Naujienų srautas

Verslas2023.08.13 19:28

Šimtą kartų pakartota, bet kai kurie vis tiek neišgirdo: nebelikus valstybės kompensacijų dalis vartotojų permoka už elektrą

Patricija Kirilova, LRT.lt 2023.08.13 19:28
00:00
|
00:00
00:00

Nuo liepos 1 d. nebelikus valstybės kompensacijos už elektrą, dalis vartotojų, nepasirinkusių pigesnių planų, šiuo metu už energiją vis dar permoka. Nors elektros tiekėjai vienašališkai sumažino kainas ir daugiau nei 28 ct/kWh dabar moka labai nedaug vartotojų, vis dėlto jiems siunčiamas raginimas iki šaltojo sezono dar peržiūrėti savo turimus planus – mat kainos netrukus gali kilti.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, buitiniai vartotojai, kurie su nepriklausomais tiekėjais buvo sudarę sutartis aukštesne nei 0,28 Eur/kWh kaina (viena laiko zona, ESO planas „Standartinis“) ir iki liepos 1 d. nesikreipė dėl jų pakeitimo, net ir jei tiekėjai vienašališkai sumažino tarifus, už elektros energiją mokės daugiau, nei sutartis patikslinę vartotojai, nes:

1. Dviejų mažiausias kainas siūlančių nepriklausomų tiekėjų fiksuotos kainos (12 ir 24 mėn.) planų vidutiniai tarifai birželio–liepos mėn. buvo 0,23–0,25 Eur/kWh, rugpjūčio mėn. (1–8 d.) 0,23–0,24 Eur/kWh;

2. Nepriklausomi tiekėjai yra nurodę, kad tarifus mažins iki 0,28 Eur/kWh;

3. Biržos planų liepos mėnesio vidutinė kaina – apie 0,20 Eur/kWh.

Todėl sutarčių nepatikslinusiems vartotojams LEA rekomenduoja inicijuoti jų keitimus, nes tik taip vartotojai galės daugiau sutaupyti – tiek pasirinkus fiksuotos kainos planus, tiek ir nefiksuotos kainos planus. Jeigu elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje pradės augti, tiekėjų siūlomi tarifai taip pat didės, todėl bus mažiau patrauklūs.

„Darant prielaidas, kad namų ūkio vidutinis suvartojimas yra 150 kWh per mėnesį ir nepriklausomi tiekėjai vienašališkai sumažino tarifus iki 0,28 Eur/kWh, sutarčių nepatikslinę buitiniai vartotojai liepos mėn. galėjo mokėti daugiau 4,5–7,5 Eur/mėn., o už rugpjūtį suvartotą elektros energiją 6–7,5 eurų daugiau (fiksuotos kainos planų atveju). Jei tokie vartotojai būtų pasirinkę nefiksuotos (susietos su „Nord Pool“ biržos kainomis) planus, tai liepą būtų mokėję apie 12 eurų mažiau“, – LRT.lt pakomentavo LEA Energetikos duomenų analizės centro l. e. p. vadovas Vytenis Gudelis.

Nepasikeitusiųjų savo planų liko vos keli procentai

„Enefit“ privačių klientų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė teigė, kad klientų, šiuo metu mokančių daugiau nei 30 ct/kWh, yra vos vienas procentas, maždaug 7 proc. turi planus, pagal kuriuos už energiją moka aukštesnes nei 29 ct/kWh kainas.

Ji atkreipė dėmesį, kad bendrovė vienašališkai sumažino kainas daliai klientų bei paragino juos sutartis keisti savarankiškai.

„Galima sakyti, kad šiuo metu permokančių už elektrą praktiškai neturime, nes didžioji dalis aukščiausių fiksuotų įkainių vos keliais centais skiriasi nuo dabar siūlomų kainų už kilovatvalandę“, – sakė I. Krikštopaitytė.

„Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė patikino, kad nuo pat metų pradžios klientai taip pat buvo aktyviai raginami naudotis gerėjančia situacija elektros biržoje, leidusioje atsikvėpti nuo aukštų kainų. Buvo siūloma galimybė negrąžinti gautų nuolaidų ir kainą susimažinti be jokių pasekmių.

Šiuo metu nė vienas klientas nemoka daugiau nei 28 ct/kWh, „Ignitis“ nuo liepos 1 d. taip pat savo nuožiūra sumažino kainas likusiai daliai žmonių, kurie patys nesiėmė iniciatyvos.

„Gyventojams verta pasitikrinti informaciją gautose sąskaitose ir jei jose nurodyta kilovatvalandės kaina viršija 28 ct, reiktų priimti sprendimą ir ieškoti geriausiai kliento poreikius atitinkančio pasiūlymo. Nes mokėti daugiau nei 28 ct/kWh, tai reiškia turėti blogesnes sąlygas nei iki liepos 1 d., kol buvo taikomos valstybės kompensacijos“, – atkreipė dėmesį L. Beganskienė.

Ragina keisti planus iki šaltojo sezono

„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas įvardijo, kad visiems, kurie dar nėra peržiūrėję savo sutarčių su aukštesniais tarifais, tebėra palankus laikas priimti sprendimus dėl naujų sutarčių sudarymo.

„Pas mus tokių klientų, kurie už elektros kilovatvalandę moka 28 centus ir daugiau, liko apie 15 proc. Tikime, kad ir šie gyventojai netrukus sukrus gavę sąskaitas už liepą. Kai kam jos gali būti šiek tiek didesnės, nes liepa po gana ilgo laiko bus pirmasis mėnuo, kai valstybė nebemokės kompensacijų už elektrą. Galbūt kažkam tai ir bus postūmis pasirinkti daug pigesnę elektros kainą“, – LRT.lt tikino M. Kavaliauskas.

