Nuo šeštadienio nei kavinėse, nei parduotuvėse, nei renginiuose nebereikės rodyti galimybių paso. Tačiau parduotuvės, turgavietės ir kitos prekybos vietos, esančios uždaroje erdvėje, turės užtikrinti 15 kvadratinių metrų prekybos plotą vienam klientui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį. Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad galimybių paso grąžinti nebereikės
Palanga artėjančią stintų šventę kitą savaitę pasitiks be galimybių paso. Tai reiškia, kad į kurortą suplūs dar daugiau žmonių. Viešbučių, kavinių vadovai neslepia, kad galimybių paso stabdymas – lauktas sprendimas.
„Svečių turėtų ateiti daugiau, nes ir skambučių sulaukdavome, kai sakydavo, gal kažkaip pražiūrėsite, gal netikrinsite visų. Tokių skambučių sulaukdavome ir tai leido daryti išvadą, kad dalies klientų viešbučiuose mes tikrai nepaimame, jie galbūt nueina kažkur tai kitur“, – LRT TELEVIZIJAI sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.
Parduotuvėse ir prekybos centruose, bus ribojamas plotas – privaloma užtikrinti 15 kvadratinių metrų prekybos plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį. Pardavėjai prognozuoja, kad gali tekti palaukti ir lauke.
„Mums patogiau buvo galimybių pasą tikrinti, tiksliau, tai yra saugiau“, – sako pardavėja Daiva.
Grožio salonai tikisi nuo šeštadienio sulaukti daugiau klientų. Pripažįsta, kad teko pakelti ir paslaugų kainas, o dabar vargu ar jas sumažins, nes sąskaitos už šildymą šoktelėjo kelis kartus.
„30 procentų neteko klientų vien tik dėl to, kad buvo šitie ribojimai. Žinot, 30 proc. prie viso to, ką mes dabar turim, tai yra daugokai“, – pabrėžia Kirpėju ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.
Renginių organizatoriai sako, kad atsiradus galimybių pasui, labiausiai kentėjo kultūra. Iš pradžių renginių nebuvo, vėliau ribotas žmonių kiekis, o dabar, nors ir neliks galimybių paso, srautus teks reguliuoti, taigi eilių išvengti nepavyks.
„Pavyzdžiui, dabar pas mane artimiausias renginys yra Vilniaus knygų mugėje mūsų stendas muzikos salėje. Aš įsivaizduoju žmones, kurie norėjo lankyti knygų mugę ar panašiai, kurie neįgalūs ir nelabai gali stovėti, jis nestovės eilėje milžiniškoje prie tų vartų, kur skaičiuos žmones“, – įsitikinęs renginių organizatorius Remigijus Ruokis.
Prekybininkai skaičiuoja nuostolius, teko samdyti darbuotojų galimybių pasui tikrinti. Didžiausiam tinklui „Maxima“ srautų valdymas pernai atsiėjo apie milijoną.
„Jeigu lieka ploto reguliavimas, srautų valdymas, darbuotojai yra reikalingi, mes papildomai darbuotojų iš šono nesamdėme, mūsų apsaugos įmonė, su kuria bendradarbiaujame, padėjo su darbuotojais“, – pasakoja „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Mokslininkas Gytis Dudas sako, kad galimybių pasas funkcijas atliko – leido vykti veikloms, paskatino skiepytis. Tačiau jis neatmeta, kad ateityje rasis ir naujų atmainų net panašių į omikron, tačiau jos greičiausiai sukels tik trumpalaikių nepatogumų.
„Tikėtis, kad galimybių pasą panaikinus pandemijos valdymas taps geresnis, taip nėra, bet iš kitos pusės matant, kad žmonės patys atsisako skiepytis, toliau laikyti visą likusią visuomenę įkaitais irgi, suprantame, negalime“, – LRT TELEVIZIJAI tikina G. Dudas.
Dėl eilių prie testavimosi, mobiliuosiuose punktuose žmonės bus testuojami ne tik PGR, bet ir greitaisiais antigeno testais. Nebelieka ir privalomo profilaktinio darbuotojų testavimo.
