Būsto įperkamumas grįžo į 2010 m., sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, valstybė turi judėti nuo būsto įsigijimo prie nuomos klausimo.
„Įperkamumo kreivė pradėjo lenktis žemyn. Tai visų pirma yra dėl išaugusių turto kainų. (...) Atlyginimų augimas, kuris yra atsvara, pastaruoju metu siekė daugiau nei 10 proc., bet to nebekompensavo“, – LNTPA surengtame forume „Būsto įperkamumas: sprendimai ir priemonės“ antradienį kalbėjo M. Statulevičius.
Kita mažėjančio būsto įperkamumo priežastis – traukiasi leistinų statyti būstų skaičius.
„Pastaruoju metu išduotų leidimų skaičius palaipsniui mažėja. Šiuo metu yra apie 1300 leidžiamų statyti būstų per ketvirtį. Matome, kad ta tendencija yra mažėjanti jau kurį laiką“, – pastebi NT vystytojų atstovas.
Būsto įperkamumą, anot M. Statulevičiaus, prastina ir kai kurie teisės aktai. Pavyzdžiui, 2022 m. kovą įsigaliojęs Žemės įstatymas. „Vien dėl to projektas gali brangti iki 10 proc.“, – sako M. Statulevičius.
Anot jo, LNTPA atlikta apklausa parodė, kad 76 proc. vystytojų šiemet tęs NT projektų įgyvendinimą, o 24 proc. lėtins ar stabdys statybas.
„Tai yra nemaži skaičiai, žiūrėsime, kaip per metus tai keisis“, – pridūrė asociacijos vadovas.
M. Statulevičiaus teigimu, yra ir kelios biurokratinės priežastys, kurios lemia lėtėjančias statybas.
Pavyzdžiui, teisės aktų pakeitimų iniciatyvos itin retai konsultuojantis derinamos arba tik formaliai derinamos su tais, kam jos bus taikomos, priimtų įstatymų lydimųjų teisės aktų rengimo vėlavimas, pereinamojo laikotarpio netaikymas pakeitus esminius teisės aktus.
Siekiant gerinti būsto įperkamumą, LNTPA siūlo atnaujinti Lietuvos būsto strategiją, paskirti Vyriausybės lygmeniu būsto politiką kuruojantį asmenį ar grupę, kurti municipalinio būsto fondus, būsto įperkamumui ir kainų augimui jautrius sprendimus derinti iš anksto su būsto kūrėjais ir taikyti pereinamuosius pokyčių įsigalėjimo laikotarpius. Be to, jaunų (iki 45 metų) asmenų ir šeimų apsirūpinimui būstu teikti prioritetą, pavyzdžiui, lengvatines paskolas su valstybės garantija, taikyti mažesnį PVM tarifą.
Įperkame vis mažiau
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius taip pat tvirtina, kad būsto įperkamumas yra sumažėjęs.
Pavyzdžiui, dar 2020 m. žmogus, gaunantis vidutinį atlyginimą, su paskola galėjo įsigyti 163,3 kv. m būstą, o dabar 117,6 kv. m. Vis dėlto istoriškai tai vis dar yra vienas iš aukščiausių rodiklių.
Viena iš prastėjančio būsto įperkamumo priežasčių, anot ekonomisto, yra išaugusios palūkanos, tai lemia brangesnį skolinimąsi.
Gera žinia yra tai, kad būsto paskolų maržos pastaruosius dvejus metus mažėja: 2020 m. siekė apie 2,38 proc., o dabar yra sumažėjusios iki 1,89 proc.
„Todėl dabar yra geras metas pabandyti refinansuoti būsto paskolą ir taip sutaupyti kelis tūkstančius eurų per visą paskolos laikotarpį“, – pataria J. Markevičius.
Nors būsto įperkamumas per pandemiją Lietuvoje suprastėjo, 2022 m., vertinant būsto kainų ir atlyginimų santykį, situacija Lietuvoje pagerėjo.
„Tarp tokių šalių nepateko Latvija, Estija, ten įperkamumas vis dar blogėjo“, – pažymėjo ekonomistas.
Ministras – reikia pereiti į nuomos rinką
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kalbėdamas apie būsto įperkamumą, visų pirma pažymėjo, kad dalis gyventojų vis dar gyvena labai prastos kokybės namuose.
„Lietuvoje trečdalis būstų neturi vandens klozetų, 70 proc. šalies pastatų energetiškai yra avariniai, pusė Lietuvos gyventojų gyvena energetiniame skurde. Tai reiškia, kad jie išleidžia daugiau nei 30 proc. savo pajamų transportui, šildymui, elektrai. Tai yra signalas, kad Lietuvoje mes gyvename apleistame būste ir dalis gyventojų yra įstrigę“, – pažymėjo ministras.
Anot S. Gentvilo, Lietuvoje apie 16 proc. žmonių turi būsto paskolas, jie gali įsigyti naujesnį būstą, tačiau ką daryti tiems žmonėms, kurie gyvena prastos kokybės būste ir neturi pinigų.
„Kaip padaryti, kad šalies gyventojai gyventų adekvačiuose būstuose?“ – retoriškai klausė S. Gentvilas.
Jo teigimu, reikia kelti klausimą, ar Lietuvoje tikrai reikia turėti tokį aukštą, apie 90 proc. siekiantį, būsto nuosavybės rodiklį, ar pasukti Šveicarijos keliu, kur būstą turi tik apie 20 proc. žmonių.
„Būsto įperkamumo srityje turime kalbėti ne apie technologinius standartus, o kaip sugalvoti mechanizmą, kad 80 proc. gyventojų, kurie negali pasiimti būsto paskolų, persikraustytų į naują būstą su kitais standartais. Ar tai būtų nuomos rinka, municipalinis būstas, ar dar kitos schemos“, – teigė S. Gentvilas.
„Todėl esminis principas – mums reikia persiorientuoti nuo nuosavo būsto turėjimo į nuomos rinką, į saugesnį nuomininko statusą, didesnę jo apsaugą. Reikia turėti valstybės adekvatų požiūrį, kad nuomos rinka yra šešėlyje ir privatūs vystytojai čia turi mažiau galimybių konkuruoti“, – pridūrė ministras.
