Likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, valdančios vadinamus Maskvos namus Vilniuje, kreditoriai nutarė nurašyti pastatą ir jį perduoti Vilniaus savivaldybei.
Tai BNS patvirtino miesto valdžia ir Statybos inspekcija.
Viešosios įstaigos kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bei „Sodra“ – sprendimą priėmė vadovaudamiesi Juridinių asmenų nemokumo įstatymu, pagal kurį nurašomas pastatas perduodamas savivaldybei, kurios teritorijoje jis yra.
Vilniaus savivaldybė BNS teigė dar analizuojanti kreditorių sprendimą, tačiau jei vis tik ji nuspręstų pastato neperimti, galutinį sprendimą turėtų priimti teismas.
Be to, Aplinkos ministerijos iniciatyva deramasi dėl taikos sutarties – siekiama susitarti, jog už pastato griovimą nebebūtų atsakinga Statybos inspekcija, o šią pareigą iš jos perimtų kita šalis – įmonė, kuri apsiimtų darbus atlikti savo ar kitomis privačiomis lėšomis, užsimenama, jog atsakomybę galėtų prisiimti ir savivaldybė.
Vyksta derybos, laukiama ir savivaldybės pozicijos
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas BNS teigė, jog taikos sutartis būtų pasirašoma tarp Statybos inspekcijos, bankrutuojančios įstaigos „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius „Šatrijos biuras“, bei įmonės, kuri iš inspekcijos perimtų pareigą savo lėšomis organizuoti bei atlikti statinio griovimo darbus.
Ministras nurodė, jog šiuo metu vyksta pokalbiai su daugiau nei viena bendrove, tačiau jų pavadinimų neįvardijo. Jis taip pat teigia negalintis atskleisti galimų sutarties sąlygų.
„Šiuo metu sąlygos dar derinamos, todėl jų detaliai komentuoti negalime. Pagrindinė svarstoma susitarimo kryptis yra, kad juridinis asmuo perimtų praktinį teismo sprendimo vykdymą ir savo lėšomis užtikrintų statinio griovimo darbus“, – komentare BNS sakė K. Žuromskas.
„Konkrečios šalių teisės, pareigos, atsakomybės ir terminai būtų nustatyti pačioje taikos sutartyje. Kol susitarimo sąlygos nėra galutinai suderintos ir teismo patvirtintos, detaliau komentuoti atsakomybių pasiskirstymo dar negalime“, – pridūrė jis.
Pasirašius taikos sutartį ją dar turėtų patvirtinti teismas. Anot ministro, tikimasi, jog teismui ją pavyks pateikti iki vasaros.
Statybos inspekcijos atstovė Viktorija Šinkūnienė BNS teigė taip pat negalinti komentuoti susitarimo turinio ir derybų eigos, tačiau nurodė, kad yra gavusi informacijos iš „Šatrijos biuro“ apie kreditorių sprendimą perduoti pastatą savivaldybei.
„Galimo susitarimo projektas dar tik pradėtas svarstyti, todėl jo turinio negalime komentuoti, kol neturime aiškių visų sutarties šalių ir jų pozicijų bei išdiskutuoto sutarties turinio“, – BNS sakė V. Šinkūnienė.
„Sutarties šalimi numatoma įtraukti ir nemokumo administratorių (...), iš kurio inspekcija yra gavusi informacijos apie priimtą kreditorių sprendimą perduoti pastatą savivaldybei, kaip tai numato nemokumą reglamentuojantys teisės aktai. Todėl turime sulaukti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicijos šiuo klausimu“, – pridūrė Statybos inspekcijos atstovė.
V. Šinkūnienė taip pat teigė, jog vykstant deryboms dėl taikos kol kas atsisakoma idėjos skelbti naują pastato nugriovimo konkursą.
„Inspekcija yra pasirengusi skelbti viešąjį konkursą pastato griovimui, jei nebus pasiektas susitarimas nugriauti pastatą privačiomis lėšomis arba jei savivaldybė neperims pastato ir nesiims jo nugriauti“, – BNS sakė ji.
Savo ruožtu sostinės valdžia BNS patvirtino gavusi kreditorių sprendimą nurašyti Maskvos namus bei juos perduoti savivaldybei, sako analizuojanti dokumentus.
„Turto nurašymas yra įprasta procedūra bankroto procese pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą. Tačiau savivaldybė analizuoja procedūrinius nutarimo priėmimo klausimus ir tada priims sprendimą“, – komentare BNS nurodė savivaldybė.
Pasak jos, jei savivaldybė galiausiai nuspręstų pastato nepriimti, galutinį sprendimą turėtų priimti teismas. Tuo metu perėmus turtą „teisine prasme gali kilti kliūčių savivaldybei pačiai nugriauti pastatą“. Kokios tai kliūtys, savivaldybė plačiau nekomentavo.
Vilniaus valdžia taip pat teigė negalinti kalbėti ir apie derybas dėl taikos sutarties.
„Procese dalyvauja kelios institucijos, derina galimus variantus, tad kol nėra sprendimo, komentuoti plačiau negalime. (...) Teisinė situacija, susijusi su Maskvos namais, yra beprecedentė ir išskirtinė. Tai reikalauja ypatingo teisinio atidumo, nes kiekviena net ir smulki klaida potencialiai gali trikdyti ar vėl stabdyti teismo sprendimo – pastato nugriovimo – vykdymą. Iš to laimėtų tik Rusija“, – BNS teigė savivaldybė.
Derybų dėl taikos bei kreditorių sprendimo perduoti Maskvos namus savivaldybei BNS nekomentavo ir „Šatrijos biuro“ vienintelė akcininkė ir vadovė Kristina Čechovič. Ji tikino išsamiau galėsianti pakomentuoti birželio pradžioje.
Daugiausia aistrų kelia požeminiai aukštai
Kokių iššūkių gali kilti siekiant taikos sutarties, K. Žuromskas praėjusią savaitę išsamiau aiškino ministerijos tinklalaidėje „Aplinka“. Pokalbio metu su ministerijos kancleriu Povilu Poderskiu K. Žuromskas užsiminė, jog atsakomybę perimanti įmonė neturėtų būti įpareigota nugriauti pastato trijų aukštų požeminės dalies.
Anot ministro, antžeminės dalies nugriovimas turėtų kainuoti 300–600 tūkst. eurų, vien požeminės – dar apie 2 mln. eurų, o verslas tiek nuosavų lėšų neinvestuos.
„Faktas, kad verslas neduos daugiau pinigų, galim to neskaičiuoti, neatliks daugiau darbų nei iki nulinio aukšto. Ir mes čia turime labai gerą pasiūlymą ant stalo – ateina verslas, susiorganizuoja, deda savo pinigus ir nugriauna viską iki nulio (antžeminę dalį – BNS)“, – teigė K. Žuromskas.
„Esame mes – įstatymų leidėjai ar vykdančios institucijos, kurios jau turi kažkaip priimti tą pagalbą ir sakyti: žiūrėkite, jūs tai padarykite, o mes susitarsime kažkaip ir padarysime taip, kad viskas toliau bus gerai. Turime įtraukti verslą ir nugriauti visą antžeminę dalį ir kažkaip sugebėti nelįsti į požemį“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, problema kyla dėl skirtingos teisės aktų interpretacijos – pagal Statybos techninį reglamentą statinį laikyti nugriautu pakanka pasiekti pusės metro žemiau žemės lygio ribą, tačiau Statybos įstatymas numato, kad turi būti pašalinta ir visa požeminė dalis.
Tai pabrėžia ir Statybos inspekcija, kuri dėl to, anot politiko, nenori pasirašyti taikos susitarimo.
„Kiek žinau, inspekcija nenori būti įtraukta į taikos sutartį, nes nenori prisižadėt, kad priims darbus dėl pusės metro, sako, kad būtent šituo atveju netinka tas pusės metro (reikalavimas – BNS). Sako, jūs pasirašinėkit tarpusavyje – bankroto administratorius su rangovais, o mes tiesiog ateisim į darbus pažiūrėt“, – aiškino K. Žuromskas.
Be to, anot jo, turėtų būti susitarta, kad pasirašius sutartį su verslu Statybos inspekcija vėliau nereikalautų atlikti ir papildomų darbų.
„Prie papildomų žvaigždučių (susitarime – BNS) reikėtų pridėti, kad (inspekcija – BNS) nereikalautų dar kažko, ko jiems nereikia reikalauti. Kad nebūtų, jog ateina verslas galvodamas, kad užteks nugriauti tiktai antžeminę dalį, bet paskui inspekcija įklampina į požemius“, – sakė aplinkos ministras.
Tuo metu Statybos inspekcijos atstovė V. Šinkūnienė BNS neatsakė, ar sprendimas griauti tik antžeminę pastato dalį galėtų lemti įstaigos sprendimą nepasirašyti taikos susitarimo, tačiau nurodė, jog 2022 metų teismo sprendimas įpareigoja nugriauti visą nelegalų statinį: „Tai yra, jokių patalpų po žeme neturi likti“.
