Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius LRT RADIJUI sako, kad valstybės mokama 9 centų kompensacija už elektros kilovatvalandę nepadeda amortizuoti jos kainų, todėl subsidiją reikia didinti. Pasak jo, buvo daroma prielaida, kad pirminė kompensacija padės amortizuoti kainą apie 40 procentų.
„Šiandien mes matome, kad tai tikrai neatitinka to tikslo, nes kainos yra aukštesnės, dėl to ir patį kompensavimo dydį, tuos devynis centus, reikia didinti“, – tikina V. Augustinavičius.
Elektros ir dujų kainų kompensavimą reikia svarstyti pratęsti ir kitais metais, įsitikinęs prezidento patarėjas.
„Energijos kainos vis dar yra pakankamai aukštos, infliacija dujų, elektros 60 proc. išaugo liepos mėnesį, palyginti su praėjusiais metais. [...] Taip pat labai reiktų atsižvelgti, ką ir Europos Komisija (EK) nuolat akcentuoja, kad reikia ne tik skatinti, bet ir taupyti elektros energiją, – pastebi jis. – Dėl to atnaujintas elektros kainų kompensavimo mechanizmas galėtų būti puikus instrumentas, apimantis ir taupymo paskatas, jeigu būtų numatyta, kad kompensavimas galiotų iki tam tikrų elektros suvartojimo normatyvų.“
Prezidentūra išreiškė poziciją, kad trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą vis tik reiktų atidėti. Ekspertų teigimu tai problemos nespręstų. Paklaustas, kas per tą atidėjimą turėtų įvykti, V. Augustinavičius sako, kad „Perlo Energijos“ situacija atskleidė aplinkybes, jog elektros tiekėjų rinka nėra pakankamai sureguliuota, prižiūrima. „Etapą reiktų atidėti, nes yra elektros tiekėjai, kurie stokoja tam tikro patikimumo“, – sako V. Augustinavičius.
Anot jo, pirmiausia reiktų patobulinti teisės aktus. „Ką pripažįsta ir energetikos ministras bei ketina tą daryti, – pastebi prezidento patarėjas. – Pirmiausia reikia, kad tiekėjų patikimumas išaugtų, kalbant apie tam tikrus finansinius kriterijus tiekėjams. Galbūt net galėtų būti formuojamas rinkoje tam tikras rezervas iš visų tiekėjų įnašų, proporcingas jų įnašų daliai, kad tokiose sudėtingose situacijose nenukentėtų arba patirtų mažiausius kaštus vartotojai.
Antras dalykas, kad gali būti, jog elektros rinkos reguliatoriui trūksta tam tikrų galių rinkti duomenis ir numatyti situaciją iš anksto, o jau ne post factum imtis tam tikrų veiksmų. Tai šitoje vietoje taip pat teisės aktai galėtų būti orientuoti į tai. Kokių tų konkretesnių sprendimų, kad priežiūra tiekėjo būtų efektyvesnė, kokių reiktų duomenų papildomų reguliatoriui, kaip jį galima būtų įgalinti, tai šiandien prezidentas laukia ir iš energetikos ir reguliavimo tarybos vadovo, su kuriuo susitiks ir aptars situaciją elektros rinkoje.“
Esminė kryptis, kuria reiktų dirbti Energetikos ministerijai jau po trečio etapo, kada jis beįvyktų, yra didinti konkurenciją liberalizuojamoje elektros rinkoje, įsitikinęs V. Augustinavičius.
„Šiandien mes matome, kad vienas elektros tiekėjas turi apie 70 proc. visų vartotojų. Tai tikrai labai didelė koncentracija ir tai nėra efektyvi rinka. Iš esmės rinkoje veikia trys pagrindiniai tiekėjai, kurie yra trijų Baltijos valstybių valstybinės įmonės. Jos pasižymi vertikalia struktūra, veikia įmonių grupėse, kurioje yra ir elektros gamyba, ir didelė derybinė galia, kompetencijos ir, tuo pačiu, veikia kaip nepriklausomi tiekėjai. Tai kitiems tiekėjams su tokiomis struktūromis konkuruoti yra labai sudėtinga.
Dėl to Energetikos ministerijos pagrindinė užduotis yra auginti tą besiformuojančią elektros rinką, nes mes visi puikiai žinome, kad jau kai įsisenėja didelė koncentracija, tarkime, kituose sektoriuose, tai prikviesti naujus dalyvius, padidinti konkurenciją po fakto yra labai sunku“, – sako G. Nausėdos patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai.
Kuo daugiau bus tiekėjų, kuo bus efektyvesnė konkurencija, tuo labiau laimės vartotojas, gaudamas patį konkurencingiausią ir palankiausią pasiūlymą, neabejoja pašnekovas.
Paklaustas, ką daryti, kad tie, kurie pateko į trečiąjį etapą ir mažiausiai sunaudoja elektros, už ją nemokėtų daugiausiai, V. Augustinavičius sako, kad nuo Vyriausybės komunikacijos priklausys, kaip bus nuraminta labiausiai taupanti gyventojų dalis.
„Komunikacija yra esminis dalykas paaiškinti gyventojams patį liberalizavimo procesą, apie kainų tendencijas, kodėl jos kinta, kokioje situacijoje jos yra, – sako prezidento patarėjas. – Tai šitoje vietoje reikia padidinti komunikavimą iš valstybės institucijų tų vartotojų atžvilgiu, kurie dar yra nepasirašę.
Čia kalba eina ne tik apie tai, kad senesnio amžiaus žmonės galėtų pasirašyti sutartis ne elektroniniu būdu, bet tuo pačiu ir nesistumdant eilėse, bet taip pat ir informuojant apie patį procesą iš esmės. Be abejo, situacija yra sudėtinga ir tai, kad kainos į rinką šuoliuoja, yra papildoma priežastis, kodėl komunikaciją reiktų suintensyvinti.“
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu, jog gyventojams nebūtų prievolės fiksuoti kainą. „Pavyzdžiui keletui metų aukštame lygyje. Tai būtų priešingas efektas, – sako jis. – Dėl to labai svarbu gyventojus informuoti, kas vyksta rinkoje, informuoti, kokios yra jų teisės ir tuo pačiu sumažinti tas bausmes, kad jeigu jie nepasirašys gruodžio mėnesį, kaina didėja 25 proc. Tai šitos sąlygos tikrai bent keletą mėnesių turėtų nebūti.“
Visas pokalbis su prezidento patarėju V. Augustinavičiumi – radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
