatoriai kaip žadėjo valdyti situaciją, kol kas viskas valdoma“, – sakė T. Bražėnas.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi