Šiaulių bankui nuo rugsėjo 1 d. atsisakant vykdyti rusiškus ir baltarusiškos pavedimus „Lietuvos geležinkeliams“ už krovinių gabenimą, pati įmonė pažymi Rusijos ir Baltarusijos kroviniams vežti yra gavę išankstinių apmokėjimų už 2,5 mln. eurų, sako įmonės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Jo teigimu, tokio dydžio apmokėjimo gali užtekti kroviniams vežti 3–4 savaites.
„Tai nėra ilgam“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė E. Lazauskas.
Anot jo, praktika taikyti išankstinius apmokėjimus iš rizikingų klientų buvo taikoma ir anksčiau, o ji suaktyvėjo Rusijai vasario 24 d. įsiveržus į Ukrainą.
LRT.lt primena, kad pastaruoju metu „Lietuvos geležinkelių“ mokėjimus rusiškų ir baltarusiškų krovinių vežimui vykdydavo Šiaulių bankas, o kiti didieji šalies bankai jau anksčiau buvo nutraukę bet kokius mokėjimus tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos ūkio subjektų.
Vis dėlto, Šiaulių bankas informavo, jog nuo rugsėjo 1-osios mokėjimų su Rusija ir Baltarusija nebevykdys, nebent tai būtų su valstybės funkcijomis ar humanitariniais tikslais susijusios išimtys.
Šiaulių bankui atsisakius aptarnauti mokėjimus, rusiškų ir baltarusiškų krovinių gabenimas per Lietuvą gali sustoti, kadangi nebus galimybių už juos atsiskaityti.
Sankcionuotų prekių tranzitą „Lietuvos geležinkeliai“ atnaujino liepos 22-ąją, po Europos Komisijos išaiškinimo, jog geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado gali būti pervežtas ribotas krovinių kiekis.
Taip pat skaitykite
Krovinių vežimas gali sustoti
E. Lazauskas neatmeta, kad tranzitas gali nutrūkti ir krovinių vežimo kvotos liks neišnaudotos, jei ekspeditoriai neras galimybių teisėtai atsiskaityti su LTG – tai yra pervesti pinigus į kokį nors Lietuvos banką.
„Taip, taip gali nutikti, tačiau mes dėl to tikrai marškinių nesiplėšysime. Šis tranzitas yra pelningas, tačiau mes esame priėmę strateginį sprendimą kelerių metų bėgyje visiškai nutraukti santykius su Rytų rinka ir aktyviai ieškome alternatyvų“, – žurnalistams sakė LTG vadovas.
„Šiuo atveju nereikia verkti dėl plaukų, kai nupjauta galva“, – pridūrė jis.
Pasak E. Lazausko, atsiskaitymo už rusiškus krovinius problemą bendrovė bandė spręsti įvairiais būdais: tiek kreipdamasi į visus Lietuvos bankus, iš kurių atsakymų kol kas negavo, tiek bandydama atsidaryti sąskaitą kitoje Europos Sąjungos šalyje.
„Deja, atsakymas iš europinių bankų buvo diplomatiškas, bet nuviliantis: naujų sąskaitų tokio pobūdžio pervedimams nebeatidarome. Atsakymo iš Lietuvoje veikiančių bankų tebelaukiame“, – sakė E. Lazauskas.
LTG taip pat yra gavę Susisiekimo ministerijos išaiškinimą, kad bendrovė gali toliau vykdyti sutartis su Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliais, įgyvendinant Europos Komisijos gaires dėl sankcijų, o atsiskaitymai už leidžiamą Kaliningrado tranzitą yra teisėti.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį sakė, kad Vyriausybė padarė viską, jog atsiskaitymai už sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado vyktų toliau. Vis dėlto, pasak jo, iššūkių dėl krovinių tikrinimo kyla dėl vežėjų gausos.
Sankcionuotų prekių tranzitą LTG atnaujino liepos 22-ąją, po Europos Komisijos išaiškinimo, jog geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado gali būti pervežtas ribotas krovinių kiekis – šiemet jis apskaičiuojamas pagal 2019-2021 metais geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį.
Bendrovės duomenimis, šis vidurkis šiemet siekia 3,1 mln. tonų: anglies – 1,07 mln. tonų, juodųjų metalų – 590 tūkst. tonų, medienos ir jos produktų – 60 tūkst. tonų, cemento – 260 tūkst. tonų, maisto, pašarų, gėrimų, tabako – 60 tūkst. tonų, naftos ir jos produktų – 980 tūkst. tonų, likusių prekių – 80 tūkst. tonų.
Rusija rugpjūtį jau išnaudojo kai kurių sankcionuojamų prekių kodų geležies ir plieno, medienos gaminių, trąšų, etilenglikolio, taip pat kai kurių kitų prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningradą vidurkių limitus, todėl jų LTG nebegabena.
2021 metais visų prekių tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado srities apimtys siekė 5,6 mln. tonų, teigia LTG.
