Ekonomikos ir inovacijų ministerija sukūrė paskolų priemonės „Startuok“ pakeitimus, kurie leis ukrainiečiams bei jų verslams skolintis su trečdaliu mažesnėmis palūkanomis verslo pradžiai ar apyvartinėms lėšoms. Ekspertai tvirtina, kad šis projektas labai laiku, nes Lietuva artimiausiu metu konkuruos su Lenkija dėl ukrainiečių verslų įsikūrimo.
Padės perkelti verslą į Lietuvą
Pagal Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą „Startuok“ priemonę į lengvatines paskolas gali pretenduoti smulkusis ir vidutinis verslas, kuris veikia ne ilgiau kaip trejus metus, taip pat ne ilgiau kaip penkerius metus veikiantis verslas, vykdantis socialinius projektus. Paskolos skiriamos naujo verslo pradžiai arba apyvartinėms lėšoms – jau vykdomai veiklai plėtoti ir stiprinti.
„Siekiame kuo labiau padėti Ukrainos verslui ir piliečiams, kurie bėga nuo Rusijos pradėto karo. Todėl ukrainiečiams sudarome galimybę gauti paskolas su 30 proc. mažesnėmis palūkanomis verslo pradžiai. Taip jie galės lengviau įsikurti mūsų šalyje, perkelti savo verslą arba atrasti naujų veiklos sričių ir sukurti naujų darbo vietų“, – pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Startuok“ paskolą su 30 proc. mažesnėmis palūkanomis gali gauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, kurie įsteigti ne anksčiau kaip 2022 m. vasario 24 d. ir kurių akcininkas, dalininkas arba savininkas yra Ukrainos pilietybę ir leidimą gyventi Lietuvoje turintis fizinis ar juridinis asmuo, taip pat verslininkai, turintys Ukrainos pilietybę ir nuo 2022 m. vasario 24 d. gavę leidimą gyventi Lietuvoje.
Iš priemonės bus galima gauti iki 3 mln. eurų paskolą, jos išmokėjimo laikotarpis sieks iki 10 metų, o apyvartinėms lėšoms – iki 200 tūkst. eurų paskolą iki 3 metų.
Turės dalyvauti ir privatus finansuotojas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija LRT.lt komentavo, kad lengvatinių paskolų priemonė „Startuok“ nėra nauja, ji skirta jaunam ir socialiai atsakingam verslui.
„Tačiau po Rusijos karo Ukrainoje pradžios buvo nuspręsta patikslinti šią priemonę ir numatyti galimybę minėtas paskolas teikti ir Ukrainos fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie atvyksta į Lietuvą steigti verslo“, – teigė ministerija.
Anot institucijos, vertindami paskolos gavėjų pateiktas paraiškas, specialistai vadovaujasi patvirtinta priemonės „Startuok“ schema, savo vidinėmis rizikų vertinimo metodikomis, siekdami nustatyti, ar pareiškėjas, jo vykdoma ar planuojama veikla atitinka visus priemonės reikalavimus ir ar ji bus finansiškai atsiperkanti.
„Be to, vienas iš priemonės reikalavimų – privataus finansuotojo dalyvavimas, t. y. bet kuris pareiškėjas, kreipdamasis dėl „Startuok“ paskolos, privalo užtikrinti ne mažesnį kaip 20 proc. paskolos sumos dydžio privataus finansuotojo dalyvavimą (tarp jų ne mažiau kaip 10 proc. turi sudaryti paties pareiškėjo turimos lėšos)“, – rašė ministerija.
Priemonei „Startuok“ yra skirta 20 mln. eurų valstybės lėšų, iš jų jau suteikta paskolų daugiau nei 3,5 mln. eurų.
Vertins akcininkų reputaciją
Paskolas administruojančios ir teikiančios bendrovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) atstovė Agnė Mačiulienė LRT.lt teigė, kad Ukrainos verslai ir iki šiol turėjo galimybę kreiptis dėl administruojamų paskolų.
„Su „Startuok“ pakeitimu norintiems pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje yra sudarytos galimybės gauti paskolą su palūkanų nuolaida. Konkrečiai dėl atnaujintos „Startuok“ paskolos klausimų dar nebuvo“, – sakė Priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė.
