Dažnai sakoma – jei nori prarasti draugą, paskolink jam pinigų. Specialistai pripažįsta, kad tai kenkia santykiams. Vis dėlto, jeigu tokiam žingsniui ir pasiryžtama, tam, kad neprarastumėte lėšų, visais atvejais, net ir skolinant geriausiam draugui, patariama sudaryti rašytinį dokumentą.
Akcentuoja paskolos fakto įrodymus
Tam tikrais atvejais tenka susidurti su situacijomis, kai pažįstami, draugai ar artimieji prašo jiems paskolinti pinigų. Visai neseniai viešojoje erdvėje pasirodė įvairių žmonių išpažinimų, kai įklimpus į skolas šios sumos pasiekė ir kelis šimtus tūkstančių eurų.
Nors skolindami asmenims, kuriais ir pasitikime, nepagalvojame, jog gali nutikti kas nors blogo, pavyzdžiui, kad paskolintų pinigų neteksime, prieš imantis tokio žingsnio vertėtų įvertinti įvairias aplinkybes.
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresniojo teisininko Aivaro Grigo pasakojimu, ginčai dėl dingusio skolininko ir negrąžintos skolos išties dažni. Dėl šios priežasties kreditoriui svarbu turėti įrodymą, kad skola buvo suteikta.
„Nesant konkrečių įrodymų, gali būti sunku teismui įrodyti paskolos faktą, ypač jeigu tarp skolininko ir kreditoriaus istoriškai yra susiklostę ir daugiau komercinių santykių“, – pastebi teisininkas.
Kaip neprarasti pinigų?
Nors privalomą rašytinę formą įstatymai numato tik tada, kai skolinama suma viršija 600 eurų, siekiant išvengti nesusipratimų, potencialių ginčų ar netgi paskolintų pinigų praradimo, A. Grigas visais atvejais rekomenduoja sudaryti rašytinį susitarimą.
„Tai galėtų būti tiek paskolos sutartis, tiek skolos raštelis, šalių surašytas ranka ar atspausdintas ir pasirašytas“, – LRT.lt sako A. Grigas.
„Žinoma, prieš skolinant kreditoriams visada reikėtų pasidomėti skolininko finansine būkle“, – priduria A. Grigas.
Teisininkas atkreipia dėmesį, kad dokumente reikėtų aiškiai nurodyti kreditoriaus ir skolininko rekvizitus (vardai, pavardės, asmens kodai, kontaktiniai adresai), skolos grąžinimo terminą ir būdą, kuriuo ji grąžinama (grynais ar banko pavedimu į nurodytą sąskaitą).
„Jeigu skolinama grynaisiais pinigais, reikėtų įtraukti skolininko patvirtinimą, kad paskolos pinigai gauti. Jei skolinama bankiniu pavedimu, tai tiksliai nurodykite mokėjimo paskirtyje“, – pataria A. Grigas.
Nesant konkrečių įrodymų, gali būti sunku teismui įrodyti paskolos faktą.
A. Grigas
Jeigu skolinama suma viršija 3 tūkst. eurų ir sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Skolinti daugiau nei 5 tūkst. eurų galima tik bankiniu pavedimu, pabrėžia teisininkas.
„Jei sutartyje numatyta, kad pinigai pervedami pavedimu ir suma didesnė nei 3 tūkst. eurų, taikomi tik rašytinės formos reikalavimai, notarinė forma nebūtina“, – akcentuoja A. Grigas.
Anot jo, skolinius įsipareigojimus taip pat galima fiksuoti sudarant vekselį. Vekselis nuo paskolos raštelio ar sutarties skiriasi tuo, kad tai yra neginčytinas dokumentas. Jei skolininkas vekselyje nurodytais terminais negrąžina skolos, teisininko aiškinimu, notaras išduos vykdomąjį įrašą ir išieškojimo procesą iškart galima perduoti antstoliams.
„Jei kreditorius skolos neatgauna pagal sutartį, tokiu atveju pirmiau reikia kreiptis į teismą ir sulaukti galutinio teismo sprendimo. Tik sulaukus galutinio sprendimo (tai kreditoriui lemia ir papildomas bylinėjimosi išlaidas), galima perduoti dokumentus antstoliui ir pradėti išieškojimo veiksmus“, – paaiškina A. Grigas.
Tiesa, teisininkas atkreipia dėmesį, kad vekselis yra griežtos formos dokumentas, todėl jį reikia labai atidžiai surašyti.
Prieš skolinant kreditoriams visada reikėtų pasidomėti skolininko finansine būkle.
Tekste privaloma nurodyti žodžius „paprastasis vekselis“ ta kalba, kuria vekselis yra išrašytas, pabrėžti besąlyginį įsipareigojimą sumokėti nurodytą sumą, nurodyti mokėjimo terminą, vietą, pavadinimą ar vardą, pavardę asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta. Taip pat būtina nurodyti vekselio išrašymo vietą ir datą, išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašą.
„Jeigu skolinama suma viršija 3 tūkst. eurų, vekselis privalo būti notarinės formos“, – priduria A. Grigas.
