Kovą, balandį ar net gegužę išpilstytas alus ir toliau pasiekia Rusijos parduotuvių lentynas, rodo LRT.lt skaitytojo pasidalintos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuos užfiksavo Rusijoje gyvenantys skaitytojo artimieji. „Kaip tai atsitiko, neaišku. Bet rezultatas akivaizdus“, – sako skaitytojas ir įvardija, kad su žymimomis apie alaus išpilstymą jau prasidėjus karui Rusijos parduotuvėse parduodamas tik „Volfas Engelman“ alus bei šios gamyklos gaminamas alus „Fortas“.
Pati bendrovė tikina, kad bendradarbiavimą su Rusija, o taip pat ir Baltarusija nutraukė dar kovo pradžioje. Šios situacijos paaiškinti negali – galbūt alus atgabenamas per kitas šalis, o galbūt ir padirbinėjamas, sako „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas.
LRT.lt skaitytojas pasidalino iš Rusijoje gyvenančių artimųjų gautais vaizdo įrašais ir nuotraukomis. Kadruose matyti ir ant skardinių dugno žymima alaus išpilstymo diena. Nors ant vienų skardinių nurodoma data dar prieš Rusijai užpuolant Ukrainą – šių metų sausio mėnuo, ant kitų skardinių nurodomos šių metų kovo, balandžio ir gegužės datos.
„Kalba eina apie „Volfas Engelman“. Veiksmas vyksta Maskvos apskrityje – Mytiščių mieste. Pridėtose nuotraukose ir video matyti „Volfas Engelman“ alus ir taip pat šiai daryklai priklausantis prekės ženklas „Fortas“ (nors savo tinklalapyje jie nenurodo esantys „Forto“ gamintojai, tačiau internetinėse parduotuvėse „Forto“ tiekėjas/gamintojas nurodomas „Volfas Engelman“). Ant skardinių matomas žymėjimas nurodo, kad alus pagamintas balandžio 14 ir 6 d., t. y., praėjus pusantro mėnesio po karo pradžios“, – rašo į LRT.lt besikreipęs skaitytojas.
Kitose nuotraukose užfiksuotos žymos, kad alus išpilstytas balandžio 26 d., gegužės 12 d. „Kaip tai atsitiko, neaišku. Bet rezultatas akivaizdus“, – sako skaitytojas.
Jis atkreipia dėmesį, kad apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos dar kovo pradžioje paskelbė „Olvi“ – Suomijos bendrovė, kuriai priklauso ir „Volfas Engelman“ darykla Kaune.
„Olvi“ griežtai smerkia išpuolį prieš Ukrainą. Dėl to „Olvi“ nutrauks eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, sustabdys investicijas Baltarusijoje ir pradės trauktis iš Baltarusijos rinkos. Pasitraukimo įgyvendinimo planavimas bus pradėtas nedelsiant, kartu rūpinantis darbuotojais. Bendrovės „Olvi plc“ direktorių valdyba sprendimą šiuo klausimu priėmė 2022 m. kovo 5 d.“, – rašoma tos pačios dienos bendrovės pranešime.
Tai dar kartą balandžio pabaigoje, pristatant įmonės pirmojo ketvirčio rodiklius, tvirtino ir daryklos „Volfas Engelman“ vadovas M. Horbačauskas.
„Pasitraukėme iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų, savo produkcijos nebegalime eksportuoti į mums svarbią Ukrainos rinką“, – pranešime cituojamas M. Horbačauskas.
Dėl komentaro LRT.lt į „Volfas Engelman“ kreipėsi dar birželio 14 d. Bendrovės atstovė tuomet nurodė, kad dėl komentarų susisieks pats įmonės vadovas.
Apie situaciją pasiteiravus Lietuvos aludarių gildijos, kurios nare yra ir „Volfas Engelman“, vadovo Sauliaus Galadausko, šis teigė apie tai nežinojęs.
„Klauskite „Volfo Engleman“, bet šiaip neturėtų to būti. Nebent nežinau... Galbūt jų produkcijos kas kiti turi nusipirkę? Kazachai, armėnai ar dar kas nors. Šiaip taip neturėtų būti“, – teigė S. Galadauskas.
„Tik dabar sužinojau iš jūsų tokį dalyką, tai man labai nemalonu, be abejonės, jeigu taip [yra]. Mūsų gildijos nariai visi sakė, kad nutraukė bet kokį eksportą ir importą, Rusiją ir Baltarusiją uždarė. Turiu narių tokius patikinimus“, – pridūrė gildijos vadovas.
Tik po pakartotinių kreipimųsi birželio 27-ąją į klausimus sutiko atsakyti ir pati bendrovė. Jos vadovas M. Horbačauskas LRT.lt patikino, kad kovo mėnesį bendradarbiavimas tiek su Rusija, tiek su Baltarusija buvo nutrauktas.
„Kovo mėnesį kaip nutraukėme, taip nutraukėme. Ten gali būti ar kažkokie ankstesni likučiai. Sunku man pasakyti, – paprašytas pakomentuoti situaciją teigė M. Horbačauskas. – Nesu matęs, kaip ten atrodo tas produktas. Pakomentuoti sudėtinga. Galbūt kažkas galėjo iš kitų rinkų atsivežti. Nenustebčiau, jeigu ir padirbinėja mūsų produktus. Tai irgi Rusijoje nieko keisto. Žinote, kad „McDonald‘s“ pavirto „Diadia Vania“ su ta pačia „M“ raide.“
„Galbūt čia reikėtų ekspertizės didesnės šioje vietoje“, – pridūrė pašnekovas.
Anot M. Horbačausko, nutraukus bendradarbiavimą su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis, buvę klientai liko skolingi daugiau kaip 1 mln. eurų, o bandant ieškoti alternatyvų daugiau produkcijos pradėta eksportuoti į Pietų Korėją, Japoniją. Be to, esą daugiau alaus buvo parduota ir Lietuvoje.
„Kitas aspektas Rusijos karo prieš Ukrainą, kad iš Lietuvos dingo baltarusiškas alus, kurio buvo maždaug dešimtadalis rinkos visoje Lietuvoje. Tai iš tos baltarusiškos valstybinės alaus daryklos“, – nurodė M. Horbačauskas.
LRT.lt jau rašė apie tai, kad anksčiau į šalį buvo importuojamas Baltarusijoje pagamintas alus su lietuviškomis etiketėmis.
Taip pat skaitykite
Alų į Lietuvą importavusios bendrovės „Bennet Distributors“ interneto svetainėje buvo nurodoma, kad bendrovės vienas partnerių – Baltarusijos alaus gamykla „Krinitsa“. Nuo 1975 metų veikianti bendrovė „Krinitsa“ – Baltarusijos valstybinio koncerno „Belgospishcheprom“ dalis.
Tuo metu didžioji Lietuvos prekybininkų dalis vis dėlto tikino baltarusišku alumi neprekiaujantys.
