Spalio mėnesį šildymo kaina Lietuvoje bus apie 100 proc. didesnė nei praėjusių metų spalį, praneša Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, šių metų spalio mėn. formuojasi 10,29 ct/kWh (be PVM) vidutinė šilumos kaina – ji yra 24 proc. didesnė, lyginant su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina kai ji siekė 8,28 ct/kWh, arba 100 proc. didesnė nei praėjusių metų spalį.
„Kainų pokyčiams didžiausios įtakos turi karo Ukrainoje nulemta energetinė krizė Europoje: dėl sustabdyto biokuro importo iš Baltarusijos biokuro kaina Lietuvoje padidėjo dvigubai – iki 46 Eur/MWh.
Gamtinės dujos per metus pabrango bent 3 kartus iki 250 Eur/MWh. Reiktų džiaugtis tuo, kad Lietuva laiku perorientavo šilumos ūkį į biokurą, šis sprendimas mums leidžia šilumos ūkyje naudoti 4–5 kartus pigesnę kuro rūšį“, – teigia „Baltpool“ Prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Rugsėjo mėnesį viena didžiausių kainų visoje šalyje formavosi Vilniaus mieste – 17,56 ct/kWh, tačiau spalį, dėl mieste planuojamo deginti mazuto, ji sumažėjo iki 9,70 ct/kWh. Palyginus su praėjusių metų spalio mėn., šildymo kaina sostinėje didėja 62 proc.
„Reikia padėkoti žmonėms, kurie ryžosi šiam sprendimui“, – tikina V. Jonutis.
VERT duomenimis, Kaune šilumos kaina spalio mėn., lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, augs 140 proc. iki 9,50 ct/kWh. „Nepaisant didžiausio kainos augimo Kaunas išlieka vienas pigiausių miestų pagal šildymą“, – priduria V. Jonutis.
Klaipėdoje kaina augs – 90 proc. iki 10,06 ct/kWh, o Panevėžyje – 117 proc. iki 11,13 ct/kWh.
„Žinoma, čia yra tik šildymo sezono pradžia, dalis kuro nenupirkta, tačiau mes darome prielaidą, kad dabartinės kainos yra panašios į tas, kurios bus šildymo sezono metu. Jos gali dar šiek tiek pakilti, tačiau nekalbame apie kartus, kalbame apie kelis procentus“, – tikina V. Jonutis.
Kainų skirtumus lemia priklausomybė nuo dujų
V. Jonutis teigia, kad kainos didėjimą skirtinguose miestuose lemia gamtinių dujų dalis kuro struktūroje – kuo miestai naudoja daugiau dujų, tuo galutinės šilumos kainos augimas bus didesnis. Rugsėjo mėnesio šilumos kainos dar neatspindi viso galimo kainų svyravimo – kuro kainų svyravimai ir geopolitinis neapibrėžtumas keičiasi kiekvieną dieną, todėl kainos gali tiek kilti, tiek kristi. Vis dėlto stebint biokuro kainų tendencijas, galima būtų spėti, kad kainų pikas jau yra pasiektas.
Vertinant prognozuojamas spalio mėn. šildymo kainas Baltijos šalyse, didesnėmis kainomis išsiskirs Latvijos ir Estijos sostinės, kurios šilumos gamybai naudoja daugiau gamtinių dujų nei mažesni miestai.
„Baltpool“ duomenimis, Lietuvos miestai yra pasirengę šildymo sezonui kaip įprastai. Ilgalaikiais sandoriais miestai jau yra nupirkę apie trečdalį viso reikalingo biokuro. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, biokuro yra įsigyta netgi daugiau. „Šiemet rinkoje stebima tendencija, kad dėl didelio biokuro žaliavos kainos neapibrėžtumo žiemos laikotarpiu, biokuro tiekėjai nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų ir linkę biokurą parduoti trumpalaikiais sandoriais. Šiuo įtemptu laikotarpiu rinkoje tai visiškai nestebina“, – pastebėjo V. Jonutis
Kalbėdamas apie dar kitų metų – 2023–2024 m. šildymo sezoną, V. Jonutis sako, kad yra nuogąstaujama, jog situacija bus dar prastesnė, tačiau Lietuvai, anot jo, blogiau tikrai nebus.
„Tarptautinės energetikos agentūros vadovas teigia, kad pasaulyje energetinė situacija yra bloga, bet kitąmet bus dar blogesnė. Man atrodo, kad bent jau Lietuvoje blogiau nebus.
Be to, jei Europa susitvarkys su dujų importo problemomis, o tai yra tikrai įmanoma, nes suskystintų gamtinių dujų terminalai statomi vienas po kito, dujų rinkoje yra pakankamai, tai dujų kaina turėtų sumažėti. Dujų kainos JAV ir Europoje skiriasi gal 10 kartų. Esant galimybei perduoti dujas iš vieno žemyno į kitą kainos ims vienodėti“, – tikina V. Jonutis..