Tiek tuo atveju, kai skolinimo faktas įforminamas vekseliu, tiek pasirašant skolos raštelį, dokumentas sudaromas vienu egzemplioriumi, kuris lieka pas kreditorių ir grąžinamas skolininkui po skolos grąžinimo.
Kelia pavojų santykiams
Vertindamas finansinių įsipareigojimų įtaką tarpusavio santykiams, psichologas dr. Marius Daugelavičius LRT.lt sako – „nori prarasti draugą, paskolink jam pinigų“.
„Sakyčiau, toje patarlėje yra labai daug tiesos. Finansiniai santykiai, kai vienas kitam yra skolingas, santykiams yra negerai“, – pažymi psichologas.
Nori prarasti draugą, paskolink jam pinigų.
M. Daugelavičius
Jeigu žmogus skolinasi iš kito, M. Daugelavičiaus manymu, tai rodo, jog jis turi problemų su pinigais, sunkiau su jais tvarkosi.
„Čia nešnekame apie būsto paskolą ar ką nors tokio, kas yra racionalus įsipareigojimas. Šnekame apie tai, kai žmogui pritrūko pinigų. Tai reiškia, kad jis jau turi problemų su finansais, nemoka planuoti išlaidų, turi problemų su pajamomis. Jeigu jis negali šimto kito ar tūkstančio eurų susiorganizuoti, jau čia, tikėtina, bus problemų su grąžinimu“, – dėsto psichologas.
M. Daugelavičius sako, jog skolindamasis pinigų iš draugo žmogus tampa labiau pažeidžiamas kito atžvilgiu, santykiuose nelieka lygiavertiškumo.
„Kitaip sakant, jeigu yra problemų su grąžinimu, tas, kuriam negrąžina, nebus laimingas, atsiranda pretenzijų. Tas, kuris negali grąžinti, pyksta dėl to, kad iš jo reikalauja, ir tada finansai persipina su draugyste. Draugystė sieja du žmones, kurie yra vienas nuo kito nepriklausomi“, – komentuoja jis.
Apibendrindamas M. Daugelavičius teigia manantis, jog, siekiant išsaugoti gerus santykius, finansinių įsipareigojimų su draugais nereikėtų turėti.
„Ten, kur prasideda finansiniai dalykai, labai ryškiai pasireiškia žmogaus egoizmas. Dažniausiai tai kerta per santykius“, – LRT.lt sako psichologas.
Ten, kur prasideda finansiniai dalykai, labai ryškiai pasireiškia žmogaus egoizmas.
M. Daugelavičius
„Aš tau paskolos neskolingas, kad ir kokie draugai mes bebūtume“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentas dr. Visvaldas Legkauskas antrina ir teigia, kad skolinimasis tarp draugų kelia pavojų santykiams.
„Taip jau yra, kad žmogus, kuris pasiskolino, skolą pamiršta nepalyginamai greičiau nei tas, kuris paskolino“, – LRT.lt sako V. Legkauskas.
Psichologas tvirtina, kad pinigus paskolinęs ir apie skolą draugui primindamas žmogus jaučiasi nejaukiai, o tai kelia potencialią įtampą.
„Tai toli gražu yra ne visiems, bet tokia galimybė nėra retas atvejis“, – pažymi V. Legkauskas.
Paklaustas, ar asmuo, kurio prašoma paskolinti pinigų, turėtų jaustis blogai atsisakydamas tai padaryti, VDU docentas pabrėžia – šiuo atveju jis nėra niekam nieko skolingas.
„Aš tau paskolos neskolingas, kad ir kokie draugai mes bebūtume“, – sako psichologas.
„Jeigu pradedama kaip nors „vynioti“, nuo tokio prašytojo reikia bėgti per devynis laukus. Jeigu prasideda „ar tu mane gerbi?“, reiškia, su [skolos] atidavimu irgi bus labai sudėtinga. <...> Kai sueis paskolos terminas, vėl bus „tu mane gerbi“, – komentuoja V. Legkauskas.
Jeigu pradedama kaip nors „vynioti“, nuo tokio prašytojo reikia bėgti per devynis laukus.
V. Legkauskas.
Dauguma skolininkų neturi oficialių pajamų
Antstolių informacinės sistemos 2023 metų balandžio mėnesio duomenimis, iš viso Lietuvoje buvo apie 207 tūkst. antstoliams perduotų aktyvių skolininkų. Jiems buvo iškelta 1,35 mln. bylų, skolų suma siekė per 4 mlrd. eurų. Tai atitinka 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Skolų išieškojimas stringa, nes skolininkai neturi oficialių pajamų. Antstoliai per 2022 metus išieškojo tik 4,2 proc. (225 mln. eurų) bendros skolų bylų sumos (5,4 mlrd. eurų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo mažinti skolų išskaitas iš darbo užmokesčio, diferencijuoti išskaitymo tarifus, kad nedirbantys skolininkai galėtų grįžti į darbo rinką, o jų kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas.
