Komikas, visuomenės veikėjas Olegas Šurajevas LRT RADIJĄ tikina, kad deklaravusios prekybos ryšių su Rusija nutraukimą alaus bendrovės „Volfas Engelman“ produkcija ir toliau keliauja į šalies agresorės prekybos lentynas. Bendrovės atstovas pirštu beda į eksportu užsiimančią bendrovę „Lukritma“, su kuria aludariai tikina nutraukę bendradarbiavimą. O. Šurajevo tyrime užfiksuoti ir bendrovės „Girteka“ sunkvežimiai. Šios atstovas pripažino, kad bendrovė „šiek tiek vykdo pervežimų į Rusiją“.
Kelią skinasi per trečiąsias įmones
Neseniai visuomenininkas O. Šurajevas paviešino vaizdo įrašą, kaip neva į transporto bendrovės „Girteka“ vilkiką su rusiškais numeriais kraunamas alus „Volfas Engelman“. Pasak O. Šurajevo, po plataus masto Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą, kai Lietuvos įmonės garsiai deklaravo nutraukiančios prekybą su šalimi agresore, šalies alaus gamintojai ir toliau vežė savo produkciją į Rusiją.
„Visus šitus penkis karo mėnesius alaus gamintojai vežė [savo produkciją į Rusiją]. Tiesa, vežė produkciją per trečiąsias įmones. Vieną įmonę aš atskleidžiau. Tai yra UAB „Lukritma“. Ji vežė [į Rusiją] ne tik „Volfo Engelman“, bet ir „Kalnapilio“ alų, kuris pagamintas Panevėžyje, tačiau skirtas Latvijos rinkai“, – teigia O. Šurajevas.
Pasak jo, lietuviška produkcija keliauja ne šiaip sau kokiam smulkiam pirkėjui, o visoje Rusijoje veikiantiems platinimo tinklams. „Aš matau muitinės duomenis. Turiu šitą dokumentą su savimi. Labai kvaila visa tai neigti, – tikina nemažą sekėjų būrį socialiniuose tinkluose turintis visuomenininkas. – Kai paskelbiau apie UAB „Lukritma“, tai „Volfas Engelman“ nutraukė su ja sutartį, tačiau aš tada nurodžiau tik tą vieną įmonę.“
Į Rusiją vežė be įmonės žinios
Bendrovės „Volfas Engelman“ rinkodaros vadovas Mantas Matukaitis sako negalintis patvirtinti O. Šurajevo surinktų įrodymų dėl produkcijos išvežimo į Rusiją. Anot jo, „Volfas Engelman“ prekybą su Rusija nutraukė per du etapus.
„Pirmasis etapas buvo kovo pradžioje, tada mes nustojome tiesiogiai pardavinėti alų į Rusiją. Antras etapas buvo tuomet, kada žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad mūsų alaus, kurio pagaminimo data yra jau po karo prasidėjimo, vis dar yra tenai. Tuomet, birželio mėnesį, mes uždarėme pirmą tokį kanalą, kurį atsekėme pagal mums tada pateiktos produkcijos datą ir pagaminimo laiką. Tada, pasirodžius informacijai, kad mūsų alaus vis dar tenai yra, buvo pradėtas O. Šurajevo tyrimas.
Mes dar prieš O. Šurajevui skelbiant, kad tai yra UAB „Lukritma“, netgi savo socialinėje medijoje paskelbėme apie sprendimą nutraukti santykius su dar vienu mūsų platintoju. Tai yra ta pati „Lukritma“. Kodėl mes to nepasakėme viešai? Neįvardijome „Lukritmos“ pavadinimo? Mes turime tokią etiką įmonės viduje – nebausti savo buvusių partnerių viešumu, o bausti tiesiog nutraukiant komercinius ryšius“, – tikina M. Matukaitis.
Kaune įsikūrusios alaus bendrovės komunikacijos vadovas tikina, kad su UAB „Lukritma“ įmonė bendradarbiavo 10 metų. Didmenine prekyba ir eksportu į įvairias pasaulio šalis užsiimanti įmonė, pasak M. Matukaičio, vežė alaus produkciją į Jungtinę Karalystę, Airiją, Lenkiją bei kitas šalis. Savo ruožtu šios įmonės, tvirtina M. Matukaitis, neatsiklaususios bendrovės vežė produkciją ir į Rusiją.
