Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui siūlant iki 2027–ųjų sausio atidėti kai kurių Europos Sąjungos Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos nuostatų perkėlimą į Darbo kodeksą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kreipėsi į Seimo pirmininką Juozą Oleką ragindama nepritarti tokiam siūlymui.
Kaip pranešime sako LPSK vadovė Dalia Jakutavičė, siūloma nukelti būtent tas nuostatas, kurios darbuotojams jau nuo birželio suteiktų realias galimybes gauti informaciją apie darbo užmokestį, užtikrintų didesnį atlyginimų skaidrumą bei padėtų veiksmingiau kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje.
„Darbuotojų teisės negali būti atidedamos dėl ne laiku atliktų administracinių ar organizacinių darbų. Apie būtinybę įgyvendinti šią direktyvą diskutuojama jau kelerius metus, todėl šiandieninis siekis nukelti svarbiausių nuostatų įsigaliojimą sudaro įspūdį, kad darbuotojai turi prisiimti institucinio delsimo pasekmes“, – teigia LPSK vadovė.
Ji taip pat įspėja, kad esminių direktyvos nuostatų įsigaliojimo atidėjimas gali sudaryti prielaidas tolesniam jų peržiūrėjimui ar silpninimui.
BNS rašė, kad premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad siūlant iki 2027 metų pradžios atidėti prievolę visiems darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“ bei viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, darbdaviai turėtų laiko pasiruošti direktyvos taikymui.
Pirminėse Darbo kodekso pataisose buvo siūloma, kad Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva įsigaliotų nuo birželio 7 dienos, kitaip gali būti taikomos baudos.
