Lietuvos alaus gamintojai pripažįsta – jų produkcija su išpilstymo data jau po karo Ukrainoje pradžios iš tiesų pasiekia Rusijos parduotuvių lentynas. Tačiau tvirtina, kad tai – nesąžiningų tiekėjų, su kuriais nutraukinėjami ryšiai, darbas.
Tokiais komentarais bendrovės dalinasi LRT.lt pasiteiravus dėl socialiniuose tinkluose vis pasirodančių nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose – alaus gamintojų produkcija su išpilstymo data šių metų pavasarį ar vasarą.
Visos bendrovės taip pat vieningai tvirtina, kad palaiko Ukrainą, tačiau paklausti, ar papuoštų savo produkciją Ukrainos vėliavomis ar simbolika, vieno atsakymo neturi. Kai kurie tokią mintį vertina kritiškai ir argumentuoja, kad tokio rezultato, kokio tikimasi, nebūtų ir iš to teliktų rinkodaros triukas.
„Volfas Engleman“: 100 proc. užtikrinti, kad produkcija nepatektų, negalima
Kaip LRT.lt teigia bendrovės „Volfas Engelman“ rinkodaros vadovas Mantas Matukaitis, bendrovei situaciją stebėti padeda ir socialiniai tinklai, kuriuose pasirodo nuotraukos. Užfiksuoti kadrai padėjo ir nustatyti, kaip produkcija patenka į Rusiją.
„Pagal produkcijos numeraciją jau išsiaiškinome, kaip ši produkcija pateko į rinką, o su platintojais, kurie reeksportavo mūsų alų į Rusiją, nutraukėme santykius.
Smerkiame Rusijos vykdomą karą Ukrainoje ir nutraukėme produkcijos eksportą į Rusiją pačioje karo pradžioje, tačiau kaip ir kitų Lietuvos gamintojų alus, taip ir mūsų randa landų epizodiškai patekti į šią rinką“, – tvirtina M. Matukaitis.
Jo teigimu, su vadinamuoju paraleliniu eksportu bandoma kovoti, tačiau tai esą yra gana sudėtinga dėl vyraujančios paklausos Rusijoje: „Visuomet randasi norinčių pasipelnyti, ir, kai tam tikrų šalių sienos su Rusija yra atviros, 100 proc. užtikrinti, kad produkcija nepatektų, negalima.“
„Tie, kurie teigia priešingai, klaidina visuomenę. Atsekti, kai jau pateko, ir uždaryti nelegalų eksporto kanalą galima. Tai mes ir padarėme, taip elgsimės ir ateityje, jei panašūs atvejai pasikartos“, – patikina bendrovės „Volfas Engelman“ atstovas.
Paklaustas, kaip vertina aktyvisto Olego Šurajevo socialiniuose tinkluose išsakytą idėją, kad kovoti su tokia prekyba būtų galima ir žymint tarą Ukrainos vėliava ar simbolika, M. Matukaitis tvirtina, kad tokią idėją vertina teigiamai.
„Mes teigiamai vertiname idėją produkcijos pakuotes papildyti žinute „Slava Ukraini“. Dėl šios idėjos jau kreipėmės į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, kad būtų išaiškinta, ar tai nebūtų Lietuvos alkoholio reklamos įstatymo pažeidimas. Pradėję diskutuoti šia tema, išgirdome ir tokių nuomonių, kad vartotojai tokią praktiką ne visada vertina palankiai, nes laiko reklama – pelnymusi iš karo“, – komentuoja M. Matukaitis.
LRT.lt primena, kad anksčiau kreipusis į bendrovę dėl alaus, parduodamo Rusijoje su išpilstymo data jau po karo Ukrainoje pradžios, jos vadovas tvirtino, kad situaciją reikėtų tirti. Esą produkcija gali būti ir padirbinėjama.
