Trečiadienio rytą Lietuvos kariuomenė pranešė apie netoli šalies sienos galimai pastebėtą droną. Buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, paskelbtas oro pavojus, laikinai uždaryta oro erdvė virš Vilniaus oro uosto.
Vėliau pranešta, kad oro pavojaus įspėjimai Vilniaus apskrityje ir visoje Lietuvoje atšaukti.
LRT TELEVIZIJOS eteryje – speciali laida, skirta aptarti susiklosčiusią situaciją.
STEBĖKITE TIESIOGIAI:
Tuo pačiu metu – objektai Latvijoje
Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, visi objekto požymiai rodo, kad tai galėjo būti dronas, tačiau kol objektas nėra surastas, to patvirtinti negalima.
„Logika vadovaujantis, tai turėtų būti dronas, radarų duomenys tai taip pat identifikuoja“, – LRT TELEVIZIJAI teigė ministras.
R. Kaunas patvirtino, kad į Lietuvos teritoriją galimai įskridus vienam dronui, tuo pačiu metu Latvijoje buvo pastebėtas ne vienas toks objektas.
„Taip, yra tokių žinučių. Šiandien ir Estijoje buvo lygiai taip pat pakelti NATO naikintuvai iš Lietuvos tikrinti informacijos dėl galimo drono“, – kalbėjo ministras.
Paklaustas, kokia trajektorija dronas skrido Lietuvoje, krašto apsaugos ministras atsakė, kad detales pateiks Lietuvos kariuomenė, kai bus surinkti visi duomenys, tačiau pažymėjo, jog dronas skrido „visose zonose, kuriose buvo paskelbtas oro pavojus“.
Vertindamas šios dienos įvykį, R. Kaunas tvirtino, kad Lietuva geba aptikti dronus.
„NATO oro policija sureagavo žaibiškai, Lietuvos kariuomenė taip pat reaguoja žaibiškai. Šiandien pamatėme, kad ir pranešimai gyventojams, ir oro pavojus buvo paskelbti žaibiškai“, – akcentavo krašto apsaugos ministras.
Vertina kaip žingsnį pirmyn
Specialiųjų operacijų atsargos karininkas Aurimas Navys antrino manantis, kad šį kartą reakcija buvo kitokia ir ji džiugina.
„Tai, kad buvo sureaguota, kad gyventojai gavo žinutes apie galimą grėsmę, tai yra tikrai didelis žingsnis pirmyn“, – sutiko jis.
Tuo tarpu gynybos ir saugumo ekspertas Giedrimas Jeglinskas sakė manantis, kad gauta informacija nebuvo ideali, tačiau, pasak jo, šios dienos įvykis suteiks pamokų civilinės saugos srityje.
„Pratybos su tikrais šoviniais, nes tas dronas tikrai galėjo būti ginkluotas, tikrai galėjo turėti sprogstamąjį užtaisą, galbūt ir turi“, – atkreipė dėmesį G. Jeglinskas.
Vertindama visuomenės informavimą apie oro pavojų, buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sakė mananti, kad situacija nėra lengva ir gana komplikuota.
„Progresas, dar, matyt, nėra įvykęs toks, kokio norėtųsi kiekvienam piliečiui“, – svarstė ji.
Jei dronas yra dezorientuotas, pateikiant jam klaidingą informaciją, atsargos generolo Edvardo Mažeikio aiškinimu, jis gali nuskristi visai kita kryptimi, nei buvo planuota iš anksto. Sugrąžinti tokių dronų į pirminį kelią, anot eksperto, iš principo jau nebeįmanoma.
„Šitie dronai, kurie skrenda iki tūkstančio kilometro, kelis šimtus kilometrų, kai jie startuoja, atgalinio ryšio su paleidėjais nebeturi“, – dėstė E. Mažeikis.
Paskelbtas oro pavojus
LRT.lt primena, kad trečiadienį Lietuvoje buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas dėl galimo bepiločio orlaivio (drono) patekimo į šalies oro erdvę.
Pavojus paskelbtas Ignalinos, Utenos, Zarasų, Švenčionių, Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Vilniaus apskrityje paskelbtas rimtas, vadinamasis „raudonas“, pavojus – gyventojams nurodyta vykti į priedangas, taip pat aktyvuota NATO oro policijos misija.
Po kurio laiko pavojus atšauktas.
LRT.lt sulaukė gyventojų pranešimų, kad dalis švietimo įstaigų į situaciją reagavo netinkamai, o kai kurios priedangos buvo užrakintos, todėl gyventojai negalėjo į jas patekti.
Institucijos pranešė, kad kontaktas su objektu buvo prarastas, todėl pradėta tikėtinų vietovių, kur galėjo nukristi dronas, patikra.
Drono paiešką vykdo Lietuvos kariuomenės pajėgos, veikdamos su policija, policijos antiteroristinių operacijų rinktine „Aras“ ir Bendruoju pagalbos centru (112).
Paieškos atliekamos Druckūnų, Marcinavos, Babriškių ir Gudžių apylinkėse. Apklausti vietos gyventojai, apžiūrimos teritorijos.
Nurodoma, kad radus objektą pirmiausia būtų izoliuota radinio vieta, o tolesni veiksmai vyktų pagal nustatytas procedūras, pasitelkiant specializuotas pajėgas.
Pastebėjus galimas drono nuolaužas, gyventojų prašoma prie jų nesiartinti, jų neliesti ir nebandyti perkelti ar ardyti, nes objektas gali būti pavojingas.
Taip pat rekomenduojama atsitraukti į saugią vietą – pastato vidų arba priedangą, įspėti aplinkinius, ypač vaikus, ir nedelsiant pranešti telefonu 112, kuo tiksliau nurodant vietą.
Esant galimybei, informaciją galima užfiksuoti iš atstumo ir perduoti tarnyboms, tačiau prašoma neviešinti nei medžiagos, nei radinio vietos detalių socialiniuose tinkluose.
Trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio premjerė Inga Ruginienė teigė, jog bus reikalaujama, kad savivaldybėse esančios priedangos būtų atviros visą parą.
„Noriu atsiprašyti gyventojų. Priėmėme sprendimą, kad reikia gyventojus dažniau informuoti, net jeigu yra [grėsmės] regimybė“, – teigė ji, pabrėžusi, kad nuo šiol pranešimai apie pavojus gali būti siunčiami dažniau.
Sekmadienį Lietuvoje pranešta apie rastą nukritusį galimai ukrainietišką droną, turėjusį sprogmenų. Sprogmenys neutralizuoti drono radimo vietoje Utenos rajone, Samanės kaime.
Šiemet kovą ant Lavyso ežero, Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija, irgi buvo nukritęs ukrainiečių karinis dronas. Anot institucijų, jis buvo skirtas atakuoti Rusiją, bet į Lietuvą įskrido sutrikdytas rusų elektroninės kovos priemonių.
Dar antradienį vidurdienį į Estijos oro erdvę įskridęs dronas buvo numuštas NATO naikintuvo.