Mero siūlymas – kraštutinis variantas
Ministras K. Žuromskas teigė, jog nepavykus pasiekti taikos Maskvos namų griovimo darbus būtų bandoma pirkti iš Centrinės projektų valdymo (CPO) katalogų už 1 eurą.
„Turime planą B. (...) Turim tokius CPO katalogus, kur galime paskelbti pirkimą dalyviams, kurie yra sąraše, ir labai greitai nusipirkti. Galim bandyti pirmą kartą skelbti, kad nebūtų kažkokių kolizijų, pilna apimtimi – nugriauti ir požeminius aukštus už vieną eurą“, – tinklalaidėje „Aplinka“ sakė ministras.
Su P. Poderskiu jie diskutavo, jog likusias lėšas atrinktam rangovui galėtų suaukoti kitos įmonės arba nevyriausybinės organizacijos.
Tuo metu, anot K. Žuromsko, nepasisekus šiam pirkimui būtų skelbiamas naujas, tačiau rangovo būtų prašoma nugriauti tik antžeminę pastato dalį: „Tą patį, ką taikos sutartimi kalbame. Tiesiog paleisti pirkimus, jeigu sutartis eina labai ilgai ir šis procesas užsitęsia, nerandame bendro sutarimo“.
Kaip dar vienas variantas įvardijama ir sostinės mero Valdo Benkunsko siūloma iniciatyva – pakeitus Labdaros ir paramos įstatymą darbus kaip paramą priimtų Statybos inspekcija, tačiau ministras teigė, jog ši idėja gali būti sunkiai įgyvendinama.
„C dar planas yra tas Benkunsko-Sinkevičiaus visas reikalas. (...) Galbūt irgi būtų variantas, bet tik jei nebus suderinta taikos sutartis, nepavyks B variantas nupirkti (darbus – BNS) už 1 eurą. Toks, gerai, įsidėkim pasitikrinant prieš didelių pinigų išleidimą griovimui (skelbiant viešą konkursą – BNS), bet tikėtina, kad fail (nepavyks – BNS)“, – sakė aplinkos ministras.
„Dar paprašė Vyriausybės išvados (pataisoms – BNS), tai nebus labai greitai, labai nebus greitai“, – pridūrė K. Žuromskas.
Sostinės vadovas kovo pradžioje pranešė kreipęsis į statybų bendroves, jog šios pastatą nugriautų visuomeniniais pagrindais, tačiau tam būtina pakeisti Labdaros ir paramos įstatymą. Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius balandį teigė palaikysiantis mero iniciatyvą, jo bendrapartietis Seimo narys Martynas Katelynas registravo ir įstatymo pataisas.
Pastatas negriaunamas jau ketverius metus
BNS rašė, kad balandžio viduryje Seimas ėmėsi svarstyti Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, leisiančias paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms paramą priimti ne tik paslaugomis ar lėšomis, tačiau ir darbais.
Pakeitimai leistų Maskvos namus šalia sostinės centro ir naujo verslo bei būsto komplekso buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje nugriauti visuomeniniais pagrindais, tačiau tam dar reikėtų, jog Statybos inspekcija gautų paramos gavėjo statusą.
Tokią idėją iškėlė sostinės meras V. Benkunskas, dar vienai konkurso dalyvių, statybos įmonei „Regina ir Co“ anksčiau besibylinėjant teisme su inspekcija dėl pastarosios sprendimo atmesti įmonės pasiūlymą.
Kauno apygardos teismas balandžio pradžioje nutarė, jog įmonė nepateikė visų dokumentų, pagrindžiančių kompetenciją, todėl jos pasiūlymas buvo atmestas teisėtai. „Regina ir Co“ šio sprendimo neskundė, todėl inspekcija galėjo skelbti naują konkursą.
Kaip skelbė BNS, Maskvos namų idėja vystyta nuo 2004-ųjų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-ųjų gruodį pripažino savivaldybės išduotą statybos leidimą negaliojančiu ir įpareigojo statytoją – viešąją įstaigą „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ gauti naują leidimą bei pagal jį pertvarkyti statinį.
Įstaigai to nepadarius, ji įpareigota pastatą nugriauti, o nevykdžius ir šio įpareigojimo, griovimą 2022 metais leista organizuoti Statybos inspekcijai.
