Sparčiai augant kainoms, nuo birželio 5 proc. siūloma kelti pensijas, bazinius socialinių išmokų dydžius, daugiau gyventojų turėtų teisę į būsto šildymo kompensacijas, gaunantiesiems mažiausias pajamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) būtų didinamas iki 540 eurų.
Antiinfliaciniam paketui numatyta skirti 2,26 mlrd. eurų.
Senatvės pensijas siūloma didinti 5 proc. Tai leis neturintiesiems būtinojo stažo vidutinę senatvės pensiją padidinti 22 eurais (nuo 460 iki 482 eurų), o turintiesiems būtinąjį stažą padidinti 24 eurais per mėnesį (nuo 485 iki 510 eurų). Skaičiuojama, kad tai valstybei kainuos 106,3 mln. eurų.

Uždirbantiems mažiausias pajamas siūloma 80 eurų iki 540 eurų didinti NPD. Gaunantiesiems minimalų atlyginimą (730 eurų popieriuje) jis į rankas per mėnesį didėtų 16 eurų.

Nuo 73,5 iki 80,5 eurų per mėnesį galėtų didėti ir vaiko pinigai.
Bazinė socialinė išmoka galėtų didėti nuo 42 iki 46 eurų, šalpos pensijų bazė augtų nuo 150 iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – nuo 126 iki 138 eurų, o valstybės remiamų pajamų dalis – nuo 129 iki 147 eurų.

Netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams papildomai šiemet didėtų nuo 10 iki 21 eurų, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.
Taip pat siūloma subsidijuoti dalį elektros ir dujų kainos augimo tiek gyventojams, tiek verslui. Nesiimant jokių sprendimų, gamtinių dujų ir elektros kainos augtų daugiau nei dvigubai. Siūlomi sprendimai, kad kainos gyventojams augtų ne daugiau kaip 40 proc., skirtumą subsidijuojant iš valstybės biudžeto.

Numatoma, kad, pavyzdžiui, 2022 m. antroje pusėje vidutinė elektros kaina turėtų kilti nuo 16,4 ct/kWh iki 33 ct/kWh, tačiau po Vyriausybės priemonių kaina turėtų sumažėti iki 22,9 ct/kWh.
Augančių elektros kainų kompensavimas iš dalies būtų taikomas ir tiems, kurie jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją.
Dujų ir elektros kainų daliai kompensuoti gyventojams planuojama skirti 570 mln. eurų. Siekiant kompensuoti dujų ir elektros kainų augimą verslui, būtų skirta 120 mln. eurų, dar 142 mln. eurų būtų skirti nuo infliacijos nukentėjusiam verslui, suteikiant paskolų garantijas.

Lėšos energetinei nepriklausomybei
Vyriausybė taip pat žada 1,12 mlrd. eurų skirti investicijoms į energetinę nepriklausomybę.
275 mln. eurų numatyti naujai renovacijos investicinei platformai, subsidijos „žaliajai“ renovacijai ir daugiabučių atnaujinimui sudaro dar 277 mln. eurų. Ši priemonė skirta 30 proc. subsidijuoti renovacijos projektus, kuriuos įgyvendinus pastatai bus mažiausiai B energinio naudingumo klasės, ir diegiant atsinaujinančių išteklių technologijas.

46 mln. eurų numatyti privačiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai daugiabučių namų kiemuose, namų ūkiuose ir privačiose įmonėse įrengti. Saulės elektrinių įsigijimui ir įrengimui skatinti suplanuota 60 mln. eurų, o biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimui technologiškai pažangesniais įrengimais – dar 19 mln. Iš viso šios priemonės sudarys 677 mln. eurų dalį.

Į Lietuvos verslą orientuotos priemonės sudarys 253,7 mln. eurų, pavyzdžiui: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijoms diegti versle skiriama 60 mln. eurų, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių – 70 mln. eurų, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai – dar 50 mln. eurų.
Taip pat 38,5 mln. eurų numatyti technologinei įrangai atnaujinti ir saulės elektrinėms pramonės įmonėse bei 35,2 mln. eurų – investicijoms į biodegalų gamybos technologijas.

Vyriausybė skaičiuoja, kad iš 2,26 mlrd. eurų plano nacionalinio biudžeto lėšos sudarys 1,03 mlrd. eurų, ES lėšos – 782,3 mlrd. eurų, finansinės priemonės – 400 mln. eurų, „Sodros“ biudžeto lėšos – 53,9 mln. eurų.
LRT.lt primena, kad Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 15,6 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas.