Pasak jos, INVEGA atsakingai vertina kiekvieną pateiktą prašymą, taigi ir finansavimas skiriamas tik tiems, kurie atitinka priemonės sąlygas, kurios yra numatytos priemonės apraše.
„Taip pat yra vertinamas verslo finansinis tvarumas bei projekto ekonominis pagrindimas. Verslo subjektas kartu su paraiška turės pateikti ir verslo planą, prognozinius rodiklius bei verslo subjektą apibūdinančius dokumentus. Galima maksimali paskolos suma nustatoma įvertinus paskolos rizikingumą, užtikrinimo priemonių dydį bei paskolos trukmę“, – teigė darbuotoja.
A. Mačiulienės teigimu, projektas turi būti ekonomiškai pagrįstas ir atitikti priemonės sąlygas.
„Yra vertinama ir akcininkų reputacija. Vertinamas bet koks akcininkų pasikeitimas, kiek ilgalaikis bus strateginis įmonės tikslas ir kokios naudos atneš įmonės veiklai planuojamų projektų įgyvendinimas“, – teigė Priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė.
Atsakingai skolinti pinigus
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis LRT.lt teigė, jog priemonė – gera ir sveikintina, savalaikė iniciatyva.
„Buvo kalba, kad sudarytume sąlygas ukrainiečiams ne tik įsidarbinti, bet ir patiems verslauti ir savimi rūpintis. Tam tikra prasme tai yra investicijų ir iniciatyvių žmonių pritraukimas į Lietuvą“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, valstybė jau turi patirties sudėlioti visus saugiklius, todėl problemų dėl finansavimo neturėtų kilti.
„Kaip mes žinome, valstybė sugeba verslininkams aiškius rėmus nustatyti tiek per koronaviruso pandemiją, tiek dabar. Tikriausiai nebus taip, kad 3 milijonus gaus kas nors, kas sakys, kad noriu gauti 3 milijonus iš nieko. Neabejoju, kad valstybė gebės skolinti atsakingai, čia irgi svarbus dalykas“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad valstybei tai naudinga, nes vyksta verslumo skatinimas.
„Mes žinome, kad daugelyje sričių jie (ukrainiečiai – LRT.lt) yra labai verslūs ir pažengę, tai kai kurie paprasčiausiai fiziškai neturi galimybių vykdyti verslą dėl tam tikrų rizikų, susijusių su Ukraina, nes kitos šalys žiūri skeptiškai. Kaip Lietuva pritraukia IT specialistus, tai čia yra analogiška, tik platesnė priemonė. Jeigu žmonės kuria verslą, tai bus ir darbo vietų, ir prisidės prie mūsų ekonomikos augimo“, – akcentavo A. Romanovskis.
Pašnekovo teigimu, visada yra galimybė atsirasti nišai sukčiauti, tačiau valstybė ir jos institucijos turi stebėti, kad tai nenutiktų.
„Tikriausiai svarbiausia, kad pinigai būtų panaudoti pagal paskirtį – būtų skirti verslui vystyti, ekonomikai auginti ir darbo vietoms kurti. Žinoma, visada yra gudragalvių, bet čia yra išimtis, patvirtinanti taisyklę – dėl atskirų atvejų mes neturėtume bijoti taikyti tokių priemonių“, – pabrėžė A. Romanovskis.
Naudos gaus ir Lietuva
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas LRT.lt sakė, kad, įvertinus paskolos gavimo kriterijus, tai skamba gerai ir gali paskatinti, įveiklinti ir įgalinti verslius ukrainiečius.
„Dalis iš Ukrainos pasitraukusių žmonių yra tie, kurie galbūt turi šiek tiek kapitalo arba turi ir to verslumo gyslelę“, – sakė pašnekovas.
Pasak ekonomisto, kuo Lietuvoje apskritai daugiau verslų, tuo sukuriama didesnė vertė, todėl tai naudinga ekonomikai.
„Tie pinigai, kurie yra paskolinami naujai įkurtam verslui, bus panaudoti įvairioms reikmėms: įmonė greičiausiai nuomosis patalpas Lietuvoje, buhalterinę apskaitą vykdys Lietuvoje, mokesčius mokės Lietuvoje. Priklauso, koks yra verslo sektorius, tikriausiai pirks tam tikras paslaugas per Lietuvą, žaliavos galbūt vyks per čia ar iš lietuvių. Pridėtinė vertė kuriama Lietuvoje, tai tada vėl klausimas, kurie verslai gali labiau pretenduoti“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Anot jo, problemų galėtų kilti, jei yra specifinis verslo sektorius, kuriame yra nedaug žaidėjų, ir ateitų įmonė iš Ukrainos su lengvatiniu paskolos finansavimu, kadangi ji turi patrauklesnes sąlygas pasiūlyti geresnę kainą ar pasidalyti rinkos dalį.
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt sakė sprendimą suteikti lengvatines paskolas vertinantis teigiamai, nes Ukrainos verslo bendruomenė greičiausiai jaus poreikį dirbti su Europos Sąjungos (ES) rinkomis.
„Lietuva jiems galėtų būti puikus tramplinas, kalbant apie spartesnę jų įmonių integraciją į ES. Pagrindinė problema šiuo metu, galbūt ribojanti Ukrainos verslininkų galimybes, tarkime, perkelti verslą į Lietuvą ar čia atidaryti įmonę, – kapitalo trūkumas. (...) Reikia turėti atstovą Lietuvoje, galbūt tam tikrą biurą, yra išlaidų, susijusių ir tiesiog su įmonės atidarymu ir apskaita“, – vardijo ekonomistas.
Anot jo, šiuo atveju sutampa paklausa ir pasiūla – Ukrainos įmonės norės steigti įmones Lietuvoje, o Lietuva turi ką pasiūlyti Ukrainos įmonėms, nes vyrauja geras verslo klimatas, aiškios žaidimo taisyklės ir finansinės paskatos.
„Manau, kad Lietuva artimiausiu metu konkuruos su Lenkija dėl Ukrainos įmonių pritraukimo, kadangi Lenkija turi sieną su Ukraina. Jos turi gana stiprų ekonominį bendradarbiavimą, ir aš manau, kad Lenkija taip pat kurs įvairias priemones ir jomis bandys pritraukti ne tik Ukrainos darbuotojų, bet ir įmonių. Šiuo atveju ir mums reikia imtis tam tikrų nestandartinių sprendimų, pasiūlymų, kurie paskatintų Ukrainos įmones pasirinkti Lietuvą“, – kalbėjo pašnekovas.
Svarbios aiškiai apibrėžtos priemonės
A. Izgorodinas akcentavo, kad jei pritrauksime Ukrainos įmonių į Lietuvą, gausime pridėtinės vertės Lietuvos ekonomikai.
„Aš manau, kad galbūt reikėtų apmąstyti priemones, kurios leistų Ukrainos įmonėms pirkti apskaitos bendrovių paslaugas, nes jos galėtų, subsidijuojant valstybei, konsultuoti Ukrainos įmones dėl steigimo, mokesčių mokėjimo, kitų įvairiausių teisės aktų. (...) Įmonės turėjimas tai ne tik sąskaitų išrašymas ir pinigų gavimas – tai yra gana didelė biurokratinė našta, ją reikia labai aiškiai išmanyti“, – sakė ekspertas.
Anot jo, svarbu pritraukti įmones, kurios kurtų aukštesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas, nes tai būtų galimybė Ukrainos įmonėms, kaip ir Lietuvos įmonėms, gauti finansavimą inovacinei plėtrai.
„Manau, kad Ukrainos inovacinės bendrovės irgi ieškos būdų, kaip stiprinti savo bendradarbiavimą su Europa, ir tai yra gera niša Lietuvai“, – teigė ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, visgi skiriant lengvatinę paskolą gali kilti įvairių rizikų, todėl reikia labai aiškiai aprašytų priemonių.
„Pavyzdžiui, priemone gali pasinaudoti tik tos įmonės, kurių daugiau negu pusė ar daugiau nei 75 proc. akcijų priklauso Ukrainos akcininkams, be to, tokia įmonė Ukrainoje turėjo veikti ne mažiau, tarkime, kaip kelerius metus. (...) Svarbi abipusė nauda: turi būti Ukrainos įmonės augimo perspektyva ir turi teikti naudą Lietuvai“, – pabrėžė pašnekovas.