Anot jo, šiuo metu pasirinkę naujus planus klientai galėtų sutaupyti bent 5 centus už kilovatvalandę. O tie, kurie jau anksčiau pasirinko tokius tarifus, vienareikšmiškai išlošė, palyginti su tais, kurie nieko nedarė.

„Todėl nėra ko laukti, nes kuo arčiau šaltojo periodo, tuo labiau tikėtina, kad tektų fiksuoti kiek aukštesnę elektros kainą – bent kol kas prognozuojama, kad ji rinkoje gali šiek tiek kilti“, – pastebėjo pašnekovas.

Artėjant žiemai daugėja neapibrėžtumo

L. Beganskienės teigimu, pastaruoju metu stebimas energijos kainų stabilizavimasis sugrįžta į 2021 metų lygį. Bendros tendencijos, anot jos, indikuoja, kad trumpuoju laikotarpiu – artimiausius kelis mėnesius – kainos augti neturėtų.

„Į metų pabaigą galime turėti kainos kilimą. Iš vienos pusės vandens rezervuarų lygis yra arti daugiamečio vidurkio (Skandinavija didžiąją dalį elektros energijos pasigamina iš hidroelektrinių), iš kitos pusės, artėjant šaltajam periodui, kainos gali greitai reaguoti į orų prognozes. Kadangi Lietuvos elektros kainos tiesiogiai priklauso nuo kainų lygio Skandinavijoje, tai ir pas mus galimos panašios tendencijos“, – LRT.lt komentavo „Ignitis“ atstovė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „Nasdaq“ biržoje Latvijos zonos elektros kainos prognozuojamos aukštesnės, žiūrint į paskutinio ketvirčio prognozes. Šiuo metu rinka prognozuoja virš 100 Eur/MWh.

L. Beganskienė priminė, kad elektros energijos kainą formuoja ir gamtinių dujų ateities sandorių kainos, kurios rodo, jog rinkos dalyviai yra linkę vertinti didesnes gamtinių dujų kainas artėjant šaltajam periodui dėl neapibrėžtumo, ar šią žiemą pavyks taip lengvai kaip praeitą.

„Nors nebūtinai tiesiogiai, bet Vokietijos elektros rinka yra labai priklausoma nuo dujų kainų svyravimų, o kadangi ji taip pat yra sujungta su Skandinavijos elektros rinka ir Baltijos šalių elektros rinka, tai kainų dinamika iš dalies persiduoda“, – komentavo L. Beganskienė.

Prognozuoja elektros kainų didėjimą

Vis dėlto M. Kavaliauskas pateikė šiek tiek kitokią poziciją. Jo teigimu, energetikos rinkose stabilumo yra mažokai, todėl situacija gali labai greitai pasikeisti. Kuo arčiau šaltojo sezono, tuo labiau išryškės reali situacija.

Pasak jo, faktas, kad paskutinių dvejų metų antrąjį pusmetį kainos buvo didesnės nei pirmąjį, leidžia manyti, kad to paties galima tikėtis ir šiemet.

Su tuo sutinka ir I. Krikštopaitytė – ji įvardijo, kad artimiausiais mėnesiais elektra greičiausiai brangs, mat vėstant orams reikės vis daugiau energijos, o kartu mažės jos gamyba iš saulės. Dėl to, tikėtina, stiebsis ir kainos.

„Visgi panašu, kad kainos neturėtų pasiekti pernykščių aukštumų. Kita vertus, reikia nepamiršti ir to, kad energijos rinkos po sukrėtimų dar nėra atsigavusios, tad pokyčius čia prognozuoti ypač sudėtinga“, – aiškino I. Krikštopaitytė.

Jos tvirtinimu, dėl šių priežasčių su birža susietus planus turintiems bei savo vartojimo įpročių keisti neketinantiems klientams rekomenduojama žiemos laikotarpiui kainą fiksuoti, o pavasarį grįžti prie biržos kainų.

Kaip rodo šių ir ankstesnių metų patirtis, įprastai žemesnės kainos biržoje ima formuotis nuo kovo.

Rugpjūčiui neįprastos tokios žemos kainos

Anot V. Gudelio, pagal ankstesnių metų kainų tendencijas, išskyrus 2021–2022 metus, kai prasidėjo nuolatinis kainų augimas, pirmojo pusmečio elektros energijos kainos „Nord Pool“ biržoje išlikdavo apie 15 proc. mažesnės už antrojo pusmečio kainas.

Pigesnę elektrą pirmąją metų pusę sąlygoja hidroelektrinių veikla pavasarį ir pan. Todėl istoriškai žiūrint, mažiausios kainos būdavo būtent pavasarį.

„Remiantis elektros kainų ateities sandorių kainomis, galima daryti prielaidą, kad spalio–gruodžio mėnesiais elektros energijos kainos gali augti apie 10 proc. ir daugiau. Tačiau šis kainų augimas antroje metų pusėje ir šaltojo sezono metu neturėtų būti drastiškas, pavyzdžiui, taip, kai 2022-ųjų rugpjūtį vidutinė kaina buvo 0,48 Eur/kWh.

Žinoma, istorinė patirtis rodo, kad prognozės ne visada pasiteisina, ypač vyraujant neramioms geopolitinėms nuotaikoms. Atkreiptinas dėmesys, kad dabar yra žemos kainos „Nord Pool“ biržoje – vidutinė rugpjūčio 1–8 d. kaina yra 0,06 Eur/kWh, kas nėra būdinga rugpjūčio mėnesio kainų lygiui“, – paaiškino V. Gudelis.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi