Seimas antradienį turėjo imtis pirmojo 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, tačiau iš darbotvarkės šį klausimą išbraukė.
Už tokį opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą balsavo 63 parlamentarai, „prieš“ buvo 53 Seimo nariai, o susilaikė 6 parlamentarai.
Už valstybės biudžeto svarstymo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo ne tik opozicijos frakcijų atstovai, bet ir du „laisviečiai” – Ieva Pakarklytė ir Tomas Vytautas Raskevičius.
Pirmasis biudžeto projekto svarstymas turi įvykti iki lapkričio 25 d. Antrasis biudžeto projekto svarstymas Seime privalės įvykti per 15 dienų nuo pirmojo, o galutinis biudžeto projektas turės būti patvirtintas iki gruodžio 23 d.
Tvirtino, jog nesilaikoma statuto
Prasidėjus plenariniam Seimo posėdžiui, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pareiškė, kad, vertindamas parlamentarų ir komitetų bei komisijų išvadas, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pažeidė Seimo Statutą.
„Turime šiokį toki „konfūzą“ dėl biudžeto svarstymo. Išvada, kurią yra suformulavę BFK, neatitinka Seimo statute keliamų reikalavimų. <...> BFK išvadą surašė nesvarstęs kitų komitetų siūlymų, tiesiog nusprendė grąžinti Vyriausybei svarstyti. Tokia komiteto išvados formuluotė neatitinka Seimo statute įrašytų reikalavimų“, – tvirtino A. Mazuronis.
„Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto teisiniai, o ne politiniai argumentai paėmė viršų“, – po balsavimo sakė jis.
„Darbietis“ Viktoras Fiodorovas antrino, jog, pagal statutą, komiteto išvada turi būti motyvuota.
„Šiandien diskutuojame, keliame statutinį klausimą ir norime, kad su biudžetu būtų pasielgta statutiškai“, – akcentavo jis.
Tuo metu BFK pirmininkas Mindaugas Lingė atkirto, kad dėl atskirų siūlymų buvo balsuojama, jei to prašė komiteto nariai.
„Komitetas balsavo dėl tų reikalavimų, ar pritarti siūlymui, kurie komiteto nariai norėjo. Ir nebuvo pritarta. Tai reiškia, palikta alternatyva svarstyti Vyriausybėje“, – pabrėžė BFK pirmininkas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė mananti, kad visus siūlymus tokiu atveju reikėtų svarstyti vienu metu.
„Noriu atkreipti gerbiamų kolegų dėmesį, kad nė vienas iš pateiktų siūlymų, kuriuos suformulavo Seimo komitetai, neatitinka Seimo statuto, nes jame nėra nurodytas nė vienas konkretus šaltinis. <...> Turbūt išskyrus Žmogaus teisių komitetą, kuris pasiūlė vienas išlaidas pakeisti kitomis“, – pabrėžė finansų ministrė.
„Pagal statutą, iki lapkričio 25 dienos jūs turite atlikti svarstymą, tai to laiko yra daugiau nei pakankamai“, – atkreipė dėmesį Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė.
M. Lingė: opozicija naudojasi procedūrų galimybėms
Kiek vėliau žurnalistams M. Lingė kalbėjo, kad opozicija naudojasi procedūrinėmis galimybėms.
„Panašu, kad įvertinę situaciją salėje, kur šiandien trūko balsų iš daugumos, matyt, yra tokia jų teisė ir galimybė“, – pažymėjo M. Lingė.
M. Lingė tvirtino, kad BFK padarė savo darbą. „Kaip ir turbūt visų kitų kadencijų komitetai naudodavo tas pačias formuluotes, kada tiems pasiūlymams, kuriems ypač nėra nurodyta tinkamo šaltinio, būdavo paliekama siūlyti svarstyti Vyriausybėje“, – teigė jis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas vylėsi, kad šiam projektui ateityje balsų nepritrūks. Klausimų parlamentarui sukėlė ir poros „laisviečių“ balsavimas kartu su opozicija.
„Tikiuosi, kad balsų nepritrūks. T. V. Raskevičiaus pasamprotavimai, kuriuos jis šiandien ir realizuoja, netaps kasdienybe. Tikiuosi iš kolegų atsakingo žiūrėjimo į priekį. Nesmerkiu šiandieninio jų balsavimo, galbūt procedūriškai jie ir teisingai pabalsavo <...>, bet svarbu, kas apskritai vyks su biudžetu ir Laisvės partija vertins bendrus koalicinius įsipareigojimus“, – taip pat svarstė parlamentaras.
Vis dėlto, jo manymu, Seimo BFK padarė „techninę klaidą“.
„Padaryta techninė klaida, kuri buvo daroma beveik kiekvienais metais. Pernai Mykolas Majauskas to nepadarė, opozicija neatkreipė dėmesio, tai pagarba opozicijai, kad pastebėjo ir kankina mus. Dėl tokio vyksmo niekas nevyksta. Na, įvyks po kelių dienų arba kitą savaitę. Terminus biudžeto svarstymui reikalingus išlaikysime“, – Seime žurnalistams dėstė E. Gentvilas.
„Laisviečiai“ situacijos nedramatizuoja
Porai Laisvės frakcijos narių parėmus „darbiečių“ siūlymą išbraukti iš antradienio Seimo darbotvarkės kitų metų biudžeto projektą, „laisviečių“ seniūnas Vytautas Mitalas teigia nesureikšminantis šios situacijos. Pasak jo, balsavimo nereiktų sieti ir su įtampomis valdančiosios koalicijos gretose.
„Nieko nematau, kas čia labai dramatiško atsitiko. Jei šiek tiek pasikoreguos biudžeto svarstymo grafikas, dėl to niekas nesugrius“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.
„Tai nieko nesako apie koalicijos tvarumą“, – pridūrė jis.
Tuo metu „darbiečių“ pasiūlymą palaikęs Tomas Vytautas Raskevičius nurodo, kad rėmėsi Seimo statutu. Anot politiko, prieš svarstant šį projektą, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) turėjo pateikti kitų komitetų siūlymų vertinimus – tačiau to nepadarė.
„Aš balsavau naudodamasis statuto normomis. Statutas labai aiškiai sako, kad Biudžeto ir finansų komitetas pateikia savo nuomonę dėl Seimo komitetų pateiktų siūlymų biudžetui. Ir vakar koalicijos seniūnų pasitarime ši problema buvo įvardinta, kad opozicija tokį klausimą kelia. Buvo sprendimas ieškoti konstruktyvių sprendimų“, – savo poziciją dėstė T. V. Raskevičius.
„Matome, šiandien į salę atėjus tas klausimas nebuvo išspręstas. Tai manau, kad reikia biudžetą svarstant laikytis statuto ir atitikti jo reikalavimus – kad sutarimo dėl biudžeto būtų galima ieškoti ne tik valdančiojoje daugumoje, bet ir su opozicinėmis frakcijomis“, – pabrėžė jis.
Politikas taip pat neigė, esą šis balsavimas signalizuoja apie įtampas koalicijoje.
„Laisvės partija yra valdančiosios koalicijos dalis, laikomės koalicijos sutarties, remiame Vyriausybę ir jai pirmininkaujančią Ingrida Šimonytę“, – pridūrė jis.
Kas numatyta projekte?
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto deficitas sieks 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 39,8 proc. BVP.
Planuojama, kad Lietuvos BVP ateinančiais metais augs 1,7 proc. Nedarbo lygis turėtų siekti 6,6 proc. Vidutinis darbo užmokestis popieriuje turėtų augti 6,5 proc., kai tuo metu infliacija siektų 2,9 proc.
Planuojama, kad kitais metais 10 proc. (nuo 840 iki 924 eurų popieriuje) augs minimali mėnesio alga (MMA). Šiuo metu MMA siekia 840 eurų popieriuje, arba 633 eurus į rankas.
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų būtų didinamas 20 proc. (nuo 625 iki 747 eurų). Atkreiptinas dėmesys, kad NPD didinimas paliestų tik iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius asmenis. „Sodros“ duomenimis, iki 1 VDU uždirba 811 tūkst. žmonių.
Dėl MMA ir NPD didinimo minimalią algą uždirbantis asmuo 2024 metais gautų maždaug 75 eurais per mėnesį daugiau nei 2023 metais.
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais turėtų augti 70 eurų – iki 644 eurų, o be būtinojo stažo – pasiekti 605 eurus (didėtų 66 eurais).
Vaiko pinigai nuo 2024 metų augtų apie 10 eurų – iki 96 eurų. Vienišo asmens išmoka kitąmet padidėtų nuo maždaug 35 iki 38 eurų.
2024 metais mokytojams atlyginimai į rankas vidutiniškai augtų 276 eurais (iš jų – 130 eurų nuo sausio 1 d.). Dėstytojams ir mokslininkams atlyginimai į rankas kitąmet vidutiniškai turėtų kilti 440 eurų (iš jų 140 eurų – nuo sausio 1 d.).
Kultūros ir meno darbuotojams ir statutiniams pareigūnams atlyginimai vidutiniškai augtų 108 eurais, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais, gydytojams – 259 eurais, rezidentams – 189 eurais.
Saugumo stiprinimui kitais metais iš viso numatyta skirti 392 mln. eurų. Papildomi asignavimai planuojami krašto apsaugai (59,8 mln. eurų), ginklams viešojo saugumo tarnybai (2,7 mln. eurų).
Paramai Ukrainai numatyta skirti 232 mln. eurų, iš jų karo pabėgėliams ir socialinėms paslaugoms – 127,2 mln. eurų, ES ir tarptautiniams įsipareigojimams – 70 mln. eurų, Europos susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai – 35 mln. eurų.
715,3 mln. eurų numatyta skirti Lietuvos keliams. Būtent dėl finansavimo keliams Seimo komitetuose kilo daugiausiai diskusijų.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad ministrų kabinetas svarstytų visus siūlymus, kaip kelių priežiūrai rasti daugiau lėšų. Ministrė pirmininkė teigė, kad tam galima būtų skirti lėšų iš didėsiančio kelių naudotojų mokesčio. Vis dėlto ši suma būtų simbolinė ir siektų apie 30 mln. eurų.
Parlamente registruoti siūlymai automobilių registracijos arba vadinamąjį taršos mokestį taip pat nukreipti keliams – kitais metais jo tikimasi surinkti apie 30 mln. eurų – maždaug tiek, kiek ir pernai (31 mln. eurų). Šiuo metu šis mokesti patenka į biudžetą.
