Lietuvos ekonomika šiandien turi stiprų potencialą augti sparčiau ir tapti viena konkurencingiausių regiono ekonomikų. Pastaraisiais metais augome greičiau nei daugelis Europos Sąjungos valstybių, o Lietuvos verslas ne kartą įrodė gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingų geopolitinių ir ekonominių aplinkybių. Šiandien turime galimybę žengti kitą svarbų žingsnį ir sustiprinti pramonę, eksportą bei investicijas, kurios lems ilgalaikį šalies augimą.
Tam, kad taptume 100 mlrd. eurų BVP ekonomika, Lietuva pasauliui turi papildomai parduoti maždaug už 50 mlrd. eurų daugiau prekių ir paslaugų. To nepasieksime vien vidaus vartojimu ar paslaugų sektoriumi.
Šiandien matome aiškią problemą: lietuviškos kilmės prekių eksportas po 2022 metų iš esmės stagnuoja, o ekonomikos augimą vis labiau palaiko paslaugų eksportas.
Pagrindiniai konkurencingumo iššūkiai taip pat aiškūs:
– augantys darbo kaštai;
– aukštos energijos kainos;
– brangesnis finansavimas verslui;
– per mažos investicijos į inovacijas ir MTEP.
Prieš dešimtmetį Lietuva buvo apie 40 proc. konkurencingesnė už ES vidurkį pagal darbo kaštų ir produktyvumo santykį. Šiandien šis pranašumas sumažėjo iki maždaug 18 proc. Tai reiškia vieną dalyką: Lietuva nebegali konkuruoti pigumu. Turime konkuruoti produktyvumu, technologijomis ir investicijomis.
Papildomą spaudimą šiandien kuria ir energijos kainos. Europoje pramoninė elektra kainuoja daugiau nei dvigubai brangiau nei JAV ar Kinijoje, o Lietuvoje ji dar brangesnė nei ES vidurkis. Tai tiesiogiai paliečia eksportuojančią pramonę.
Šiandien Lietuvai reikia ne kosmetinių sprendimų, o aiškios ekonominės krypties.
Siūlome konkrečias priemones:
1. Išplėsti investicinio projekto lengvatą pažangiai gamybai, taikant 200 proc. atskaitymą reinvestuojamam pelnui;
2. Supaprastinti MTEP lengvatos taikymą ir išlaidų pripažinimą;
3. Įvesti GPM lengvatą investuojantiems į ankstyvos stadijos startuolius;
4. Plėsti infrastruktūros finansavimą LEZ ir pramonės parkams;
5. Sukurti naują paskatų priemonę ypač stambioms, aukšto produktyvumo investicijoms;
6. Didinti elektros generaciją ir energetinį savarankiškumą;
7. Gerinti verslo prieigą prie kapitalo ir mažinti skolinimosi kaštus.
Šios priemonės leistų spartinti investicijas į technologinį atsinaujinimą ir produktyvumą. Skaičiavimai rodo, kad vien investicinio projekto lengvatos išplėtimas galėtų papildomai padidinti Lietuvos BVP augimą apie 0,25 proc. punkto kasmet, o vienas neapmokestintas euras ilgainiui sukurtų nuo 3,7 iki 5 eurų papildomo BVP.
Tai reikštų daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, didesnius atlyginimus, stipresnius regionus, modernesnę pramonę ir didesnį Lietuvos atsparumą geopolitiniams bei energetiniams sukrėtimams. Būtent tokios investicijos į technologinį atsinaujinimą, produktyvumą ir inovacijas gali užtikrinti spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą.
Tik produktyvesnė ir technologiškai stipresnė ekonomika gali užtikrinti ilgalaikį Lietuvos augimą ir atsparumą geopolitiniams sukrėtimams.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