„Kovo mėnesį kaip nutraukėme, taip nutraukėme. Ten gali būti kažkokie ankstesni likučiai. Sunku man pasakyti. Nesu matęs, kaip ten atrodo tas produktas. Pakomentuoti sudėtinga. Galbūt kažkas galėjo iš kitų rinkų atsivežti. Nenustebčiau, jeigu ir padirbinėja mūsų produktus. Tai irgi Rusijoje nieko keisto. Žinote, kad „McDonald‘s“ pavirto „Diadia Vania“ su ta pačia „M“ raide“, – tuomet tvirtino bendrovės „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas.
„Švyturys“ pakuotės keisti neketina: bus sekamos pasakos
Situaciją socialiniuose tinkluose seka ir „Švyturys-Utenos alus“, teigia bendrovės eksporto vadovas Raimundas Laurikėnas, tačiau sako, kad produkcijos su vėlesne data nebuvo pastebėta.
„Atidžiai sekame ir socialinių tinklų informaciją, ir duomenis, kurie mus pasiekia iš Rusijos, tačiau dar nė karto nėra užfiksuota, kad šios šalies rinkoje būtų pasirodęs mūsų produktas su gamybos data, vėlesne nei kovo 5 diena, kai buvo galutinai nutrauktas eksportas į Rusiją ir Baltarusiją“, – sako R. Laurikėnas.
Jis patikina, kad bendrovė palaiko Ukrainą jos kovoje už laisvę, todėl griežtai pasisako prieš bet kokį produkcijos pardavimą Rusijoje.
„Tai būtų neetiška, net išdavikiška viena ranka remti Ukrainą, o kita – pildyti Rusijos biudžetą, nes nemaža dalis parduodamo alaus akcizo ir PVM mokesčių pavidalu keliauja tiesiai į tos šalies biudžetą. Tiesą sakant, mums gėda girdėti vienos aludarių bendrovės pasiteisinimus, kad neva jie nežino, kur keliauja jų produkcija ar kad ją kažkas padirbinėja.
Pagal pylimo datą ant skardinės galima labai tiksliai atsekti kiekvieną partiją – kada ji pagaminta, kas ją nupirko ir kur pagal dokumentus turėjo nuvežti. Pylimo datos žyma šiuo atveju yra labai svarbi, nes ji parodo, kada pagaminta produkcija konkrečiam užsakymui – iki karo pradžios, ar jau vėliau, kai buvo prisižadėta nutraukti eksportą. Gegužės ar birželio datos parodo, kad ir toliau vežama į Rusiją, galbūt ne tiesiai, per aplinkui, bet esmės tai nekeičia“, – tvirtina R. Laurikėnas.
Jis priduria, kad būtent į spaudą ant taros derėtų kreipti dėmesį, nes esą Rusijos parduotuvėse dar yra likusios bendrovės produkcijos, tačiau ji išpilstyta ir eksportuota dar iki kovo pradžios.
Idėją keisti pakuotės dizainą į tokį, ant kurio būtų Ukrainos simbolika, R. Laurikėnas vis dėlto vertina neigiamai. Anot jo, kitomis aplinkybėmis tokią mintį vertintų teigiamai, tačiau esą šiuo atveju tai tebūtų bandymas išsisukti.
„Šiuo atveju ši mintis buvo džiugiai sutikta kaip gudrus bandymas išsisukti iš pagrindinio klausimo dėl laužomo pasižadėjimo stabdyti eksportą. Kolegos puikiai žino, kad šiuo metu yra didžiulis skardinės taros trūkumas ir nė viena gamykla neims gaminti skardinių su naujais dizainais anksčiau nei po 6–9 mėnesių. Tad visą šį laiką, užuot išsiaiškinus ir nutraukus eksportą, bus sekamos pasakos apie jau tuoj tuoj atvyksiančią naują pakuotę ir pan.“, – įsitikinęs R. Laurikėnas.
Jo vertinimu, kyla pavojus, kad gera idėja virs bandymu viešųjų ryšių priemonėmis užmaskuoti esmę – išsiaiškinti nesąžiningus partnerius ir sustabdyti eksportą. „Esant norui, tai padaryti daug lengviau ir greičiau, nei pakeisti skardinių dizainą ir laukti beveik metus naujų pakuočių“, – tvirtina R. Laurikėnas.
