Europos Sąjungos (ES) sankcijos neriboja mokėjimų, susijusių su prekių tranzitu į Kaliningradą, išskyrus tuos atvejus, kai mokėjimus vykdo sankcionuoti asmenys ar subjektai, spaudos konferencijoje teigė Europos Komisijos (EK) atstovė. Anot jos, Lietuvos institucijos turėtų dėl to komunikuoti su bankais ir plačiau aptarti galimas alternatyvas.
Europos Komisijos koordinuojanti atstovė spaudai, atsakinga už konkurenciją ir Eurostatą, Arianna Podesta spaudos konferencijoje teigė, kad Komisijai žinomas kai kurių Lietuvos bankų sprendimas sustabdyti mokėjimus į ir iš Rusijos bei Baltarusijos.
„Tai individualūs sprendimai, priimti konkrečių bankų, remiantis, mūsų supratimu, jų vidiniu rizikos vertinimu, o ne ES sankcijų reikalavimais. ES sankcijos yra nutaikytos ir riboja mokėjimus iš į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų ir susijusios su prekių importo ir eksporto ribojimais“, – akcentavo EK atstovė.
Ji pabrėžė, kad sankcijomis ribojami tik tie mokėjimai, kuriuos atliekami sankcionuoti asmenys ar subjektai. A. Podestos tvirtinimu, Lietuvos institucijos turėtų komunikuoti su bankais dėl sankcijų įgyvendinimo ir alternatyvų bankiniams pavedimams.
„Lietuvos institucijos yra kompetentingos ir turėtų patikinti bankus, kad operacijos, susijusios su traukinių tranzitu, nėra draudžiamos, vadovaujantis ES sankcijomis. Alternatyvos tokiems mokėjimams galėtų būti plačiau aptariamos su Lietuvos institucijomis. Pavyzdžiui, tai galėtų būti kitų bankų ar subjektų naudojimas“, – teigė A. Podesta.
Ji priminė, kad EK yra nustačiusi gaires, kuriomis remiantis numatyta, kad tranzitas tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado gali vykti ir toliau pagal nustatytas sąlygas ir vykdant patikrinimus, kuriuos gali atlikti Lietuva.
„Jie [Lietuvos institucijos] atsakingi už tai, kad ES sankcijos būtų įgyvendinamos ir tranzitas vyktų pagal nustatytus teisinius reikalavimus“, – teigė A. Podesta.
LRT.lt primena, kad anksčiau tiek susisiekimo ministras Marius Skuodis, tiek finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinę, jog sprendimus dėl mokėjimų priima patys bankai, nes esą jie atsakingi už sankcijų įgyvendinimą.
„Visų pirma už sankcijų įgyvendinimą yra atsakingas kiekvienas juridinis asmuo, kuris taiko tas sankcijas. Šiuo atveju bankas pats apsisprendžia, kokia apimtimi sankcijas, kurios yra paskelbtos visoje Europos Sąjungoje, taikyti.
Šiuo atveju, kadangi už paslaugas turi sumokėti subjektas iš Rusijos, tokiu atveju tas subjektas ir turi ieškoti būdų, kaip susimokėti už tas paslaugas, kurios teikiamos Lietuvoje, kad nepažeistų tų sankcijų, kurios yra pritaikytos. Tai yra jų atsakomybė“, – teigė G. Skaistė.
Ji pridūrė, kad sankcijų įgyvendinimą bankų atveju prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).
Ministrė taip pat tvirtino, kad alternatyvų turėtų ieškoti ne Lietuvos Vyriausybė, kitos institucijos ar bankai, o pati Rusija.
„Tikrai ne mano pareiga ieškoti būdų, kaip jiems reikėtų susimokėti už teikiamas paslaugas. Jie patys, norėdami gauti paslaugas, turi susirasti patogius būdus, kaip jiems už tas paslaugas atsiskaityti“, – tvirtino G. Skaistė.
Į klausimą, ar tranzito įgyvendinimas galėtų būti laikomas valstybine reikme, nes esą Šiaulių bankas nurodo, kad būtent nuo to priklausys, ar išimtis bus taikoma, ministrė dar kartą pabrėžė, jog sankcijų įgyvendinimu rūpinasi pačios institucijos.
„Manau, dabar visi ieško, kas išduos raštelį, kas leis daryti pavedimus. Man atrodo, šiuo atveju Europos Sąjunga nustato sankcijas, už sankcijų įgyvendinimą yra atsakinga kiekviena institucija, kuri vykdo pavedimus. Jie aiškiai turi įsivertinti, ar toks pavedimas pažeistų sankcijas, ar ne. Visos kitos išlygos yra tiesiog bandymas nusiplauti atsakomybę“, – sakė G. Skaistė.
Panašią poziciją tuomet išsakė ir M. Skuodis. Anot jo, galutinį žodį šioje situacijoje turėjo tarti FNTT.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, kad Lietuvoje veikiantiems bankams gali būti suteikiamos išimtys ir leidžiama aptarnauti mokėjimus už su Kaliningrado tranzitu susijusias paslaugas, tačiau tvirtina vertinsianti kiekvieną atvejį.
Tokią poziciją tarnyba pateikė Lietuvos institucijoms aiškinantis, ar bankai nepažeistų tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, jeigu aptarnautų sankcionuotų šių šalių įmonių mokėjimus valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“.
Po to Lietuvos bankų asociacija rugpjūčio pradžioje nurodė belaukianti rašto iš valstybės institucijos, ar užtikrinti tranzitą yra Lietuvos poreikis, leisiantis minimus apmokėjimus laikyti išimtiniais.
„Tam, kad finansų įstaiga galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija“, – teigiama penktadienį išplatintame asociacijos pranešime.
Konkrečios institucijos asociacija neįvardijo.
Šiaulių bankas anksčiau pranešė nuo rugpjūčio 15 dienos nebevykdysiantis mokėjimų Rusijos rubliais, neatsižvelgiant į gavėjo šalį, o nuo rugsėjo 1 dienos – ir mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją arba iš jų bet kokia valiuta.
Taip pat nurodoma, kad mokėjimų vykdymo išimtys išankstiniu susitarimu gali būti taikomos tokiems atvejams, kai mokėjimai atliekami humanitariniams tikslams ar valstybės funkcijoms užtikrinti.
„Šiuo metu bendradarbiaujame su atsakingomis institucijomis dėl išaiškinimo ir tranzito paslaugos priskyrimo prie valstybės funkcijų, tuomet svarstysime galimybę, pagal bankui priimtinas rizikas, taikyti jai išimtį“, – naujienų portalui „15min“ rugpjūčio pradžioje sakė Šiaulių banko atstovė spaudai Monika Rožytė.
Rusija dėl šios situacijos Lietuvai liepos pabaigoje įteikė notą.
Kiti didieji Lietuvos bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – nebeaptarnauja mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos nuo anksčiau.
Sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą Rusija atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.
Rusijai ribojimus pavadinimus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.