Pervežimus „šiek tiek vykdo“
O. Šurajevo tyrime užfiksuoti ir didžiausią Europoje vilkikų parką valdančios bendrovės „Girteka“ sunkvežimiai. Įmonės komunikacijos vadovas Simonas Bartkus sako, kad bendrovė užsiima būtent krovinių pervežimu, ir pripažįsta, jog dar „šiek tiek vykdo pervežimų į Rusiją“.
„Bendrovė užsiima krovinių pervežimais iš vieno taško į kitą. Ne paslaptis, kad bendrovė dar šiek tiek vykdo pervežimų į Rusiją. Daugiausia dirbame su tarptautinėmis įmonėmis, kurios tęsia veiklą [Rusijoje]. Dalis krovinių į Rusiją ir iš Rusijos toliau keliauja, kaip ir daugelyje transporto įmonių“, – tikina S. Bartkus.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad ir lietuviškas alus per „Girteką“ keliauja į Rusiją, S. Bartkus iš pradžių teigia negalintis atsakyti į tokį klausimą, tačiau vėliau pripažįsta, kad „taip gali būti“.
„Kaip minėjau, mes su įvairiais užsakovais užsiimame transporto pervežimais. Taip, tarp tų prekių būna ir maisto, ir gėrimų, tai yra, turbūt, pagrindinės prekių kategorijos, kurios šiuo metu dar keliauja tarp Europos ir Rusijos, – teigia „Girtekos“ komunikacijos vadovas. – Tai taip gali būti.“
Pasak jo, norint aiškiau atsakyti į klausimą, „reiktų labiau įsigilinti į šią situaciją“.
Eksporto į Rusiją apimtys krito dvigubai
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, remdamasis statistikos duomenimis, patvirtina, kad Lietuvos eksportas į Rusiją tęsiasi ir toliau. Pasak jo, nors apimtys ir krito dvigubai, tačiau lietuviškos kilmės prekės vis tiek keliauja į Rytus.
„Praėjusių metų kovo–liepos mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 150 mln. eurų. Šių metų kovo–liepos mėnesį eksportas į Rusiją siekė 62 mln. eurų. Taip, jis yra nukritęs daugiau nei du kartus, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bet vis tiek dar vyksta“, – sako ekonomistas.
Nors lietuviškos prekės vis dar keliauja į Rusiją, jos dalis Lietuvos eksporto struktūroje vaidina vis menkesnį vaidmenį, tvirtina A. Izgorodinas. Pasak jo, iki plataus masto Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą Rusija buvo 14 vietoje Lietuvos eksporto lentelėje.
„Čia jei skaičiuosime tik lietuviškos kilmės prekes ir eliminuosime tranzitą ir reeksportą, – patikslina pašnekovas, – Tai šiais metais po Rusijos karo Ukrainoje pradžios Rusija tikrai nukrito Lietuvos eksporto struktūroje ir šiuo metu jai tenka tik 28 vieta.“
Ekonomistas taip pat pastebi, kad net 55 kategorijų prekių eksportas iš Lietuvos į Rusiją smuko, tačiau „15 kategorijų prekių eksportas netgi kilo“. Tarp pastarųjų prekių pašnekovas vardija lynus, trosus, muilą, skalbimo priemones, mineralinį kurą, alyvą, farmacijos priemones. Vis tik, pasak ekonomisto, Rusijos plataus masto karinis įsiveržimas į Ukrainą ir vis augantis jos ekonominis nestabilumas ir nepasitikėjimo ja, kaip prekybos partnere, augimas lemia, kad Lietuvos prekyba su Rusija ir toliau bus linkusi mažėti.
LRT.lt jau rašė, kad Rusijos parduotuvėse skaitytojai fiksuoja parduodamą lietuvišką alų, ant kurio pakuočių žymima išpilstymo data vėlesnė nei karo Ukrainoje pradžia.
Apie tai, kad „Volfo Engelman“ alus vis dar parduodamas Rusijos parduotuvėse su kovo, balandžio ar gegužės mėnesio išpilstymo datomis, paskelbus birželį, bendrovės vadovas Marius Horbačauskas teigė, kad į situaciją reikėtų gilintis, ir neatmetė, kad alus Rusijos gali būti padirbinėjamas.
Vėliau tiek „Volfo Engelman“, tiek kitų šalies aludarių alų vis dar fiksuojant Rusijos parduotuvių lentynose, bendrovės teigė, kad alus į Rusiją patenka dėl nesąžiningų tarpininkų, kurie lietuvišką alų reeksportuoja.
Taip pat skaitykite
Visos diskusijos šia tema klausykitės radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