„Vilniaus alus“ teigia su Rusijos pirkėjais nedirbantis „senokai“
„Vilniaus alaus“ vadovas Algirdas Bagatyrius LRT.lt patikina, kad bendrovė jau „senokai“ nedirba su Rusijos pirkėjais: „Šiemet esame pardavę vos kelias mašinas produkcijos.“
Jis pridūrė, kad bendrovė remia Ukrainos kovą ir pažymėjo, kad paramą išreiškė ir nubraukdami skolą Ukrainos partneriams.
Paklaustas apie idėją keisti pakuočių dizainą, A. Bagatyrius tvirtina mintį vertinantis teigiamai: „Tam tikros rūšys produkcijos žymimos Ukrainos vėliavos spalvomis jau seniai.“ Plačiau A. Bagatyrius nekomentavo.
„Kalnapilis-Tauras“: visos iniciatyvos svarbios, bet kol kas keisti pakuočių neplanuojame
„Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Valdas Kirstukas patikina, kad bendrovės gaminami gėrimai ne tik į Rusijos, bet ir į Baltarusijos rinkas teisėtais keliais patekti negali.
„Eksportą į šias rinkas nutraukėme kovo pradžioje, apie šį apribojimą informuojame ir visus eksporto partnerius. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, nedelsiant nutraukti bet kokius verslo ryšius su šia šalimi ir Baltarusija buvo principinis mūsų įmonės sprendimas“, – patikina V. Kirstukas.
Jis priduria, kad dėl įvestų sankcijų Rusijoje susidarė didžiulis plataus vartojimo prekių deficitas, atitinkamai pakilo ir daugelio produktų kainos, todėl tokią situaciją esą gali bandyti pasinaudoti ir nesąžiningi tarpininkai.
„Tad ne tik patys atidžiai sekame produktų judėjimą, bet ir labai vertiname visą informaciją fiksuojant nesąžiningą tarpininkų veiklą, tai padeda užkirsti kelią šiems veiksmams“, – tvirtina V. Kirstukas.
Pasak jo, apie tai bendrovė yra informavusi ir savo partnerius bei perspėjusi, kad nesąžiningi veiksmai nebus toleruojami.
„Taip elgiamės ir praktikoje. Nuo kovo pradžios, kai sustabdėme eksportą į Rusiją, nutraukėme bendradarbiavimą su dviem Rytų Europos eksporto bendrovėmis – abiem atvejais turėjome pagrįstų įtarimų dėl galimai perparduotų produktų partijų į Rusiją.
Pagal gamybos datą ir produktų serijos numerį galime atsekti, kokio galimo eksporto partnerio tiekiamais gėrimais prekiaujama konkrečioje užsienio rinkoje. Todėl bandymai išvežti didesnes gėrimų partijas į Rusiją ar Baltarusiją neturi ilgalaikių perspektyvų“, – paaiškina V. Kirstukas ir priduria, kad gavusi informaciją apie gamybos datą ir partiją, bendrovė iškart imasi veiksmų.
Siūlymo keisti produkcijos pakuotes į papuoštas Ukrainos simboliais V. Kirstukas išsamiau nekomentuoja, tačiau teigė, kad bendrovė tokio sprendimo priimti kol kas neketina.
„Visos iniciatyvos, kurios prisidėtų prie Ukrainos kovos, yra svarbios, bet kol kas keisti savo pakuočių neplanuojame dėl turimų likučių ir tokių projektų įgyvendinimo trukmės“, – argumentuoja V. Kirstukas.
Visos LRT.lt kalbintos bendrovės teigia, kad dėl eksporto į Rusiją nutraukimo patyrė nuostolių. Anot bendrovių, dalį praradimų kompensavo naujos rinkos arba eksporto padidinimas į šalis, į kurias eksportuojama buvo ir anksčiau.
Su sunkumais susiduriantis nenurodė tik „Vilniaus alus“. „Dėl gerų orų pardavimai stabilūs, eksportas taip pat. Naujų pardavimo rinkų ieškome nuolat, šiuo metu labai padidinome pardavimus Lenkijoje“, – teigė bendrovės vadovas.
